Pernai Lietuvoje suaugę pacientai suvartojo net 20 proc. mažiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų antibiotikų nei 2017 m. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, tai rodo, jog gydytojai pacientams antibiotikus skiria racionaliau.
Pasaulio sveikatos organizacija nuolat primena, kad antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami racionaliai – tik tada, kada būtina. Neišvengiamu atveju, kai žinomas infekcijos sukėlėjas, dažniau turi būti skiriami siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobiniai vaistai. Nes pastarieji sunaikina daugiau žmogaus organizmui naudingų bakterijų negu siauro spektro antibiotikai.
„Pernelyg dažnas, ne visada medicininiais tyrimais pagrįstas antibiotikų skyrimas ir jų vartojimas išlieka problema visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva. Pavyzdžiui, net viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, kurios yra vienas dažniausių susirgimų tarp vaikų iki 7-erių metų, Lietuvoje dažniausiai skiriami antibiotikai. Todėl labai džiugu matyti, kad ir mūsų šalyje gydytojai pradeda skirti antibiotikus atsakingiau ir jie vartojami racionaliau. VLK specialistų atliktos analizės duomenimis, pernai vaikai suvartojo 8 proc. mažiau antibiotikų nei 2017-aisiais“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Pasak jos, prie mažėjančių antibiotikų vartojimo tendencijų prisidėjo prieš keletą metų priimtas sprendimas papildomai mokėti gydymo įstaigai, kai šeimos gydytojai atlieka greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems 2–7 metų vaikams.
Šis testas leidžia vos po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas – virusinės ar bakterinės – kamuoja vaiką. Antibiotikai nėra tinkami gydyti virusiniams susirgimams, nes jie virusų neveikia. Todėl PSDF biudžeto lėšomis apmokamo testo dėka gydytojas sužino, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima sėkmingai išgyti ir be jų.
Antibiotikų vartojimo statistiką gerina ir tai, kad nuolat skelbiama informacija apie racionalų jų skyrimą bei vartojimą, šviečiami ir pacientai, ir medikai. Praėjusiais metais šia aktualia tema Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje veikiantis vaistų komitetas surengė gydytojams konferenciją, kurioje buvo diskutuojama, kaip racionaliai turėtų būti skiriami antimikrobiniai vaistai.
Kaip rodo VLK analizė, didžiausi antibiotikų vartojimo pokyčiai matyti penicilinų grupėje. Praeitais metais siauro veikimo spektro antibiotikų (fenoksimetilpenicilino) vaikai suvartojo 14 proc. daugiau, o plataus veikimo spektro penicilinų 9 proc. mažiau nei užpernai. Tuo tarpu suaugusių pacientų bendras antibiotikų suvartojimas penicilinų grupėje per metus sumažėjo net 27 proc.
„Statistika išties nuteikia viltingai, nes iki šiol gydytojai, pavyzdžiui, vaikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti dažniausiai skirdavo plataus veikimo spektro antimikrobinius vaistinius preparatus, nors paprastai vaikų gydymui pakanka ir siauro veikimo spektro antibiotikų“, – sako I. Medžiaušaitė.
Jos teigimu, dėl netinkamo plataus spektro antimikrobinių vaistų vartojimo bakterijos tampa atsparios, antibiotikų veikimo efektyvumas mažėja, o tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo priežastimi.
VLK duomenimis, tarptautiniame kontekste Lietuva pagal antibiotikų suvartojimą yra greta tokių Europos valstybių kaip Vokietija ir Suomija. Mažiau antibiotikų suvartoja tik austrai, švedai, slovėnai, olandai bei kaimynai – latviai ir estai.
Ligonių kasos primena, kad bendrą racionalaus vaistų skyrimo principą – sprendimas išrašyti vaistą turi būti medicinos požiūriu pagrįstas, gydymas šiuo vaistu turi būti efektyvus ir saugus, be to turi būti parenkamas kiek galima tiksliau ligą veikiantis vaistas.
Rimantas Zagrebajev
Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/
