Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Daugėja regos sutrikimų: specialistai pataria, kaip apsaugoti akis šiuolaikiniam žmogui

Ar jau skaitėte?

Rytais dažniau žvelgiame į telefono ekraną nei į bundančią gamtą, o vakarą užbaigiame priešais televizorių ar prieš miegą naršydami tą patį telefoną – šiuolaikinio žmogaus akys įdarbintos visą dieną. O darbas joms tenka intensyvus, ypač orams dar šykštint daug natūralios saulės šviesos. Vaistininkas Marius Lukštaraupis sako pastebintis, kad nemažai žmonių ieško pagalbos sausėjančioms, ašarojančioms akims, ypač šaltesniu metų laiku. Akių ligų specialistai taip pat įspėja – per daug intensyvus žiūrėjimas į ekranus kelia vis daugiau regėjimo problemų jau ir mokyklinio amžiaus vaikams.

„Akys yra itin svarbus organas, tačiau apie jų sveikatą susimąstoma ko gero rečiau nei apie kitus organus. Galvos, raumenų, skrandžio skausmas įspėja apie problemą ir suskumbame ją šalinti, o akių sausėjimą ir nuovargį esame linkę „nurašyti“ kaip laikiną problemą, kurią išspręs nakties miegas. Deja, taip nėra – iš pažiūros menka problema ilgainiui gali išaugti į rimtus regos sutrikimus, todėl jau dabar svarbu profilaktiškai rūpintis regėjimu, nepervarginti akių, užtikrinti tinką poilsio režimą, nepamirštant ir mankštos akims“, – sako M. Lukštaraupis.

Akių priešas – mėlyna šviesa

Vienas iš veiksnių, darančių įtaką mūsų regai – įvairių ekranų skleidžiama mėlyna šviesa. Kas tai? Mėlyna šviesa yra didžiausią energiją skleidžiantys spinduliai,kuriuos mato žmogus. Būtent todėl mėlyna spinduliuotė pereina giliau nei ultravioletiniai spinduliai ir pasiekia tinklainę. 

Kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, televizoriais naudojamės didžiąją dalį dienos. Pvz., vidutiniškai lietuviai prie televizoriaus per parą praleidžia 3 val. 56 min, 2017 m. Kantar TNS duomenimis. Visi šie ekranai yra pagrindinis mėlynos šviesos šaltinis. Intensyvūs spinduliai sukelia oksidacijos procesą, kurio metu žūsta akies fotoreceptoriai. Nykstant šioms šviesai jautrioms ląstelėms, ima vystytis įvairios regėjimo ligos, kaip katarakta, skatinami tinklainės pokyčiai. Nors suprastėjusį regėjimą asocijuojame su garbesnio amžiaus asmenimis, tačiau besaikis technologijų naudojimas akių ligas gerokaipaankstina.

Taip pat skaitykite:  Nuolatinis karantino palydovas – akių sausumas

Gydytoja oftalmologė Daina Šatienė sako pastebinti tendenciją, jog daugėja ir suaugusiųjų, ir vaikų su įvairiais regos sutrikimais.

„Priežastis paprasta – kompiuterizacija, nes vaikai nuo pat mažens yra pratinami prie žiūrėjimo į ekranus, neretai tėvai nekontroliuoja laiko, praleidžiamo prie televizoriaus, kompiuterio ar su planšete rankoje. Vis dažniau pasitaiko tokios akių ligos vaikams kaip sausų akių sindromas, kuomet būtina lašinti drėkinančius lašus“, – tvirtina akių ligų klinikos „Senoji Pelėda“ gydytoja oftalmologė.

Pasak specialistės, taip pat padažnėjo akių spazmų ligų, kurios, negaunant reikalingų medžiagų, provokuoja trumparegystę. Gydytoja teigia, kad vaikų akys sparčiai auga, ypač per pirmuosius gyvenimo metus, tad tėvai turėtų gerai pagalvoti, prieš duodami mažyliams savo išmaniuosius telefonus tik tam, kad jie būtų ramesni. Neatsakingas elgesys vėliau gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Ilgo darbo prie kompiuterio padariniai

„Daug žmonių skundžiasi nematą objektų toli arba nuogąstauja, matydami susiliejusį vaizdą. Tai yra ilgo darbo valandų prie kompiuterių ekranų padarinys“, – teigia gydytoja oftalmologė D. Šatienė.

Iš tiesų darbo metu retai atsitraukiame nuo ekranų, išeiname pasivaikščioti, atpalaiduojame akis. Beveik visą darbo dieną būname susitelkę į centrinius objektus, o periferijoje matomą vaizdą išgauname už tinklainės ribų. Ilgainiui akies obuolys tampa didesnis, nei įprasta. Todėl ir prastėja mūsų rega, tenka įsigyti skaitymo akinius, vėliau be akinių nebeįsivaizduojame ir kasdienės veiklos.

Maisto produktai, gerinantys ir stiprinantys regėjimą

Akims, kaip ir kitiems organams, svarbu gauti pakankamai naudingų medžiagų, vitaminų. Jie padeda profilaktiškai palaikyti regėjimą, žinoma, kartu su saikingu išmaniųjų įrenginių naudojimu.

Visiems žinoma, kad mėlynių uogos stiprina regėjimą, tačiau ką daryti šaltuoju sezonu, kuomet šviežių uogų nėra gausybė.

„Mėlynėse esantys aktyvūs komponentai antocianai ir liuteinas sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, gali padėti palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Liuteino taip pat turi spalvotos – raudonos, geltonos, oranžinės ir pan. – daržovės ir vaisiai, nes tai yra jų pigmentas. Mėlynėse esantys vitaminai C, A, B yra svarbūs akies gleivių gamybai, gali palaikyti akies drėgmę, lėtinti senėjimą. Todėl nemažai akims skirtų maisto papildų būtent ir turi savo sudėtyje mėlynėse esančių aktyviųjų komponentų“, – sako BENU vaistininkas M. Lukštaraupis.

Taip pat skaitykite:  Žiemos smūgis veido odai: kaip tinkamai apsisaugoti?

Akims naudingų medžiagų galima rasti ir kituose maisto produktuose. Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose. 

Vitaminas B2 reikalingas akių junginei – plonai skaidriai jungiamojo audinio plėvelei, jungiančiai akies voką su akies obuoliu. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse. Taip pat, geram regėjimui padeda ir vitaminas E. Natūralūs vitamino E šaltiniai – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejai.

 Akių sveikatai palaikyti – reguliarus poilsis akims ir mankšta

„Norėdami palaikyti aštrų regėjimą, pirmiausiai pakeiskite savo darbo įpročius: po valandos darbo kompiuteriu pasivaikščiokite, atpalaiduokite akis kelioms minutėms, pietų pertraukos metu pabūkite lauke, bendraukite su kolegomis, o ne skaitykite naujienas kompiuteriuose ar telefonuose“, – pataria BENU vaistininkas.

Kiek galima labiau venkime mėlynos šviesos. Žinoma, visiškai atsisakyti technologijų nepavyks, bet telefono, planšetinio kompiuterio, kompiuterio monitoriaus nustatymuose suraskite „akių komforto“, arba „mėlynos šviesos filtro“, parinktį. Šis nustatymas sumažins mėlynos šviesos kiekį, sklindantį iš ekrano – taip savo akis varginsite mažiau. Be to, visiškai atsisakykite naršymo telefone prieš miegą, kai kambaryje jau tvyro prieblanda ar yra visiškai tamsu – tada akys turi ypač įsitempti ir labai greitai nuvargsta.

Nepamirškime ir akių lašų. Darbas uždarose šildomose patalpose akis išsausina, jos parausta, peršti. Saikingai naudojami akių lašai šiuos simptomus sumažina ir padeda saugoti akis nuo regos sutrikimų.

Taip pat skaitykite:  Ar Lietuvos romų vaikai apsaugoti nuo vakcinomis valdomų ligų?

Taip pat, kaip minėjo specialistai, patariama mankštinti akis, tad keli lengvi akių pratimai skubantiems:

  • 6 kartus smarkiai užmerkime ir atmerkimeakis;
  • Greitai mirksėdami akimis 5 sekundes žiūrėkime į tolį, kitas 5 sekundes – į prieš akis iškeltą pirštą. Pakartokime tai 6kartus;
  • Sukime žvilgsnį aplinkui: 6 kartus pagal laikrodžio rodyklę, 6 kartus – priešingai.Pratimą atlikime tiek atmerktomis, tiek užmerktomis akimis;
  • Pokiekvienopratimopailsėkime2-3Užmerkimevienąakį,kitąplačiai atmerkime. Užmerkime akis ir atsipalaiduokime.

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com