Statistika rodo, kad sparčiausiai pasaulyje populiarėjantis alternatyvios mitybos būdas yra veganizmas – gyvūninės kilmės maisto produktus iš savo mitybos raciono jau išbraukė milijonai Vakarų Europos gyventojų, taip pat beveik 20 tūkst. lietuvių. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad laikantis veganizmo principų belieka valgyti tik daržoves, specialistai tokį įspūdį neigia: tendencijas sekančių prekybos centrų lentynose nebesunku rasti įvairių veganams tinkamų produktų, tarp kurių – net pieno produktai ar dešrelės.
Būti veganu reiškia laikytis alternatyvaus mitybos būdo, kai iš mitybos raciono išbraukiami visi gyvūninės kilmės maisto produktai – mėsa, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, pienas ir kiti, taip pat visi produktai ar gaminiai, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės medžiagų. Taigi net jei maisto produktas iš pažiūros „nekaltas“, veganai visada atkreips dėmesį į etiketėje užrašytus ingredientus.
Uolūs veganai tokio gyvūnų apsaugos principo laikosi ir kitose srityse – šalinasi gaminių iš odos ar kailių, kovoja už geresnes gyvūnų gyvenimo sąlygas.
Nors dažnam susidaro įspūdis, kad veganizmas – šiuolaikinėje visuomenėje gimusi idėja, iš tiesų pirmosios mintys apie tokį sveiko gyvenimo principą užrašytos dar Antikos laikais, kai apie veganizmo privalumus svarstė filosofai Pitagoras ir Hipokratas. Vis dėlto terminas „veganas“ pirmąkart pavartotas kur kas vėliau – 1944-aisiais, britui Donaldui Watsonui įkūrus Veganų draugiją.
Sveika mityba – tik visavertė
Tam, kad veganinė mityba išties būtų sveika ir visavertė, ją planuoti būtina atsakingai – rinktis skirtingomis būtinosiomis maistinėmis medžiagomis bei mikroelementais žmogaus organizmą aprūpinančius produktus.
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktoriaus Aido Polenino, dažniausiai veganai priversti galvoti, iš kur pasisemti baltymų, geležies, cinko, kalcio, vitaminų B12 ir D.
„Puikiu baltymų, taip pat ir geležies šaltiniu veganams gali tapti ankštinės daržovės, lęšiai, skirtingi riešutai, sėklos ir grūdinės kultūros, sojų produktai. Apsirūpinti kalciu padės tamsiai žalios spalvos daržovės – brokoliai, kopūstai bei jų sultys, cinku ir vitaminais – sojų ir pilno grūdo produktai“, – sako A. Poleninas.
Pasiūloje – ir dešros, ir pienas
Tačiau tai nereiškia, kad panorus tapti veganu teks valgyti vien vaisius, daržoves, grūdus ir soją. „Maximos“ maisto gamybos departamento direktoriaus teigimu, sparčiai augantis veganų skaičius diktuoja ir prekybos centruose esančią maisto produktų pasiūlą: čia vis dažniau galima rasti atskirus veganams skirtus skyrius, kuriuose – plati skirtingo maisto produktų paletė.
„Gamintojai gerai suvokia, kad veganai – besiplečianti auditorija, turinti specifinius poreikius, todėl skuba juos patenkinti. Šiandien prekybos centruose vyrauja platus maisto produktų, tarp kurių – ir įprastų produktų veganinių pakaitalų pasirinkimas. Pavyzdžiui, skirtingų skonių dešros ir dešrelės, kurių pagrindas – soja, įvairūs sūrio gaminiai, užtepėlės, net pieno gaminiai, kurių pagrindas – kokosai, soja ar grūdinės kultūros“, – vardija A. Poleninas.
Tarp veganams skirtų produktų prekybos tinkluose galima rasti ir skirtingų užkandžių ar desertų, nepamiršti lieka ir veganų augintiniai – siūloma įsigyti ir veganiško maisto gyvūnams. „Maximos“ maisto eksperto teigimu, vyraujantis stereotipas, neva veganinė mityba kainuoja brangiai, tiesos neatspindi – specifinių maisto produktų kainos dažniausiai menkai skiriasi nuo įprastų.
Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė
