Privalomos veido kaukės – naujas bendravimo iššūkis turintiems klausos sutrikimą

281
Klausos sutrikimas. Nuotrauka Martin Sanchez iš Unsplash.

Pastaraisiais mėnesiais nepailstamai kovojant su COVID-19 plitimu, viena iš būtinų prevencijos priemonių – veido kaukių dėvėjimas viešosiose vietose. Startavus gegužei – geros klausos mėnesiui – yra svarbu atkreipti dėmesį į žmones, turinčius klausos sutrikimus, kuriems veido kaukių nešiojimas kelia daugybę kasdienių bendravimo iššūkių.

Klausos centro „Audiomedika“ atstovo, klausos protezavimo specialisto Mindaugo Jonaičio teigimu, klausos funkcijų sutrikimą turintys žmonės, norėdami tinkamai iššifruoti ir suvokti girdimą informaciją, negali pasikliauti tik sklindančiais garsais, jiems svarbu matyti pašnekovo lūpas ir veido išraišką. Dėl šios priežasties pandemijos metu privalomas veido kaukių nešiojimas trikdo įprastą žmonių su silpnėjusia klausa komunikaciją.

 

„Klausa yra vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį, todėl jai sutrikus – pasikeičia ir gyvenimo kokybė. Šiandien privalomas veido kaukių nešiojimas viešose erdvėse, gyventojams, turintiems klausos sutrikimus, sudaro naujas bendravimo kliūtis – uždengtas veidas prislopina balsą, yra sunku įžvelgti pašnekovo veido išraišką ir nėra galimybės skaityti iš lūpų. Nors veido kaukės yra svarbios kovojant su viruso plitimu – tai keičia įprastą žmonių, turinčių klausos sutrikimą, kasdienybę“, – komentuoja M. Jonaitis.

Klausos protezavimo specialistas taip pat priduria, kad pandemijos metu nešiodami veido kaukes mes taip pat turime laikytis saugaus atstumo, o tai irgi apsunkina komunikacijos sklaidą.

Komunikacijos iššūkiai kelia nerimą ir stresą

Anot klausos centro „Audiomedika“ atstovo, ši socialinė grupė, kovojanti su klausos sutrikimais, dažnai jaučia stresą dėl negalėjimo tiksliai iššifruoti aplink juos sklindančio garso, todėl karantino laikotarpiu dėl balsą slopinančių veido kaukių jie patiria dar didesnę įtampą ir vienišumą.

„Klausos sutrikimų turintys žmonės šiuo pandemijos laikotarpiu jaučiasi itin atitolę ir dažnai išgyvena nerimą būdami viešose vietose, nes nesklandumų įvyksta bendraujant su medicinos, maisto prekių ar kitų įstaigų darbuotojais, su kuriais komunikacija yra labai svarbi kasdienio gyvenimo dalis“, – mintimis dalijasi M. Jonaitis.

Pasak protezavimo specialisto, svarbu paminėti, kad kai kurių įstaigų darbuotojai yra aprūpinti specialiais apsauginiais permatomais skydeliais, kurie leidžia matyti veido išraiškas ir skaityti iš lūpų. Nors ši veido kaukių alternatyva žmonėms, turintiems klausos sutrikimą, palengvina bendravimą, visgi, didžioji dalis visuomenės nešioja paprastas medicinines kaukes ar respiratorius.

Susilpnėjusi klausa – dažna senyvo amžiaus žmonių problema

Nors klausos susilpnėjimas gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo etapu, vis dėlto daugiausiai dėl to kenčia vyresnio amžiaus grupė. Dėl senėjimo proceso jiems dažnai atsiranda įvairių klausos sutrikimų.

„Į COVID-19 rizikos grupę patenka 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai, kurie dažnai kovoja su klausos sutrikimais. Šiuo virusu susirgę pacientai dažnai išgyvena papildomus sunkumus bendraudami su gydytojais, kurie dėl maksimalaus saugumo dėvi ne tik respiratorius, bet ir apsauginius skydelius“, – teigia M. Jonaitis.

Klausos centro „Audiomedika“ atstovas pataria, kad vienas iš efektyvių sprendimų, norint sumažinti dėl sutrikusios klausos kylančius kasdienius bendravimo iššūkius, yra klausos korekcija klausos aparatais.