Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais Europoje nustatoma 22 mln. sezoninio gripo atvejų. Nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta apie 170 tūkst. europiečių. Tuo tarpu Lietuvoje per gripo sezoną vidutiniškai suserga 40–80 tūkst. šalies gyventojų. Kol vieni skuba skiepytis ir baiminasi nesuspėti, sveikatos specialistai paneigia mitus apie gripo virusą.
„Dažnai galvojama, kad tinkamiausias laikas skiepytis nuo gripo yra rugsėjo – spalio mėnesiai, o jeigu nespėji iki žiemos, tai jau būna per vėlu. Netiesa, skiepytis galima ir vėlyvą rudenį bei žiemą, lapkričio – gruodžio mėnesiais. Svarbiausia gripo vakcinos taisyklė – skiepytis tuomet, kai dar nesergi. Skiepus nuo gripo reiktų atidėti tiems žmonėms, kurie tuo metu serga ir karščiuoja“, – aiškina Santaros klinikų Šeimos medicinos centro ir Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Dings atsparumas epidemijos metu
Daugiausiai gripo atvejų Lietuvoje fiksuojama sausio – vasario mėnesiais. Pasiskiepijus nuo gripo, imunologinė apsauga prieš infekciją, anot jo, susiformuojam maždaug per dvi savaites, todėl pasiskiepijus dabar, jau lapkričio mėnesį žmogus būtų pasiruošęs ligos sezonui.
„Pasiskiepijęs žmogus imunitetą gripui išsaugo maždaug 6 mėnesius, kai kuriais atvejais ir ilgiau. Po 6 mėnesių antikūnų koncentracija sumažėja maždaug 50 proc., todėl pasiskiepijus per anksti, rizikuojama nebeturėti imuniteto gripui epidemijos metu. Dėl nuolatinio gripo viruso kintamumo apskritai būtina skiepytis kiekvienais metais“, – sako V. Morozovas.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama skiepytis vėliau
Kiekvienam gripo sezonui atrenkamos labiausiai tikėtinos gripo virusų (A ir B) atmainos ir pagaminama specialiai tam sezonui skirta vakcina. Šiais metais prognozuojamas Influenzavirus A tipo virusas.
„Šio tipo gripo komplikacijos dažniausiai būna dvejopos: gali sukelti arba aukštą temperatūrą, plaučių uždegimą arba didelio uždegimo išprovokuotus lėtinių ligų paūmėjimus. Todėl A tipo gripo virusas yra ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščiosioms, nes gali sukelti persileidimą, insultą, infarktą, trombozę, širdies raumens ar inkstų pažeidimus“, – sako gydytojas.
Senyvus žmones rekomenduojama skiepyti kuo vėliau, nes jų imuninė reakciją į vakciną yra silpnesnė.
Citrinos ir česnakai gripo neįveiks
Šaltkrėtis, kosulys, aukšta temperatūra, silpnumas, raumenų ir galvos, gerklės, akių obuolių, skausmas, sloga – dažniausi gripo infekcijos simptomai. Gripo virusas gali sukelti sunkias komplikacijas, kurios lemia ilgą hospitalizacijos laikotarpį ir dažnus mirties atvejus.
„Į didelę rizikos grupę, kuriai dažniau išsivysto gripo viruso sukeltos komplikacijos, patenka vyresnio amžiaus asmenys, maži vaikai, nėščiosios moterys, taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, bronchų astma, plaučių širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis. Taip pat rekomenduojama skiepytis asmenims, gyvenantiems su rizikos grupės asmenimis arba juos prižiūrintiems, teikiantiems medicinos pagalbą“, – sako šeimos gydytojas.
Norint apsisaugoti nuo gripo viruso, anot jo, nepadės nei česnakas, nei imbieras, nei brangūs vitaminai ar vaistai.
„Geresnės apsaugos nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų nei vakcina – nėra. Žinoma, imuniteto stiprinimui taip pat būtina sveika gyvensena, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas lauke bet kuriuo oru, streso, žalingų įpročių vengimas“, – sako jis.
Vakcinaciją, pasak jo, reiktų atidėti tiems žmonėms, kurie anksčiau yra turėję sunkių reakcijų į skiepą.
„Trumpalaikiai negalavimai, tokie kaip nedidelė temperatūra, paraudusi ar skaudanti ranka, peršalimo jausmas yra visiškai normalūs pašaliniai vakcinacijos simptomai, o ne alergija ar komplikacija. Tačiau jeigu žmogui anksčiau įskiepyta gripo vakcina yra sukėlusi alerginę reakciją, tuomet reiktų skiepytis atsargiai ir gal net su gydytojo alergologo priežiūra“, – pažymi V. Morozovas.
