Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį

Ar jau skaitėte?

Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų?

Nuotrauka PhotoMIX Company iš Pexels.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai. „Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad  padidėjusį kraujospūdį ir dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) dažniausiai tvirtina turintys 56-erių metų ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip tvirtinančių 46–55 m. amžiaus grupėje yra 50,3 proc. 

Vis dėlto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su šiais negalavimais: tarp 36–45 m. amžiaus lietuvių taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26–35 m. amžiaus grupėje – kas dešimtas (10,4 proc.) gyventojas. 

„Aukštas arterinis kraujo spaudimas bei didesnis nei norma cholesterolio kiekis paprastai lemia didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl šiuos sutrikimus reikia diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Svarbu suprasti, kad žmonės,  ypač vidutinio amžiaus, dar nejaučia jokių simptomų, tad į kardiologų rankas patenka tik tuomet, kai liga jau būna įsisenėjusi, kai atsiranda skausmai krūtinėje arba dar blogiau – kai staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, įvyksta miokardo infarktas ar insultas, kurie neretai baigiasi ir mirtimi“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.

Lietuvoje vyksta valstybės finansuojama programa (Širdies ir kraujagyslių ligų Prevencijos programa), pagal kurią kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimai prevenciškai atliekami sveikiems, dar neturėjusiems miokardo infarktų ir insultų, vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kiekvienais metais patikrinami daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Išanalizavę šių patikrų duomenis matome, kad tikroji padėtis yra blogesnė nei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra daug didesnis: iki 90 proc. patikrintų asmenų. Tie, kurie nesitikrina arba neatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus, pasmerkia save miokardo infarktų ar insultų rizikai. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1103 darbingo amžiaus (iki 64 metų) vyrai ir 246 tokio pat amžiaus moterys. Kaip matote, darbingo amžiaus vyrams rizika mirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesnė nei moterims“, – skaičiuoja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.  

Taip pat skaitykite:  Gydytoja: ausų valymas vatos pagaliukais – nebūtinas ir gali sukelti nepageidaujamas pasekmes

Vaistai gydo tik tada, kai juos vartoji

Pacientams, kuriems nustatomas aukštas arterinis kraujo spaudimas ir padidintas cholesterolio kiekis, paprastai skiriami du skirtingi medikamentai kiekvienam iš šių sveikatos sutrikimų koreguoti – antihipertenzinis vaistas ir statinas. Skirdami juos medikai paaiškina kiekvieno veikimą ir tikslingumą, tačiau pacientams kartais būna sudėtinga suvokti, kodėl kasdien reikia vartoti net kelis vaistus, jei jie jaučiasi palyginti gerai.  

„Su vaistais, skirtais aukštam kraujospūdžiui reguliuoti, taip nutinka rečiau, nes hipertenzija kartais sukelia juntamus ir nemalonius pojūčius: galvos skausmą, sunkumą ir kitus. Be to, neretas žmogus namuose turi kraujospūdžio aparatą, kraujo spaudimą gali pasimatuoti vaistinėje. Taip pat ir šeimos gydytojas pamatuoja kraujo spaudimą kiekvieno apsilankymo metu. Visai kita situacija su cholesteroliu. Cholesterolio padidėjimas nesukelia jokių aiškių fizinių pojūčių, tad žmogui atrodo, kad ir gydyti nėra ko. O nustatyti cholesterolio lygį gali tik laboratorija, paėmusi kraujo mėginį.

Dažnai pasitaiko, kad iš pradžių mediko paskirtus vaistus pacientas vartoja drausmingai, tačiau po kurio laiko atsipalaiduoja ir pradeda „užmiršti“. Taip elgtis nereikėtų, nes kenkiama sau – juk vien turėdamas vaistų receptą žmogus nepasveiks. Tiek antihipertenzinius vaistus, tiek statinus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta, būtina, nes tai padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, sumažinti mirties, taip pat miokardo infarkto ir insulto riziką“, – aiškina profesorė.

Politablečių nežino, bet išbandyti norėtų

Europos Kardiologų draugija savo hipertenzijos gydymo rekomendacijose nurodo, kad gydytojai gali supaprastinti vaistų vartojimo režimą sumažindami per parą vartojamų tablečių skaičių. Vienas iš būdų – vietoje keleto medikamentų pacientui skirti vieną, taip vadinamą politabletę, kurios sudėtyje yra kelios veikliosios medžiagos, koreguojančios dvi skirtingas ligas – arterinę hipertenziją ir dislipidemiją.

Taip pat skaitykite:  Tyrimo duomenys neramina: beveik pusė Lietuvos piliečių savo sveikatos būklę vertina prastai

Apklausa parodė, kad šalyje apie politabletes yra girdėjęs tik vienas iš dešimties gyventojų. Prof. J. Čelutkienė sako, jog natūralu, kad ši vaisto forma dar nėra plačiai žinoma, nes Lietuvoje kraujospūdį ir cholesterolį kontroliuojančios politabletės prieinamos ne taip seniai. Vis dėlto, jos teigimu, išgirdęs apie tokią galimybę dažnas pacientas nudžiunga ir mielai sutinka įprastą gydymą pakeisti, motyvuodamas tuo, jog kelių vaistų vartojimas skirtingu paros metu vargina, be to, dažnai vieną ar kitą medikamentą tiesiog pamirštama išgerti.

40 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad esant poreikiui būtų linkę klausti gydytojo dėl dviejų skirtingų tablečių pakeitimo į vieną politabletę, o 32 proc. atsakė dar tvirtai nežinantys, ar tai darytų.

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com