Priešpaskutinę vasario dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasidalijo prognoze – iki 2050 m. beveik 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės tam tikro lygio klausos praradimą. Mažiausiai 700 mln. iš jų prireiks reabilitacijos. Natūralu, jog daugiau ar mažiau ši statistika palies ir Lietuvą. Minint Tarptautinę ausų ir klausos dieną, apie tai, kokios įtakos klausa turi gyvenimo kokybei ir kokie organizmo pojūčiai praneša apie klausos problemas, pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė ir otorinolaringologė Vija Vainutienė.
Triukšmas – vienas ryškiausių rizikos faktorių
Vaistininkės L. Mockutės nuomone, būtina žinoti, kokie yra pirmieji klausos sutrikimų simptomai, ir juos pajutus kreiptis į otorinolaringologą, kuris atliks išsamią apžiūrą. Svarbu išsiaiškinti klausos sutrikimą sukėlusią priežastį ir, nustačius problemą, laiku pradėti gydymą.
„Svarbiausi simptomai – galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ausų skausmas, ūžesys, spengimas ausyse ir suprastėjusi klausa“, – vardija BENU specialistė.
Dalindamasi patirtimi V. Vainutienė sako, kad apie besivystantį ar jau esamą klausos sutrikimą jos pacientai suprato pajutę sunkumą dalyvauti pokalbyje su daugiau žmonių nei įprastai, kadangi tekdavo prašyti pašnekovo pakartoti, ką sakė, arba dažniau žiūrėti į kalbančiojo lūpas. Gydytojos teigimu, to priežastis gali būti ne viena.
„Klausos kokybei įtakos gali turėti įvairios uždegiminės ausų ligos, traumos, įgimtos būklės ar paveldimi genetiniai veiksniai. Svarbų vaidmenį atlieka mityba, žalingi įpročiai, stresas, padidėjęs kraujospūdis ir medžiagų apykaitos sutrikimai“, – komentuoja otorinolaringologė.
Tiesa, didžiausiu rizikos veiksniu ekspertė įvardija triukšmą, kuriam jauni žmonės yra itin jautrūs. Akcentuojama, kad klausa gali sutrikti nuo dažno ir netaisyklingo naudojimosi ausinukais, lankymosi triukšminguose klubuose ar koncertuose. PSO duomenimis, virš milijardo 12–35 metų amžiaus asmenų dėl to gresia klausos praradimas.
Suaugusiesiems, anot V. Vainutienės, klausos problemos pasireiškia dėl su amžiumi susijusio klausos silpnėjimo arba senatvinio prikurtimo.
„Klausos sutrikimai būna dviejų tipų – garsą pravedančios arba garsą suvokiančios sistemos pažaida. Kliūtimi garsui praeiti gali tapti svetimkūnis išorinėje ausies landoje, sieros kamštis, vidurinės ausies uždegimai ar ausies būgnelio defektas. Suvokti garsą trukdo pažeistas ausies ar klausos nervas“, – aiškina otorinolaringologė.
Į nustatytą ar net jaučiamą klausos negalią žmonės reaguoja įvairiai. Vieni tik išgirdę diagnozę puola ieškoti pagalbos priemonių, įsigyja klausos aparatus ir juos atsakingai dėvi. Kiti į problemą numoja ranka ir į specialistų kabinetus grįžta pajutę ūmų pablogėjimą.
Vyresniuosius būtina raginti pasitikrinti
Ne pirmus metus audiologijos srityje dirbanti V. Vainutienė sako pastebėjusi tendenciją – vyresnio amžiaus žmonės į specialistus kreipiasi tik stipriai nusilpus klausai ir tik paraginti šeimos narių. Tai yra vidutiniškai delsdami nuo 7 iki 10 metų.
Anot specialistės, tai per ilgas laiko tarpas, nes per jį prarandama galimybė išgirsti daugybę gyvenimo garsų ir nukenčia gyvenimo kokybė.
„Laiku nesikreipiant pagalbos, negydomas klausos sutrikimas progresuoja ir gali turėti įtakos psichologinių problemų vystymuisi. Negalėjimas išgirsti ilgainiui pradeda žmogų varginti, jis tampa uždaresnis, o tai apsunkina santykius su aplinkiniais. Pastebėta, jog vyresniems asmenims, kurių klausa sutrikusi, greičiau silpsta atmintis, dažniau diagnozuojama demencija ir depresija“, – komentuoja V. Vainutienė.
Nustatyta, jog trečdalis vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skundžiasi pablogėjusia klausa, tačiau pabrėžiama – su klausos problemomis susiduria ne tik vyresni žmonės.
Dalis jauno amžiaus pacientų su klausos problemomis susiduria vaikystėje ar paauglystėje. Klausos sutrikimai būdingi ir jauno amžiaus pacientams – dalis vaikų jau gimsta turėdami klausos negalią, kitai grupei jauno amžiaus pacientų klausos problemos išryškėja vaikystėje ar paauglystėje. O nediagnozuotas klausos sutrikimas daro neigiamą poveikį rezultatams ugdymo įstaigoje, elgsenai, todėl neretai tokiems vaikams reikalinga papildoma pagalba mokantis.
Programėlės padeda nustatyti triukšmo lygį ir apsaugoti klausą
Kalbėdama apie klausos apsaugą, BENU vaistininkė L. Mockutė šmaikštauja, jog apsauga primityvi – reikia palaikyti ausų higieną ir stengtis išvengti triukšmingos aplinkos.
Ji pažymi, kad ne mažiau svarbu leisti ausims pailsėti ir pasimėgauti tyla, atsakingiau rinktis laisvalaikio veiklas, vengti šaudymo, nardymo ar motociklizmo ir kitų pramogų, galinčių sukelti traumų.
„Tai reiškia – riboti garsą ir decibelus. Yra sukurta specialių mobiliesiems telefonams skirtų programėlių, kurias naudojant galima pamatuoti esamo triukšmo lygį“, – teigia vaistininkė.
Ji primena, kad trys BENU vaistinės (Vilniuje ir Kaune) su partneriais „Audiomedika“ suteikia galimybę pasitikrinti klausą savarankiškai.
L.Mockutės nuomone, kaip ir visose su sveikata susijusiose situacijose, itin svarbi sveika gyvensena ir sveika mityba.
„Pirmoji maistinių medžiagų grupė, padedanti saugoti ir gerinti klausą, yra folatai, labiau atpažįstami kaip folio rūgštis ar vitaminas B9. Jie padeda mažinti metams bėgant atsiradusį spengimą ausyse.
Kita maistinė medžiaga – cinkas. Jis turi antivirusinių ir uždegimus slopinančių savybių, todėl yra ypač naudingas staigiam klausos pablogėjimui gydyti.
Klausai naudingas ir astaksantinas – vienas natūraliausių gamtoje randamų antioksidantų. Astaksantino gausu mikrodumbliais mintančiuose jūros gyvūnuose, pavyzdžiui, lašišoje, vėžiagyviuose.“
Gintarė Dragūnaitė
