Išvengti neplanuoto nėštumo žmonės bandė nuo seniausių laikų – antikos metu buvo populiaru skaičiuoti vaisingas moters dienas, senovės kinai propagavo lytinio akto nutraukimą. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sukurta daug veiksmingesnių kontracepcijos būdų: XX amžiuje išplitę prezervatyvai ir cheminės kontracepcijos būdai, dabartinių mokslininkų ištobulinti, kad būtų efektyvūs ir nekeltų nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tačiau garsiai kalbėti apie kontracepciją drąsu vis dar ne visiems. Nors ekspertai ir pabrėžia, kad informacija yra pagrindinis raktas teisingai pasirenkant kontracepcijos priemonę.
„Ne be reikalo sukurta tiek daug skirtingų kontracepcijos būdų, kuriuos reikėtų rinktis ne pagal nuogirdas ar draugių patarimus, o pagal individualią sveikatos būklę, gyvenimo būda ar amžių, būtinai pasitarus su specialistais – juk vienos priemonės labiau tinka vos tik pradėjus lytinį gyvenimą, kitos – jau sukūrus šeimą arba artėjant menopauzei“, – sako BENU vaistininkė Inga Norkienė.
Tad kaip pasirinkti tinkamiausias kontraceptines priemones, ką būtina žinoti, nuo ko pradėti ir kokią įtaką jos daro mūsų organizmui?
Pagrindinės kontracepcijos rūšys
I. Norkienė sako, kad merginos dažnai žino vos kelias populiariausias apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo priemones, pavyzdžiui prezervatyvus ir kontraceptines tabletes. Tačiau jų yra kur kas daugiau, todėl prieš renkantis verta nuosekliai išsiaiškinti, kokios tos priemonės ir kokį poveikį suteikia.
Ciklo stebėjimas. Tai natūralus metodas, pagrįstas vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimu. Yra net keletas skirtingų metodų: kalendorinis moters ciklo dienų skaičiavimas, kuris remiasi vaisingų dienų nustatymu pagal paskutinių 12 moters ciklų maksimalią ir minimalią trukmę; Bilingso gleivių metodas, kuris remiasi kasdieniu moters gimdos kaklelio gleivių tikrinimu ir bazinės kūno temperatūros matavimas – ovuliacijos metu temperatūra būna aukštesnė. Galimas ir šių metodų derinimas, pavyzdžiui kas rytą moteris matuojasi temperatūra ir kalendoriuje seka ciklo dienas.
Svarbu: rizikinga jei mėnesinės nėra reguliarios, susilaikymas vaisingomis dienomis poros gyvenime gali sukelti nepatogumų.
Barjerinė apsauga. Į šią kategoriją įeina vyriški ir moteriški prezervatyvai, taip pat diafragmos, kontraceptinės kempinėlės, gimdos kaklelio gaubtai, kuriuos reikia naudoti kartu su spermicidais, mažinančiais spermatozoidų gyvybingumą.
Prezervatyvai yra vienintelė kontracepcijos priemonė, sauganti nuo lytiniu keliu plintančių ligų.
Svarbu: prezervatyvai ar diafragmos gali plyšti, lateksas gali sukelti alerginę reakciją.
Spermicidai. Specialios cheminės medžiagos, kurios toksiškai veikia spermatozoidus. Rekomenduojama naudoti kaip papildomą apsaugos priemonę.
Svarbu: gali sukelti alergines reakcijas, rekomenduojama nenaudoti dažnai. Kai kurias priemones nepatogu naudoti – pvz. spermicidines žvakutes į makštį reikia įvesti likus 10-15 min. iki lytinio akto.
Geriamieji hormoniniai kontraceptikai. Tai hormoninės tabletės, kurias reikia gerti reguliariai ir labai tiksliai laikytis grafiko, tuomet garantuojamas beveik 100 proc. efektyvumas ir nuolatinė apsauga.
Hormoninė kontracepcija gali būti sudėtinė – su dviejų rūšių moteriškais hormonais estrogenų ir progestinu, kurie savo sandara artimiausi natūraliems lytiniams hormonams, ir vien tik su progestinu. Abi pasižymi panašiu poveikiu.
Kontraceptinės tabletės gali būti skiriamos gydytojo ne tik apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, bet ir gydyti endometriozę, gimdos miomą, policistinį kiaušidžių sindromą, hormoninę aknę ar mažinti nemalonius menstruacijų simptomus.
Svarbu: itin svarbus tikslumas – tabletę reikia gerti kiekvieną dieną tuo pačiu laiku. Gali turėti neigiamą sąveiką su kitais vaistais, todėl būtina konsultuotis su specialistu. Gali padidinti kraujo krešulio riziką.
Kontraceptinis pleistras. Specialus pleistras, kuris priklijuojamas ant moters kūno (dažniausiai rankos). Jis veikia taip pat kaip ir kontraceptinės tabletės. Tik jį reikia keisti kas savaitę.
Svarbu: reikia stebėti, ar neatsiklijuoja, nepamiršti jo pasikeisti. Neoralinių kontracepcijos priemonių gydomasis spektras siauras.
Makšties žiedas. Tai mažą hormonų kiekį turintis lankstus žiedas, saugantis nuo neplanuoto pastojimo. Žiedas įdedamas į makštį vieną kartą per mėnesį: jį būtina keisti kas 3 savaites ir daryti savaitės pertrauką.
Svarbu: Lytinio akto metu gali iškristi, kartais padaugėja išskyrų.
Spiralė. T-formos kontracepcijos priemonė, kuri spermatozoidams blokuoja kelią iki kiaušialąstės. Spiralę į gimdą turi įvesti gydytojas-ginekologas. Jos būna dviejų rūšių: hormoninės ir su variu, kuris trukdo apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje. Spiralės vielutės gali būti ir iš sidabro ar aukso lydinių su variu. Visos nehormoninės spiralės pasižymi elektrocheminiu poveikiu, o hormoninės išskiria nedidelius progesterono kiekius ir taip padidina apsaugos efektyvumą.
Priklausomai nuo rūšies, spiralės veiksmingumas gali siekti net iki 3–5 metų. Tinka moterims, kurios turi pastovius lytinius partnerius.
Svarbu: gali pasitaikyti nereguliaraus kraujavimo, menstruacijų metu netinka naudoti tamponus.
Svarbiausia – individuali situacija, o ne auditorijos nuomonė
Prieš apsisprendžiant dėl jums tinkamiausių kontracepcijos priemonių, svarbu pasikonsultuoti su savo gydytoju-ginekologu.
„Išsiaiškinus jūsų ciklą, mėnesinių reguliarumą ir gyvenimo būdą, ginekologas galės pritaikyti būtent jums tinkamiausias kontracepcijos priemones. Verta žinoti, jog neturint pastovaus partnerio ar lytinius santykius turint retai, geriausia pradėti nuo barjerinės apsaugos – prezervatyvų. Tokiu būdu ne tik išvengsite neplanuoto nėštumo, bet ir lytiniu keliu plintančių ligų ar infekcijų“, – pataria I. Norkienė.
Kada pradėti naudoti kontraceptines priemones, lemia ne vien amžius, o lytinių santykių pradžia, todėl konsultuotis su specialistu geriausia dar tik planuojant pradėti lytinį gyvenimą.
„Dažnai jauni žmonės šeimoje ne visada išdrįsta kalbėtis apie lytinį gyvenimą ar kaip išvengti neplanuoto nėštumo, o mokykloje edukacija šia tema taip pat ribota. Todėl turint partnerį ir planuojant pradėti lytinį gyvenimą, porai nereikėtų gėdytis apie tai pasišnekėti tarpusavyje, o merginai – ir su ginekologu. Tokiu atveju išvengsite nemalonių situacijų ir nereikalingo streso“, – sako vaistininkė.
Ar kontracepcija sumažina galimybę pastoti ateityje?
Vaistininkė sako, kad vienas iš dažniausiai girdimų mitų, jog kontraceptikų vartojimas gali sukelti nevaisingumą.
„Nėra jokių įrodymų, kad kontraceptikų vartojimas gali sumažinti vaisingumą ateityje, juk hormoninės kontraceptinės tabletės sudarytos iš tokių medžiagų, kurias gamina ir moters organizmas. Atvirkščiai – daugelis tyrimų rodo, jog nustojusios vartoti kontracepciją, moterys pastoja jau per pirmus metus. O mitai dėl nevaisingumo atsirado dėl to, kad dažnai pastoti po ilgo kontraceptikų vartojimo bando vyresnės moterys, kurioms ir taip pastoti yra kur kas sudėtingiau nei jaunoms“, – sako I. Norkienė.
Skubi ekstrinė kontracepcija
Tokia kontracepcija vartojama po nesaugaus lytinio akto: plyšusio prezervatyvo ar netikėtai išsiliejusios spermos makštyje. Ekstrinė kontracepcija neleidžia įvykti ovuliacijai, sutirština gimdos kaklelio gleives ir neleidžia spermatozoidams apvaisinti kiaušialąstės.
„Reikia pabrėžti, kad šis kontracepcijos būdas neturėtų būti naudojamas kaip reguliari priemonė, tačiau kai kuriais atvejais tai yra vienintelis galimas pasirinkimas klientei norint išvengti nėštumo. Taip pat reikia žinoti, jog skubios pagalbos kontraceptinę tabletę reikia išgerti per tam tikrą laiką nuo nesaugaus lytinio akto, pavyzdžiui per 12-72 val. Be to, tokios tabletės neapsaugo nuo lytiniu būdu plintančių infekcijų ir ligų”, – sako BENU vaistininkė.
BENU vaistinės informacija
