Ketvirtadienis, 22 balandžio, 2021
spot_img

Duona gydė moteris, o kanapes naudojo pasninkui?

Ar jau skaitėte?

Šiandien mums įprasta ant stalo matyti ruginę duoną, gaminti įvairiausius patiekalus iš bulvių, o dieną pradėti nuo juodos kavos puodelio. Tačiau senoji lietuviška virtuvė atrodė kiek kitaip, nei šiandien, o jai būdingos savybės ir ritualai gali nustebinti net ir didžiausią mūsų tautos tradicijų puoselėtoją.

Etnologų teigimu, nors dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo gyvenimo be cepelinų ar vėdarų, turime daugybę lietuviškų unikalių patiekalų, galinčių papuošti pasaulio kulinarijos stalą. Tarp jų puikuojasi juoda ruginė lietuviška duona, žemaitiškas kastinis, suvalkietiškas skilandis, lietuviški koldūnai, balandėliai, daugybė savitų brandintos žvėrienos, laukinės paukštienos patiekalų, lietuviški saldūs sūriai ir kitos įvairios mūsų krašto virtuvės gėrybės.

„Nors Lietuva palyginti nedidelė šalis, tačiau čia skiriasi net atskirų etnografinių regionų mitybos įpročiai. Dzūkai nuo seno garsėja grybų ir uogų patiekalais, grikių bandomis, žemaičiai – kraujiniais vėdarais, kastiniu. Aukštaičiai, o ypač biržiškiai ar pasvaliečiai, garsėja kaip puikūs aludariai, ir niekas nemoka taip skaniai bei kvapniai išrūkyti mėsos, kaip suvalkiečiai, arba žuvies – kaip Pamario gyventojai“, – sako etnologė Nijolė Marcinkevičienė.

Indrė Baltrušaitienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad šiandien pirkėjams lietuviška prekė savaime yra ne tik vertybė, bet ir kokybės garantas. Jiems svarbu kuo didesnis lietuviškos produkcijos pasirinkimas.

„Maisto atžvilgiu lietuviai yra tikri patriotai, todėl visuomet stengiamės pasiūlyti kuo įvairesnės lietuviškos produkcijos. Nuolat bendradarbiaujame su ūkininkais ir smulkiaisiais gamintojais iš visų Lietuvos regionų, kad galėtume pirkėjams pasiūlyti nuo kaimiškų kiaušinių iki aromatingų arbatų, nuo raugintų ir marinuotų skanėstų iki visada šviežių miško, sodo bei daržo gėrybių. Puoselėjame lietuviškos virtuvės tradicijas ir skatiname pirkėjus atsigręžti į savo šaknis, susipažinti, iš kokių kraštų yra atėję jų mėgstami maisto produktai ar patiekalai“, – sako I. Baltrušaitienė.

Pasak jos, pirkėjams svarbu, kad lietuviškos būtų ne tik šviežios daržovės ir vaisiai, tarp kurių itin populiarūs pomidorai, agurkai, kopūstai, bulvės, obuoliai, kriaušės ar slyvos, bet ir kiti maisto produktai.

„Ypač perkami lietuviški pieno produktai – pienas, kefyras, jogurtas ar varškė, taip pat šviežia mėsa ir, žinoma, konditeriniai kepiniai. Mūsų prioritetas – kokybė ir šviežumas, todėl savo konditerijos gaminiuose naudojame lietuviškus miltus, lietuvišką sviestą ir lietuvišką pieną. Patys kepame biskvitus, verdame ir gaminame daugelį kremų. Nors platų konditerijos asortimentą dažnai papildome kitų šalių tradiciniais gaminiais, tačiau niekada nepamirštame ir Lietuvos bei tradicinių mūsų krašto kepinių“, – teigia I. Baltrušaitienė.

Bulvės Lietuvą pasiekė tik XVIII amžiuje

Etnologės N. Marcinkevičienės teigimu, šiandien nuo lietuviškos virtuvės neatsiejamos bulvės mūsų kraštą pasiekė tik 1769 metais. Manoma, kad pirmieji jų galėjo paragauti šiauliečiai arba alytiškiai.

„Plačiai bulvės pradėtos auginti tik XIX a. viduryje ir Lietuvos istorijai labiausiai nusipelnė tuo, kad kartu su šios lengvai auginamos ir saugomos daržovės atėjimu iš šalies visam laikui pasitraukė didysis badas. Daugelis tarkuotų bulvių patiekalų, tokių kaip kugelis, bulvinės bandos, kukuliai ir kiti, į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos. Jos ilgą laiką net buvo vadinamos vokiškai – kartofelėmis“, – sako. N. Marcinkevičienė.

Naujoves atnešė suvalkiečiai

Suvalkijoje anksčiau nei kituose Lietuvos regionuose buvo panaikinta baudžiava ir kaimai išsiskirstė į viensėdžius. Tai, kad šiame krašte didesnę regiono ploto dalį užėmė dirbamos derlingos žemės, lėmė, jog maisto gamyboje vyravo žemės ūkio produktai, taip pat sparčiau nei kituose Lietuvos kraštuose vystėsi ir gyvulininkystė.

„Dėl šių procesų ir žmonių darbštumo būtent Suvalkijoje anksčiau nei kitur atsirado sąlygos išleisti vaikus į mokslus. Galimybė išvykti į didesnius miestus, užsienį, šviesuomenės atsiradimas padarė įtaką ir naujesniems procesams kulinarinio paveldo srityje. XX a. pradžioje suvalkiečiai vieni iš pirmųjų Lietuvoje įnešė naujovių mitybos režime – atsirado rytinė kava, maisto įvairovė, valgymo etiketas“, – pasakoja etnologė.

Tikėjo, kad duona ir gydo, ir namus saugo

Pietinėje Lietuvoje – Dzūkijoje – lietuviai nuo seno kepė paprastą ruginę duoną, kurią kartais paskalsindavo viena kita sauja grikinių miltų ar virtų bulvių koše. Šis kraštas taip pat pasižymėjo specifika kepti bulvėje išpjaustytais ir atspaustais ornamentais dailintą vestuvinę duoną.

„Įdomiausia tai, kad ir visi užkviestieji privalėjo vestuvinę duoną marginti raštais. Užėjęs prašalaitis iš ant stalo gulinčios padailintos duonos žinojo, kad šeimininkai laukia vestuvių puotos. Šiame krašte taip pat ilgai tikėta, jog devynių raugų (namų) duona gydo sunkiausias moterų ligas. O suvalkiečiams, kurie mėgo, kad ant stalo visada būtų duonos, ji simbolizavo namų gerovę“, – teigia N. Marcinkevičienė.

Virtinius valgydavo pusryčiams

Aukštaitijoje, kur gerai derėjo kviečiai, pačiu populiariausiu valgiu tapo virtiniai. Visos šio krašto šeimininkės turėjo įrankius virtiniams gaminti: geldelę, pailgą kočėlą, kiaurasamtį ir lentą, ant kurios dedami iš puodo išimti virtiniai.

„Be virtinių ne tik neapsiėjo šio krašto vestuvės ir krikštynos, aukštaičiai juos virdavo net pusryčiams. Jie buvo taip pamėgti, jog šio krašto žmonės, norėdami apie ką nors maloniai pasisakyti, prilygindavo tai virtiniui. Pavyzdžiui, „gražus kaip virtinis“ arba „geras, kaip ką tik virtinių prišveitęs“. Pavasarinių švenčių metu virtinių sočiai privalgyti turėjo visi šeimos nariai, tikėta, kad dėl to karvės bus pieningos, žolė gerai žels ir višots bus dėslios“,– sako etnologė.

Kanapes naudojo pasninkui

Etnologė pasakoja, kad Žemaitijoje, o ypač apie Šilalę, kaip niekur kitur, buvo mėgstamos kanapės. Ši kultūra labiausiai tiko pasninkui.

„Populiariausias patiekalas buvo kanapių taboka, kitaip vadinamas spirgutis. Jį gaminant pagruzdintus grūdus pildavo į grūstuvę ir nugrūdę, nusijoję, vėl tai pakartodavo. Berdavo druskos, pipirų ir supjaustytų svogūnų. Mišinį grūsdavo tol, kol pasidarydavo tešla. Tada vėl viską spragindavo keptuvėje, kol pasidarydavo milteliai ir valgydavo su bulvėmis. Neapsieita ir be kanapinio pieno, kuris gaunamas ant trintų kanapių užpilant šilto vandens, bei kanapių rasalo – į kanapių pieną įmaišius sutrintą silkę ir svogūnų. Žemaičiai taip pat buvo pamėgę košę iš kanapių. Paskrudintas kanapes sugrūsdavo, nusijodavo ir jų miltus vis pamaišant pildavo į verdantį vandenį. Prieš valgant paskanindavo svogūnais, pipirais ir druska“, – pasakoja N. Marcinkevičienė.

Indrė Baltrušaitienė
Komunikacijos vadovė

Nuolatinis karantino palydovas – akių sausumas

Karantino metu daugelis iš mūsų buvo priversti dirbti ir mokytis iš namų, gyvą bendravimą išmainyti į pokalbius vaizdo skambučiais. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytojos oftalmologės Ritos Žilienės teigimu, gyvenimo pokyčiai netruko palikti...

Neregimi karantino užkulisiai: žmonės drastiškai ninka į žalingas priklausomybes

Visą pasaulį sustabdžiusi COVID-19 viruso pandemija ne tik pakirto medicinos sritį bei smogė šalių ekonomikai, bet ir neigiamai paveikė žmonių psichologinę būklę. Ne veltui skelbiama, jog padaugėjo šeimyninių konfliktų, skyrybų, žmonės vis labiau įninka...

Kaip galime padėti savo smegenims pavėlinti pažintį su senatvinėmis jų ligomis?

Kiekvieną kovą visame pasaulyje yra organizuojama „Smegenų pažinimo savaitė“ (angl. Brain Awareness Week). Jos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į smegenų mokslo pasiekimus, stiprinti žmonių susidomėjimą smegenimis ir su jomis susijusiomis ligomis bei jų veiksminga...

Vakcinavimas – dar vienas iššūkis darbdaviams: ko būtina nepamiršti?

Lietuvoje įsibėgėja vakcinavimas siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją. Nuo šiol didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų ir kuriose buvo nustatyti COVID-19 ligos protrūkiai, kviečiamos registruoti savo darbuotojus, norinčius gauti skiepus. Tai...

Grupės „Patruliai“ lyderis atskleidė tvirtos sveikatos receptą

Grupės „Patruliai“ dainininkas ir lyderis Algirdas Radzevičius jau antrą dešimtį smagiomis ir energingomis dainomis džiugina Lietuvos klausytojus. Vyras pripažįsta, kad pandemija stipriai suvaržė jo darbo planus, tačiau būdamas namuose vis tiek nenusėdi vietoje, o...

Per Velykas „Eurovaistinės“ farmacininkai prireikus konsultuos telefonu

Pirmąją Velykų dieną prireikus skubios „Eurovaistinės“ farmacininko konsultacijos, nemokamai tai padaryti bus galima telefonu 8 800 50005. Geras SUDOKU, čempionatas čia » Šiais metais tinklo vaistinės pirmąją Velykų dieną nedirbs, prireikus klientus aptarnaus tik Ukmergės g....

Vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių – padidėjęs cholesterolis

Širdies ir kraujagyslių ligos yra vieni dažniausių susirgimų, kamuojančių Lietuvos gyventojus. Gydytojų teigimu, neretai apie aterosklerozę ar infarktą galvojama, kad šios ligos atsiranda savaime, tačiau dažniausiai tai yra aukšto kraujospūdžio, nekoreguoto padidėjusio cholesterolio kiekio...

K. Krysko prisiminė baisius laikus, apie prarastą balsą: „Negalėjau ne tik, kad dainuoti, bet...

Žinoma dainininkė, daugybės miuziklų ir spektaklių aktorė ir grupės „69 danguje“ narė Karina Krysko neslepia, jog balsas jai yra pats svarbiausias darbo įrankis. Be jo ji negalėtų nei koncertuoti, nei vaidinti spektakliuose. Visgi, moteris...

Oras, vanduo, maistas – kas dar būtina gyvybei?

Ateinantį savaitgalį Lietuvoje pereisime prie vasaros laiko. Tačiau viena yra pasukti laikrodžio rodyklę valanda į priekį, ir visai kas kita – sklandžiai sureguliuoti vidinį organizmo laikrodį, atsakingą už miego ir budrumo kontrolę. Suaugusiam sveikam...

Vaistininkų patarimai suskaudus dančiui: šaltas vanduo, gvazdikėlis ir vaikščiojimas

Prakalbus apie skausmą, viena iš pirmųjų asociacijų – dantų skausmas. Tai vienas įkyriausių ir nekenčiamiausių žmonių patiriamų pojūčių. Jo priderinti prie iš anksto paskirto vizito pas odontologą neįmanoma. Turbūt daugelis gyventojų yra patyrę, ką...

Pažangiausia plaukų persodinimo technologija leidžia susigrąžinti pasitikėjimą savimi

Vešlūs plaukai – gamtos dovana, kuria norisi džiaugtis kuo ilgiau. Prasidėjęs plaukų slinkimas ar retėjimas daugeliui sumažina pasitikėjimą savimi ir gali pabloginti gyvenimo kokybę. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Estetinės ir lazerinės dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė...

sveikatos centras informuoja apie per praėjusią parą fiksuotus COVID-19 protrūkius

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.   Per praėjusią parą izoliuoti 437 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga,...

Šviežios morkos – organizmui stiprinti: įdomūs faktai ir pyrago receptas

Morkos – viena labiausiai lietuvių pamėgtų daržovių. Jas gyventojai gausiai vartoja nepriklausomai nuo sezono – morkos populiarios išlieka tiek žiemą, tiek vasarą. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad nors...

Sveikatos centro informuoja apie kovo 6 dienos COVID-19 protrūkius

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Savo verslą kuriantis moksleivis: geriausia diena pradėti – šiandien Per praėjusią parą izoliuoti 747 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com