Sekmadienis, 9 vasario, 2025
spot_img
spot_img

Kokybiškas poilsis: svarbu ne kada gulatės, o kaip miegate

Ar jau skaitėte?

Miegas yra esminis mūsų organizmo poreikis ir, nepaisant civilizacijos greičio, technologinių pasiekimų, šis poreikis išlieka nepakitęs. Visgi, dėl greito gyvenimo būdo, ilgų darbo valandų ar intensyvaus laisvalaikio dažnai pamirštame, kad nekokybiškas miegas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių sutrikimų.



„Miego trūkumo, nemigos pasekmės daugeliui pažįstamos, nes bent kelias mažamieges naktis per gyvenimą yra turėjęs bene kiekvienas. Tai sukelia diskomfortą, mažina mūsų darbingumą, ilgainiui gali sukelti depresiją. Bet nemiga nėra vienintelis miego sutrikimas, jų suskaičiuojama bene šimtas“, – pabrėžia Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė.

Skirtingos priežastys, bet panašios pasekmės

Neurologė sako, kad miego medicina yra labai plati sritis, persidengianti su pediatrija, ausų-nosies-gerklės ligomis, pulmonologija, psichologija, neurologija, o kartais net ir ortodontija. Priskaičiuojama virš 90 skirtingų miego sutrikimų, todėl ir jų priežastys labai skirtingos: jie gali būti paveldimi genetiškai, tačiau dažnai miego sutrikimus lemia ir gyvenimo būdas ar psichologinės problemos.

Didžioji dalis pacientų kreipiasi varginami nemigos, nes ji itin blogina gyvenimo kokybę. Akivaizdžiausios miego trūkumo pasekmės yra koncentracijos, darbingumo sumažėjimas, nuotaikų kaita. Jei miego trūkumas kaupiasi, pasekmės taip pat akumuliuojasi, prisideda medžiagų apykaitos sutrikimų rizika, gali atsirasti depresijos požymių, krenta darbingumo efektyvumas.

„Bet būna ir priešingai. Labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet pacientui išmiegojus 9-10 val. vis tiek norisi miego, nes miegas buvo nekokybiškas. Neretai pačiam žmogui būna sunku atskirti ir suprasti, ar jį vargina mieguistumas dieną, ar tiesiog pastovus nuovargis. Šių simptomų priežastys skiriasi, bet abiem atvejais reikėtų kreiptis į gydytojus“, – tęsia D. Matačiūnienė.

Griežtų taisyklių, kada reikia eiti miegoti – nėra

Žmogaus miego ritmas evoliucijos eigoje, kaip ir daugelio žinduolių, yra prisitaikęs prie dienos ir nakties ritmo, todėl natūralu, kad einame miegoti sutemus, o prašvitus keliamės. Suaugusiam darbingo amžiaus žmogui rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą.

Gydytoja pastebi, kad nėra konkretaus rekomenduojamo ar „tobulo“ laiko, kada reiktų eiti miegoti – kiekvienas turėtume įsiklausyti į savo organizmo ritmą, nes jis yra individualus. Vieni geriausiai jaučiasi eidami miegoti 21 val. vakare, o kitam daug optimalesnė miego pradžia prieš pat vidurnaktį.

„Svarbiausia, kad miego režimas būtų stabilus tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Poilsio ritmas yra svarbus ne tik pačiam miegui, bet ir daugeliui fiziologinių organizmo procesų: beveik visos mūsų kūno ląstelės dirba pagal suderintą paros ritmą, ir kuo jis stabilesnis, tuo geriau veikia visa sistema“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė.

Diagnozuoti padės išsamus tyrimas ir pokalbis

Bandant nustatyti miego sutrikimų priežastis, sunkumą ir prigimtį neretai prireikia polisomnografijos – išsamaus instrumentinio visos nakties miego tyrimo, kuris atliekamas naktį, miegant sau įprastu metu.

„Diagnozuojant miego sutrikimus kyla tam tikro diskomforto. Pacientas būna apklijuotas įvairiais davikliais, kurie registruoja daugybę miego metu vykstančių fiziologinių procesų: smegenų veiklą, raumenų įtampą, judesius, kvėpavimą, širdies veiklą, deguonies kiekį kraujyje“, – prasitaria „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.

Visgi, gydytojos D. Matačiūnienės teigimu, šis tyrimas nėra toks nekomfortabilus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Lovoje su elektrodais galima judėti, pasivertus jie nenukrenta, o tyrimo kokybę prižiūri ir užtikrina slaugytoja. Kol kas pasaulyje nėra išrastas patikimas bekontaktis būdas registruoti miego rodiklius.

Miego tyrimas, kaip ir bet kuris instrumentinis tyrimas, skiriamas tik rekomendavus gydytojui. „Svarbu iš anksto numatyti, ko siekiame šiuo tyrimu – kokios informacijos tikimės, ką jo rezultatai pakeis gydymo ar kitų tyrimų fone.“

Gydytoja teigia, kad pasitaiko atvejų, ypač kankinant nemigai, kuomet daugiau informacijos gali duoti išsamus pokalbis su pacientu, jo įspūdžiai, miego dienynas, o tuo tarpu tyrimas tik parodys nuspėjamus rezultatus.



„Kitaip yra su mieguistumu, nepoilsio jausmu po miego. Šie pacientai daug rečiau kreipiasi į gydytojus, o būtent jiems miego tyrimas yra labai reikalingas; jiems dažnai nustatome obstrukcinę miego apnėją – dažną vidutinio amžiaus ligą, kuri pasireiškia knarkimu ir kvėpavimo sustojimais miego metu. Iš pradžių pacientai gali niekuo nesiskųsti, tačiau ilgainiui ryškėja ligos pasekmės: ima augti svoris, blogėja kraujospūdžio kontrolė, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, o dienos mieguistumas gali sukelti avariją, pavyzdžiui, užmigus prie vairo“, – pataria D. Matačiūnienė.

Padeda ir medikamentai, ir gyvenimiški pokyčiai

Polisomnografinis tyrimas dažniausiai yra pagrindinis pagalbininkas parenkant tinkamiausią miego sutrikimo gydymą. Jis ne tik patvirtina diagnozę, bet ir nustato ligos sunkumą, o nuo to priklauso, koks gydymo metodas yra tinkamiausias pacientui.

„Kaip ir kitų ligų, miego sutrikimų gydymas gali būti medikamentinis arba nemedikamentinis. Vaistai dažniausiai padeda trumpuoju periodu, šalinant ne lėtinius sutrikimus. Vis dėlto, kartais, nederamai vartojami ar prastai parinkti medikamentai gali sukelti ir kitų problemų, dažnai net rimtesnių nei pirminiai miego sutrikimai“, – įspėja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja.

Labai dažnai miego problemas išsprendžia tiesiog gyvenimo būdo korekcijos, pavyzdžiui, kokybiškesnė mityba, mažinanti refliukso tikimybę, kūno svorio korekcija, reguliari mankšta. Obstrukcinės miego apnėjos gydymui taikomos LOR intervencijos ar gydymas specialiu aparatu su kauke, per kurią tiekiamas suspausto slėgio oras, palaikantis atvirus kvėpavimo takus miego metu. Lėtinės nemigos problemą efektyviausiai padeda spręsti psichoterapija.

 

Miško maudynės: gamtos terapija visais metų laikais

Miško maudynės, dar žinomos kaip shinrin-yoku, yra praktika, primenanti žmonėms apie kiekvieno ryšį su gamta, kuris leidžia nurimti, sulėtėti ir pajusti gamtos gydomąją galią. Nors gali atrodyti, kad šią veiklą geriausia atlikti šiltuoju metų laiku,...

Kaip paversti vitaminus vaikų kasdienybės dalimi žaidimo forma

Vitaminų vartojimas vaikams dažnai tampa iššūkiu. Vaikai, ypač mažieji, nėra linkę priimti to, kas atrodo kaip pareiga ar neįdomus veiksmas. Norėdami paskatinti vaikus vartoti vitaminus, tėvai gali pasitelkti kūrybiškumą ir paversti šį procesą žaidimu....

Šios technologijos pagerina miegą

Pasak „Help Guide“, net trečdalis suaugusiųjų miegui skiria nepakankamą kiekį valandų. Ilgalaikis jo trūkumas gali ne tik neigiamai paveikti emocinę sveikatą ar kognityvines funkcijas, bet ir sutrumpinti gyvenimo trukmę – moterims beveik 5, o...

Atlikėja Irūna Puzaraitė apie naujųjų metų tikslus ir sveiką gyvenseną

Nauji metai – tarsi švarus lapas, kai daugelis iš mūsų sustoja, pergalvoja praėjusius metus ir užsibrėžia naujus tikslus. Dauguma jų apima sveiką gyvenseną, fizinės bei emocinės savijautos gerinimą ir norą būti aktyviam. Atlikėja I....

Vaistininkė pataria, kaip ištrūkti iš plaukų slinkimo pančių: dalijasi svarbiausiomis taisyklėmis

  Žiemos sezonu nemažai žmonių susiduria su plaukų slinkimu. Šiuos nemalonius pokyčius gali lemti oro sąlygos lauke bei patalpose, netinkama plaukų priežiūra, mikroelementų trūkumas ir netgi tam tikros sveikatos problemos. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė...

Dopaminas ir mūsų kasdienybė: kaip socialiniai tinklai „apdovanoja“ smegenis?

Kai telefonas pažadina jus ryte, iškart atidarote „Facebook“ ir tikrinate naujienas. Sėsdami pusryčiauti slenkate per „Instagram“. Dirbate fone pasileidę „YouTube“ vaizdo įrašą. O atsigulę į lovą, dieną užbaigiate žiūrėdami „TikTok“. Pastovus soc. tinklų naudojimas...

Kuri populiari sėdėjimo poza pavojingiausia mūsų stuburui

Nors mūsų stuburai nėra pritaikyti ilgam sėdėjimui, sėdimo darbo amžiuje to išvengti, deja, nepavyksta. Ilgas sėdėjimas iššaukia nugaros skausmus ir problemas, kuriomis skundžiasi ne tik vyresni žmonės – pacientų amžius jaunėja. Specialistės papasakojo, kaip...

Ekspertai atsako, kodėl sniegą svarbu nusikasti iškart po pūgos

Sniego pagailėjusi žiema žmonėms pagaliau suteikė progą į rankas imti kastuvus bei gerokai padirbėti. Iškritus sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Gydytojas sako, kad sniego kasimas ir valymas yra naudingas sportas, tačiau...

Nemiga gali būti susijusi su daugybe sveikatos problemų

Didelė dalis pasaulio gyventojų kuriuo nors savo gyvenimo etapu susiduria su nemiga – miego sutrikimo forma, kuri smarkiai susijusi su įvairiais fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimais. Ilgainiui nemiga gali stipriai sumažinti gyvenimo kokybę, darbingumą,...

Vaistininkė pataria: 6 esminės taisyklės sveikesniems 2025-iems metams

Artėjantys Naujieji metai – puiki proga pradėti rūpintis savo sveikata ir gera savijauta. Dažnai pasižadame daugiau dėmesio skirti sportui, mitybai ar emocinei gerovei, tačiau kaip šiuos pažadus iš tiesų įgyvendinti? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė...

Kardiologė dalijasi 7 šventinio stalo patarimais sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

Šventiniu laikotarpiu daugelio stalai lūžta nuo gausių ir kaloringų valgių. Atrodo, visko norisi paragauti – juk ne kasdien ant stalo sutiksi silkę pataluose, skaniausią artimųjų ruoštą baltą mišrainę ar keptą žąsį. Tačiau prisėdus prie...

Traumatologas pataria, kaip išvengti traumų per šventes: vaikus saugokite ne tik nuo fejerverkų, bet...

Gydytojas traumatologas Andrius Vaitiekus sako, kad šventinis laikotarpis neretai gydytojams tampa pačiu darbymečiu. Per šventes pasitaiko ne tik standartinių susižeidimų, bet ir rimtesnių traumų: nusideginimų karštais riebalais, įsipjovimų peilių. Anot jo, nors rečiau, bet...

Kur kreiptis sunegalavus per šventes ar savaitgalį?

Sutrikus sveikatai įprastomis darbo dienomis ir valandomis žmonės nedvejodami kreipiasi į savo gydymo įstaigą – polikliniką ar šeimos medicinos centrą. Naktį, savaitgalį ar per šventes gyventojai dažnai taip pat nedvejodami vyksta į ligoninių skubiosios...

Lėtinio nuovargio gniaužtuose: ką daryti, kad pasijustume geriau?

Raumenų skausmai, didelis nuovargis, silpnumas, atminties sutrikimai, nuotaikos svyravimai, nemiga, besikartojančios infekcijos – tik keletas iš daugybės kasdienybę sudrumsčiančių lėtinio nuovargio sindromo simptomų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė pasakoja, kad dėl savo kintančios...