Penktadienis, 19 balandžio, 2024
spot_img
spot_img

Vakcinavimas – dar vienas iššūkis darbdaviams: ko būtina nepamiršti?

Ar jau skaitėte?

Lietuvoje įsibėgėja vakcinavimas siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją. Nuo šiol didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų ir kuriose buvo nustatyti COVID-19 ligos protrūkiai, kviečiamos registruoti savo darbuotojus, norinčius gauti skiepus. Tai svarbi ir teigiama žinia mums visiems. Tačiau kartu reiškia, kad darbdaviams tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su vakcinavimo proceso organizavimu ir vykdymu.



Šiandien teisinis reglamentavimas dėl vakcinavimo nuo COVID-19 nėra išsamus ir aiškus, todėl kyla nemažai klausimų dėl darbdavio galimybių įgyvendinti ir prižiūrėti savo darbuotojų vakcinavimą, dėl tinkamo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo ir pan. Kiekviena įmonė tam ruošis individualiai. Vis tik labai svarbu nepamišti kelių esminių teisinių ir vadybos aspektų tam, kad pasiruošimo skiepijimui procesai būtų ir efektyvūs, ir sklandūs.

Ar darbuotojas privalo skiepytis?

Šiuo metu tik dalies sektorių darbuotojų vakcinavimas yra apibrėžtas teisės aktais. Darbo kodeksas, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas išskiria tam tikras aplinkybes, kurioms esant, leidžiama nušalinti darbuotojus nuo darbo ar leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga.

Kol kas situacija, kai darbuotojas atsisako skiepytis, nėra reglamentuota. Todėl laikoma, kad skiepai yra pasirenkami laisva valia, t. y. darbuotojas negali būti skiepijamas be jo sutikimo, o atsisakymas skiepytis negali sukelti neigiamų pasekmių darbo teisės prasme. Tai reiškia, kad tokiam darbuotojui negali būti taikomos drausminio poveikio priemonės, ribojimas dirbti, patekti į darbdavio teritoriją.

Kita vertus, darbdaviams svarbu žinoti, kad jie savo darbuotojams privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas, t. y. turėtų sudaryti sąlygas vakcinuotis, imtis kitų jau įprastų prevencinių priemonių, kad užkirstų kelią koronaviruso plitimui darbo vietoje. Pastarosiomis priemonėmis gali būti periodinis testavimas, o užfiksavus ligos požymių ir darbuotojui atsisakius testuotis (ne skiepytis) – nušalinimas nuo darbo (įstatymo numatytais atvejais – nemokant darbo užmokesčio).

Taip pat skaitykite:  Vaistininkė – apie kraujospūdžio matavimo klaidas: susinervinus, išgėrus kavos ar pasportavus to geriau nedaryti

Kaip galima skatinti skiepytis?

Įmonei organizuojant skiepijimą, pirmiausia, rekomenduojama glaudžiai bendradarbiauti su darbuotojų atstovais, skaidriai ir aiškiai pateikti turimą informaciją, taip didinant darbuotojų sąmoningumą ir pagalbą priimti moksliškai pagrįstus sprendimus.

Siekiant skatinti vakcinavimą, gali būti naudojamos įvairios motyvacinės priemonės, gerinančios vakcinacijos rodiklius. Pavyzdžiui, suteikti 4-8 val. trukmės darbdavio apmokamą laiką vakcinavimui, mokėti vienkartinius priedus ir kitos.

Kaip tvarkyti asmens duomenis apie darbuotojų vakcinavimą?

Sveikos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime nurodoma, kad darbdavys pirmiausia turi sudaryti norinčiųjų skiepytis asmenų sąrašą. Turėdama jį įmonė turi kreiptis į konkrečios savivaldybės vakcinavimo koordinatorių, su kuriuo būtų suderintas vakcinavimo centras, organizuosiantis tos įmonės darbuotojų skiepijimą. Tada darbdaviui tenka kreiptis į nurodytą centrą, kad būtų suderinti vakcinavimo data ir laikas.

Tai reiškia, kad darbdaviui tenka visa atsakomybė organizuoti vakcinavimo procesą, tinkamai tai aprašant vidaus dokumentuose ir užtikrinant darbuotojų asmens duomenų teisėtą rinkimą ir saugojimą.

Svarbu nepamiršti, kad asmens sveikatos duomenys gali būti tvarkomi tik gavus aiškų suinteresuoto asmens sutikimą. Taigi, darbdaviui draudžiama be leidimo rinkti ir tvarkyti duomenis apie darbuotojų vakcinavimą, net jei darbuotojas dalijasi šia informacija. Dėl to būtina iš anksto gauti darbuotojų sutikimus norinčiųjų skiepytis sąrašų sudarymui ir vėlesniam duomenų apdorojimui.

Kaip po skiepų organizuoti darbą?

Tikėtina, kad įmonės susidurs su tokiomis situacijomis, kai skiepytis norės ne visas kolektyvas. Tokiu atveju, darbdaviui reikės užtikrinti darbo procesus taip, kad neskiepyti darbuotojai nesijaustų išskiriami (diskriminuojami) ar vertinami mažiau palankiai.

Tačiau, kai kalbame apie žmonių sveikatą, darbdavys turi neabejotiną teisę pasiūlyti darbuotojui ar jų grupei riboti kontaktą su kolegomis, klientais, užsakovais: dirbti nuotoliniu būdu, būti perkeltam į kitą darbo vietą, riboti komandiruotes ir pan. Tokiu būdu darbuotojas laisvas pasirinkti – skiepytis ar dirbti sąlygomis, kurios būtinos užtikrinant saugą ir sveikatą darbo vietoje.

Taip pat skaitykite:  Žiema – viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas: gydytoja pataria, kada kentėti nebevertėtų

Laikinai pakeistos ir kitokios nei skiepytiems darbuotojams taikomos darbo sąlygos negali būti laikomos darbuotojo diskriminavimu dėl atsisakymo skiepytis arba pateikti informaciją apie skiepijimą, nes jos būtų pateisintos darbdavio pareiga užtikrinti sklandžią veiklą saugiomis sąlygomis ir teisėtu interesu tęsti nepertraukiamą veiklą. Svarbu, kad toks sąlygų pakeitimas būtų proporcingas, savalaikis ir pagrįstas, o kiekvieno darbuotojo situacija vertinama individualiai.

Svarbu įvertini pokyčių įtaką ateityje

Nors šiuo metu darbuotojui, atsisakančiam skiepytis, neturėtų kilti jokių neigiamų pasekmių, tačiau ateityje situacija gali keistis. Vertinant darbuotojų mobilumą, tam tikrų darbuotojų darbo specifiką, COVID-19 įtaką darbo organizavimui, atsisakymas skiepytis gali lemti ne tik išaugusią riziką užsikrėsti ir platinti virusą, bet ir papildomus kaštus, kurie guls ant darbdavių pečių, pavyzdžiui, periodinio darbuotojų testavimo, sudėtingesnio saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo finansavimas ir pan.



Kintantis reguliavimas ir tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, vadinamojo ES „žaliojo paso“, įvedimas suteiks galimybę verslui naudotis vakcinavimu kaip priemone, ženkliai palengvinančia darbo procesus. Be to, kadangi COVID-19 situacija yra vertinama kaip išskirtinė, ekstremali, galima prognozuoti, kad individualus interesas ir atsisakymas skiepytis gali būti nusvertas bendro visuomenės intereso pažaboti epidemiją ir darbdavio lūkesčio sklandžiai organizuoti darbą.

Šią išvadą patvirtina ir Europos žmogaus teisių teismo šiandien priimtas sprendimas vienoje iš bylųkur buvo nuspręsta, kad privalomas vaikų skiepijimas nepažeidžia Konvencijos 8 straipsnio (Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), nes tokios priemonės gali būti laikomos būtinomis demokratinėje visuomenėje. Dėl to negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pavyzdžiui, atsisakiusių skiepytis darbuotojų atleidimas bus vertinamas kaip neteisėtas.

Taigi, nors šiandien neturime aiškaus reglamentavimo dėl skiepų privalomumo, sutariama, kad skiepai gali būti vertinami kaip saugos ir sveikatos užtikrinimo darbo vietoje priemonė. Atitinkamai, tai leidžia darbdaviui organizuoti skiepijimą, tvarkyti tam reikalingus darbuotojų duomenis. Svarbiausia, kad šie veiksmai būtų atliekami maksimaliai užtikrinant darbuotojų asmeninę teisę apsispręsti dėl vakcinavimo, tinkamą informavimą, tvarkomų asmens duomenų saugumą.

Taip pat skaitykite:  Gruodį ištirta beveik 90 proc. atvejų, daugiausiai užsikrėtimų fiksuota šeimose ir darbo aplinkoje

Rūta Žukaitė

advokatė ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vyr. konsultantė

Užsitęsė skrandžio skausmai? Šeimos gydytojas papasakojo, kodėl jų reikėtų neignoruoti

Ar žinote, koks yra vienas dažniausių negalavimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją? Tai – skrandžio jautrumas arba skausmas. Įvairiais simptomais pasireiškiančius skrandžio negalavimus sukelia įvairios priežastys, pavyzdžiui, netinkama mityba ar net nuolat...

Tyrimai parodė, kad tirtuose darželiuose taršos nebėra

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vakar, 2024 m. kovo 28 d., ir pakartotinai šiandien, kovo 29 d., atliko oro tyrimus 3 Vilniaus lopšeliuose-darželiuose, kurie reprezentuoja visos paveiktos teritorijos pastatus. Kovo 28 d. laboratoriniais tyrimais buvo nustatyta,...

Kovo 17-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo septynioliktoji, sekmadienis, (paskutinė 11-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 288 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas, Patris, Patrys, Vita; rytoj: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Einarta, Einartas, Einartė, Einas,...

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com