Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Auksinis specialistų patarimas šalčiams: nedarykite esminės klaidos

Ar jau skaitėte?

Šaltis pirmiausiai priverčia persirikiuoti kraujotaką, kuri bando organizmą labiau šildyti didžiausias pastangas nukreipdama į svarbiausius vidaus organus – širdį, kepenis bei smegenis. Specialistai pastebi, kad storos medvilnės palaidinių ar kailinių laikai jau praėjo. Juos žiemą keičia lengvos ir plonos inovatyvios medžiagos, kurios efektyviai apsaugo kūną nuo šalčio.

Sintetinių audinių vengiantiems žmonėms specialistai primena: prastai džiūstanti medvilnė prie pat kūno žiemą kaip tik gali būti netinkamas pasirinkimas.

„Žmogui komfortiškiausia aplinkos temperatūra yra apie 18-24 °C. Esant aukštesnei arba žemesnei temperatūrai, reikia imtis priemonių komfortui užtikrinti – nusirengti arba papildomai apsirengti. Nors medvilnė yra daugelio mėgstamas natūralus pluoštas, tačiau tai, kad ji sugeria ir ilgai savyje išlaiko drėgmę, nėra pageidautina savybė žiemą. Todėl šaltuoju sezonu nerekomenduojama rinktis medvilninių apatinių drabužių. Juos vertėtų keisti vilnoniais, pusiau sintetiniais ar sintetiniais apatiniais. Jie ne tik apsaugo nuo sušalimo, bet ir neleidžia sukaisti, kūnas nepatiria temperatūros svyravimų – tai šaltuoju metu yra svarbiausia“, – sako SBA grupės įmonės „Utenos trikotažas“ Inovacijų skyriaus vadovė Jurgita Voverytė.

Organizmo reakcija į šaltį

Kaip organizmas reaguoja į temperatūros pokyčius.

Medikai pastebi, kad į netinkamą aprangą žiemą reaguoja visas organizmas.

„Pajutus šaltį, pirmiausiai susitraukia kraujagyslės, pagreitėja kraujotaka, nes tokiu būdu organizmas bando suaktyvinti šilumos gamybą. Nuo šalčio atsirandantis drebulys – tai pagreitėjęs raumenų darbas, apsauginė organizmo reakcija, nes greičiau susitraukdami raumenys pagamina daugiau šilumos“, – teigia „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič.

Anot jos, greičiausiai sušąla galūnės ir atviros kūno vietos. Lėčiausiai šąla žmogaus vidaus organai, nes organizmas pats nukreipia daugiau kraujo į gyvybiškai svarbias sistemas – širdį, kepenis, smegenis.

Gydytoja griežtai nerekomenduoja „šildytis“ alkoholiu, nes jis išplečia kraujagysles, kurios greičiau atiduoda šilumą iš organizmo, o adekvatus temperatūros pojūtis susilpnėja ar visai nuslopsta.

Taip pat skaitykite:  Santaros klinikose turintys didelio laipsnio stuburo iškrypimus, gali sulaukti chirurginės pagalbos

Sušalus rekomenduojama sušilti palengva, tiesiog būnant šiltoje patalpoje – negalima sušalusių vietų intensyviai trinti ar tuo labiau nardinti į karštą vandenį.

„Universalaus recepto nėra, tačiau jei iš šalto oro tenka užsukti į šiltas patalpas, reikia nepatingėti atsisegti, nusirengti, net jei jose būti ketinate trumpai. Tai yra kur kas efektyviau nei sukaitus išlėkti į šaltą orą ir tada sušalti“, – įsitikinusi gydytoja.

Sintetika ar natūralus pluoštas?

Svarbiausias audinių privalumas žiemą – prie pat žmogaus kūno susidarančios drėgmės garinimas. Kuriant naujus audinius jai skiriamas didžiausias dėmesys. Medžiagų inovacijas kurianti „Utenos trikotažo“ specialistė atkreipia dėmesį, kad riba tarp natūralių ir sintetinių audinių nyksta.

„Technologijos greitai tobulėja, leisdamos tausoti gamtą. Natūralų kailį pakeisti yra gana sunku, tačiau jos geba ir tai. Vienareikšmiškai pasakyti, koks pluoštas – natūralus ar sintetinis – geresnis, tikrai sunku. Tačiau žiemą patarčiau rinktis kombinuoto pynimo medžiagas, kurių vienas sluoksnis yra sintetinis, o kitas – vilnonis. Būtent tokia medžiaga leidžia išgarinti drėgmę ir tuo pačiu išlaikyti komfortišką kūno temperatūrą“, – mano J. Voverytė.

Vilna yra ypatingai lengvas gyvūninis pluoštas, kuris ne tik gerai sulaiko šilumą, bet ir išgarina prie kūno susidarančią drėgmę. Tačiau artimus vilnos savybėms verpalus galima pagaminti ir iš sintetinių pluoštų: poliesterio, poliamido, polipropileno. Šiuo metu labai populiarėja vilnos mišiniai, kai vilna maišoma su šilku, tenceliu, modalu, poliesteriu, taip išgaunama naujų savybių turinti vilnonė medžiaga.

Sluoksniavimas – pagrindinis principas

Specialistė pabrėžia, kad žiemą norint jaustis komfortiškai, rekomenduojama drabužius sluoksniuoti.

„Žiemą labai efektyvus sprendimas yra drabužių sluoksnių derinimas, vadinamasis svogūno principas. Svarbu, kad apatinių drabužių termoizoliacinės savybės nebūtų prastesnės negu viršutinių. Pats blogiausias derinys žiemą – medvilninė palaidinė prie kūno ir termo drabužis ant jos“, – sako J. Voverytė.

Taip pat skaitykite:  Ką išduoda po pasivaikščiojimo spaudžiant šaltukui atsiradę bėrimai ir niežulys? 

Žmogui judant iš vienos temperatūros į kitą, termo drabužiai prisitaiko prie kūno temperatūros ir užtikrina komfortą. Todėl prie pat kūno patariama dėvėti sintetinius, pusiau sintetinius ar vilnos apatinius, o antras sluoksnis turėtų būti termo drabužis – apatinė palaidinė ar kelnės. Jei reikalingas trečias sluoksnis, pavyzdžiui, megztinis, ir tik po to sportinis kostiumas ar striukė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus temperatūrų svyravimus toleruoja skirtingai, tačiau jei žiemą jaučiamas diskomfortas, priežasčių vertėtų paieškoti savo spintoje.

Eglė Rakauskaitė
„Utenos trikotažo” atstovė komunikacijai

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com