Ketvirtadienis, 28 rugsėjo, 2023
spot_img
spot_img

Delsia pasitikrinti, o vėliau suprastėja gyvenimo kokybė: atskleidė, kaip apsaugoti savo klausą

Ar jau skaitėte?

Priešpaskutinę vasario dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasidalijo prognoze – iki 2050 m. beveik 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės tam tikro lygio klausos praradimą. Mažiausiai 700 mln. iš jų prireiks reabilitacijos. Natūralu, jog daugiau ar mažiau ši statistika palies ir Lietuvą. Minint Tarptautinę ausų ir klausos dieną, apie tai, kokios įtakos klausa turi gyvenimo kokybei ir kokie organizmo pojūčiai praneša apie klausos problemas, pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė ir otorinolaringologė Vija Vainutienė.

Triukšmas – vienas ryškiausių rizikos faktorių

Vaistininkės L. Mockutės nuomone, būtina žinoti, kokie yra pirmieji klausos sutrikimų simptomai, ir juos pajutus kreiptis į otorinolaringologą, kuris atliks išsamią apžiūrą. Svarbu išsiaiškinti klausos sutrikimą sukėlusią priežastį ir, nustačius problemą, laiku pradėti gydymą.

„Svarbiausi simptomai – galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ausų skausmas, ūžesys, spengimas ausyse ir suprastėjusi klausa“, – vardija BENU specialistė.

Dalindamasi patirtimi V. Vainutienė sako, kad apie besivystantį ar jau esamą klausos sutrikimą jos pacientai suprato pajutę sunkumą dalyvauti pokalbyje su daugiau žmonių nei įprastai, kadangi tekdavo prašyti pašnekovo pakartoti, ką sakė, arba dažniau žiūrėti į kalbančiojo lūpas. Gydytojos teigimu, to priežastis gali būti ne viena.

„Klausos kokybei įtakos gali turėti įvairios uždegiminės ausų ligos, traumos, įgimtos būklės ar paveldimi genetiniai veiksniai. Svarbų vaidmenį atlieka mityba, žalingi įpročiai, stresas, padidėjęs kraujospūdis ir medžiagų apykaitos sutrikimai“, – komentuoja otorinolaringologė.

Tiesa, didžiausiu rizikos veiksniu ekspertė įvardija triukšmą, kuriam jauni žmonės yra itin jautrūs. Akcentuojama, kad klausa gali sutrikti nuo dažno ir netaisyklingo naudojimosi ausinukais, lankymosi triukšminguose klubuose ar koncertuose. PSO duomenimis, virš milijardo 12–35 metų amžiaus asmenų dėl to gresia klausos praradimas.

Suaugusiesiems, anot V. Vainutienės, klausos problemos pasireiškia dėl su amžiumi susijusio klausos silpnėjimo arba senatvinio prikurtimo.

„Klausos sutrikimai būna dviejų tipų – garsą pravedančios arba garsą suvokiančios sistemos pažaida. Kliūtimi garsui praeiti gali tapti svetimkūnis išorinėje ausies landoje, sieros kamštis, vidurinės ausies uždegimai ar ausies būgnelio defektas. Suvokti garsą trukdo pažeistas ausies ar klausos nervas“, – aiškina otorinolaringologė.

Į nustatytą ar net jaučiamą klausos negalią žmonės reaguoja įvairiai. Vieni tik išgirdę diagnozę puola ieškoti pagalbos priemonių, įsigyja klausos aparatus ir juos atsakingai dėvi. Kiti į problemą numoja ranka ir į specialistų kabinetus grįžta pajutę ūmų pablogėjimą.

Vyresniuosius būtina raginti pasitikrinti

Ne pirmus metus audiologijos srityje dirbanti V. Vainutienė sako pastebėjusi tendenciją – vyresnio amžiaus žmonės į specialistus kreipiasi tik stipriai nusilpus klausai ir tik paraginti šeimos narių. Tai yra vidutiniškai delsdami nuo 7 iki 10 metų.

Anot specialistės, tai per ilgas laiko tarpas, nes per jį prarandama galimybė išgirsti daugybę gyvenimo garsų ir nukenčia gyvenimo kokybė.

„Laiku nesikreipiant pagalbos, negydomas klausos sutrikimas progresuoja ir gali turėti įtakos psichologinių problemų vystymuisi. Negalėjimas išgirsti ilgainiui pradeda žmogų varginti, jis tampa uždaresnis, o tai apsunkina santykius su aplinkiniais. Pastebėta, jog vyresniems asmenims, kurių klausa sutrikusi, greičiau silpsta atmintis, dažniau diagnozuojama demencija ir depresija“, – komentuoja V. Vainutienė.

Nustatyta, jog trečdalis vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skundžiasi pablogėjusia klausa, tačiau pabrėžiama – su klausos problemomis susiduria ne tik vyresni žmonės.

Dalis jauno amžiaus pacientų su klausos problemomis susiduria vaikystėje ar paauglystėje. Klausos sutrikimai būdingi ir jauno amžiaus pacientams – dalis vaikų jau gimsta turėdami klausos negalią, kitai grupei jauno amžiaus pacientų klausos problemos išryškėja vaikystėje ar paauglystėje. O nediagnozuotas klausos sutrikimas daro neigiamą poveikį rezultatams ugdymo įstaigoje, elgsenai, todėl neretai tokiems vaikams reikalinga papildoma pagalba mokantis.

Programėlės padeda nustatyti triukšmo lygį ir apsaugoti klausą

Kalbėdama apie klausos apsaugą, BENU vaistininkė L. Mockutė šmaikštauja, jog apsauga primityvi – reikia palaikyti ausų higieną ir stengtis išvengti triukšmingos aplinkos.

Ji pažymi, kad ne mažiau svarbu leisti ausims pailsėti ir pasimėgauti tyla, atsakingiau rinktis laisvalaikio veiklas, vengti šaudymo, nardymo ar motociklizmo ir kitų pramogų, galinčių sukelti traumų.

„Tai reiškia – riboti garsą ir decibelus. Yra sukurta specialių mobiliesiems telefonams skirtų programėlių, kurias naudojant galima pamatuoti esamo triukšmo lygį“, – teigia vaistininkė.

Ji primena, kad trys BENU vaistinės (Vilniuje ir Kaune) su partneriais „Audiomedika“ suteikia galimybę pasitikrinti klausą savarankiškai.

L.Mockutės nuomone, kaip ir visose su sveikata susijusiose situacijose, itin svarbi sveika gyvensena ir sveika mityba.

„Pirmoji maistinių medžiagų grupė, padedanti saugoti ir gerinti klausą, yra folatai, labiau atpažįstami kaip folio rūgštis ar vitaminas B9. Jie padeda mažinti metams bėgant atsiradusį spengimą ausyse.

Kita maistinė medžiaga – cinkas. Jis turi antivirusinių ir uždegimus slopinančių savybių, todėl yra ypač naudingas staigiam klausos pablogėjimui gydyti.

Klausai naudingas ir astaksantinas – vienas natūraliausių gamtoje randamų antioksidantų. Astaksantino gausu mikrodumbliais mintančiuose jūros gyvūnuose, pavyzdžiui, lašišoje, vėžiagyviuose.“

Gintarė Dragūnaitė

Lietuvoje susirgimo erkiniu encefalitu atvejų skaičius yra didžiausias visoje Europoje

Susirgimų erkiniu encefalitu skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europoje, skelbia Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu tenka 24,3 atvejams iš 100...

Gydytojas Valerijus Morozovas ramina mamas: visai normalu, jei jūsų vaikas lengvai sirguliuoja apie dešimt...

Dar net nespėjus atšalti ir atkeliauti drėgniems vėjuotiems orams, darbuose padaugėjo čiaudinčių ir nosis varvinančių kolegų, mažesni jų vaikai irgi jau ima sirguliuoti. Nors daugeliui atrodo, kad slogų sezonas atėjo per anksti, gydytojas Valerijus...

Eilė plyšusio menisko operacijai – dveji metai: kaip pas gydytoją patekti greičiau

Pacientai piktinasi, jog didžiosiose Lietuvos ligoninėse dažnai plyšusio menisko gydymo operacijos tenka laukti net iki dviejų metų. O kartais ir dar ilgiau. Todėl patyrusieji kelio sąnario traumą yra priversti kentėti skausmus arba rinktis mokamas...

Tik trečdalis Lietuvos vaikų gali pasigirti sveikais dantimis: odontologė pataria, kaip juos prižiūrėti

Pasak specialistų, Lietuvos vaikų dantų būklė gerėja, tik labai pamažu: gydytoja odontologė Kristina Starovoitovienė sako, kad tėvai daro kelias svarbias klaidas: vaikų dantukų sveikata susirūpina tik tada, kai prireikia pažymų į darželį ar mokyklą,...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Neprisidėkite į krepšį bet ko: kuo grybaujant gali praversti jūsų telefonas?

Rudens sezonu išmanusis įrenginys tampa nepamainomu ir grybautojams. Telefono ekrane nepatyrę grybų mylėtojai gali pasitikrinti grybų rūšis, pažinti kitus augalus, o bet kuriam grybautojui nepasiklysti praverčia žemėlapių programėlės. Tiesa, ekspertas pataria kai kuriais nustatymais...

Gydytoja akušerė-ginekologė paneigia vyraujančius mitus apie kontraceptines priemones

Nors visuomenė yra pakankamai gerai informuota apie platų kontraceptinių priemonių spektrą, jos yra pakankamai gerai prieinamos ir vartojamos daugelio moterų, vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių rinktis šias priemones yra vengiama. Dažniausiai...

Gydytoja dietologė: sultis vaikams galima gerti, tik svarbi viena taisyklė

Vaikų šventė dažniausiai neįsivaizduojama be ryškiaspalvių sulčių, kurios ne tik puošia stalą, bet ir praturtina šventiško maisto racioną vitaminų gausa. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pirmenybę reikėtų teikti šviežiai spaustoms sultims. O prekybos...

Koronaviruso statistika: 10 naujų susirgimų, mirė vienas žmogus

Praėjusią parą, rugpjūčio 26-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 10 žmonių. 2 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Šeštadienį nuo koronaviruso mirė vienas žmogus. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9696. Kaip...

Atostogų sezono pabaiga: kaip neiššvaistyti gerų emocijų ir į darbus grįžti be streso?

Vasara, o tuo pačiu ir atostogų metas, artėja prie pabaigos, todėl daugeliui tenka galvoti apie grįžimą iš kurortų, paplūdimių ir kelionių į darbus. Po ilgesnio poilsio laikotarpio, kelionių įspūdžių ir bendros atsipalaidavimo būsenos sklandžiai...

Gyvūnams vis dar nustatoma trichineliozė, šviežią mėsą derėtų pirkti tik iš žinomų prekybos vietų

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja, kad gyvūnams vis dar nustatoma trichineliozė. Pasak tarnybos, norint nesusirgti šia parazitine liga, šviežią mėsą derėtų įsigyti tik iš žinomų prekybos vietų. „Trichineliozė sukelia ne tik ekonominius nuostolius...

Ką svarbu žinoti apie vieną maistingiausių kruopų, plius duonos receptas

Grikiai – išskirtinės kruopos, pasižyminčios daugybe sveikatai palankių savybių bei tūkstantmečius siekiančia kultūrine istorija. Pradėtos auginti Himalajų regione, dėl gebėjimo augti atšiauriomis klimato sąlygomis ir skurdžiame dirvožemyje iki šiol šios kruopos nepraranda populiarumo ir...

Kurios šparaginės pupelės sveikesnės – žalios ar geltonos? Jų skirtumai – ne tik naudingose...

Šparaginės pupelės yra vienos skaniausių ankštinių daržovių. Pigios, sveikos, nekaloringos ir labai lengvai paruošiamos. Tačiau ar žinote, kuo skiriasi geltonos ir žalios šparaginės pupelės? Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com