Antradienis, 19 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Ar galime sumažinti Lietuvos gyventojų riziką sirgti lėtinėmis ligomis?

Ar jau skaitėte?

Nors pastaraisiais metais mažėja sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų (LNL), jos ir toliau išlieka kaip opi Lietuvos sveikatos problema. Širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas ir kitos lėtinės ligos mažina vidutinę gyvenimo trukmę, sukelia daugiausia mirčių. Pagrindinės šių ligų, kuriomis serga vis jaunesni žmonės, priežastys yra sveikatą žalojanti gyvensena, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, svarbus ir genetinis polinkis.

Anot gydytojo kardiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus habil. dr. Viliaus Jono Grabausko, mirčių nuo LNL mažėjo dėl gerėjančios šalies socialinės ir ekonominės padėties, moksliniais įrodymais grįstos sveikatos politikos, prigyjančių sveikos gyvensenos įpročių, tačiau vidutinė mūsų šalies žmonių gyvenimo trukmė kol kas išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.

„Atlikus ilgalaikį Kauno gyventojų stebėjimą, paaiškėjo, kad didėjant nustatytų LNL rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, per didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje, skaičiui nuo 0 iki 6, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja daugiau nei keturis kartus, – sako LSMU profesorius. – Kaip rodo mūsų mokslininkų atlikti epidemiologiniai tyrimai, Lietuvoje mažėja rizika susirgti LNL, nes mažėja rūkančių vyrų, daugėja sveikai besimaitinančių, normalų kūno svorį ir lipidų koncentraciją kraujyje turinčių žmonių. Deja, nemažai žmonių vis dar gyvena nepakankamai sveikai.“

Gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl labai svarbu, kad šeima, darželis ir mokykla aktyviai dalyvautų ugdant sveiką gyvenseną. LSMU mokslininkai, 35 metus stebėdami Kauno kohortą, išsiaiškino, kad didesnis arterinis kraujospūdis ir kūno svoris vaikystėje susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu ir nutukimu bei ikiklinikine ateroskleroze sulaukus vidutinio amžiaus. Tikrinant vaikų sveikatą, būtina vertinti jų kraujospūdį ir antropometrinius duomenis (ūgį, svorį, kūno masės indeksą, atskirų kūno dalių apimtis) – jie svarbūs prognozuojant LNL riziką suaugus.

Taip pat skaitykite:  Silicio slėnyje KTU studentų pristatyta idėja glaukomai gydyti sulaukė pripažinimo

Dažnai prastą sveikatą bandoma aiškinti paveldimumu. „Genai iš tiesų yra svarbūs. Mūsų mokslininkai nustatė, kad jei artimi vyrų giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo miokardo infarktu, 24 proc. padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, – teigia prof. V. J. Grabauskas. – Paradoksalu, tačiau Lietuvos gyventojams būdingi genų variantai, kurie siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sveika gyvensena taip pat mažina nepalankių genų įtaką.“

Pavyzdžiui, pakankamas fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, turintiems kūno svorio didėjimą skatinančius genų variantus. Vartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų galima sumažinti su didesne cholesterolio koncentracija kraujyje susijusių genų poveikį.

LSMU mokslininkai nustatė, kad daugelis gyvensenos nulemtų rizikos veiksnių yra svarbūs ne kuriai nors vienai LNL, bet kelioms šios grupės ligoms. Pavyzdžiui, kasdien rūkantys vyrai 1,6 karto dažniau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2,2 karto dažniau nuo galvos smegenų insulto ir net 12 kartų dažniau sirgo plaučių vėžiu nei nerūkantys. Šie ir kiti duomenys, gauti daug metų stebint Kauno kohortas, labai prisidėjo kuriant Pasaulio sveikatos organizacijos integruotos LNL profilaktikos koncepciją ir formuojant mokslu pagrįstas pasaulio, Europos ir nacionalines LNL profilaktikos ir kontrolės strategijas, taip pat 2013–2020 m. pasaulinį veiksmų planą.

Norintiems sveikiau gyventi prof. V. J. Grabauskas pataria laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir rinktis vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, greitą ėjimą, bent 150 min. per savaitę. Taip pat atsisakyti greitojo maisto, saldintų gėrimų, riboti riebius, saldžius produktus, valgyti daugiau daržovių ir vaisių (400–600 g per dieną), pilno grūdo produktų, ankštinių ir riešutų (30 g per dieną). Paaugliams, jaunimui svarbu nepradėti rūkyti ar vartoti alkoholinių gėrimų, o turintiems šių žalingų įpročių kuo greičiau jų atsikratyti. Be to, patariama dalyvauti prevencinėse lėtinių ligų patikros programose, kad kuo anksčiau būtų nustatyti pakitimai ir pradėta jų kontrolė.

Taip pat skaitykite:  5 dalykai, kurių nežinojote apie sultis

Lietuvoje vykdomos patikrų dėl gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio programos, didelės rizikos asmenų, galinčių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, išaiškinimo programos. Jas įgyvendinant aktyviai dalyvauja šeimos gydytojai, kardiologai, onkologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Ugdant sveikos gyvensenos įpročius, skleidžiant informaciją apie LNL priežastis taip pat dalyvauja visuomenės sveikatos biurų specialistai, tačiau prevencinių programų sėkmė labiausiai priklauso nuo aktyvaus pačių gyventojų dalyvavimo.

LNL plitimas – pasaulinė problema. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, kokią įtaką gyvensena turi LNL rizikai, rengiamos LNL profilaktikos ir kontrolės strategijos, priimami teisiniai dokumentai, ribojantys alkoholio ir tabako prieinamumą, deramasi su maisto pramonės įmonėmis dėl sveikatai palankesnių produktų. Deja, įgyvendinant prevencines priemones dažnai susiduriama su įvairių suinteresuotų grupių ir visuomenės pasipriešinimu ar abejingumu, todėl teigiami gyvensenos pokyčiai nėra tokie greiti kaip norėtųsi.

Prof. V. J. Grabauskas kartu su kolegomis prof. dr. Jūrate Klumbiene, prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaite, prof. dr. Janina Petkevičiene ir prof. habil. dr. Abdonu Tamošiūnu yra nominuoti 2018 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų (2003–2017)“.

Evelina Griciūtė
Lietuvos mokslų akademija

Sveikatos.infohttps://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com