Antradienis, 30 balandžio, 2024
spot_img
spot_img

Ir nedidelis sužeidimas gali lemti stabligės išsivystymą – ką svarbu žinoti apie šią pavojingą ligą?

Ar jau skaitėte?

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės šviesai, todėl gali išlikti nepakitusios iki kelerių metų. Kai susižeidus jos patenka į žmogaus organizmą, stabligė pasireiškia rimtais simptomais ir net sukelia grėsmę gyvybei. Plačiau apie šią ligą ir jos poveikį organizmui pasakoja Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Kamilė Paulauskaitė.

„Stablige užsikrečiama sąlyčio būdu – bakterijoms per pažeistą odą patekus į organizmą. Ypač didelė tikimybė susirgti, jei žaizdos yra durtinės ir užterštos dirvožemiu. Stablige dažniausiai užsikrečiama šiltuoju laikotarpiu, kai daugiau laiko praleidžiama gamtoje ir yra didesnė gyvūnų įkandimų tikimybė. Verta paminėti, kad šia liga sergantis žmogus aplinkinių užkrėsti negali“, – teigia šeimos gydytoja.

Kas vyksta, bakterijoms patekus į organizmą?

„Stablige dažniausiai užsikrečiama šiltuoju laikotarpiu, kai daugiau laiko praleidžiama gamtoje ir yra didesnė gyvūnų įkandimų tikimybė“, – teigia Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Kamilė Paulauskaitė.

Grėsmė kyla visais atvejais ligos sukėlėjams patekus į organizmą. Užsikrėtus žaizdoje clostridium tetani bakterijos pradeda daugintis ir išskirti egzotoksiną.

„Šis toksinas nukeliauja į centrinę nervų sistemą, kurioje blokuoja slopinančius neurotransmiterius – cheminius junginius, pernešančius impulsą tarp neuronų ir valdančius raumenų atsipalaidavimą. Taip sukeliami raumenų susitraukimai, spazmai bei traukuliai“, – teigia K. Paulauskaitė.

Jei žmogus tinkamai vakcinuotas, susižeidus gali pavykti išvengti ligos, tačiau kai apie vakcinaciją nėra tiksliai žinoma, svarbu vykti į gydymo įstaigą dėl būklės įvertinimo ir vakcinacijos.

„Gydant stabligę stabdoma toksino gamyba, valoma žaizda, skiriami antibiotikai ir neutralizuojamas toksino poveikis – skiriamas antitetaninis serumas bei atliekama vakcinacija nuo stabligės. Taip pat pasireiškus ligos požymiams, skiriamas simptominis gydymas“, – pažymi šeimos gydytoja.

Kokie požymiai išduoda stabligę?

Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Kamilė Paulauskaitė.

Stabligė gali pasireikšti skirtingai – tiek vietine, tiek generalizuota forma. Laikas, per kurį pastebimi pirmieji jos požymiai, gali siekti nuo kelių dienų iki mėnesio, tačiau dažniausiai apima dviejų savaičių laikotarpį. Pastebėjus ar įtarus ligos požymius, labai svarbi neatidėliotina gydymo įstaigos pagalba.

Taip pat skaitykite:  Karpos – neestetiškas apie imuniteto problemas signalizuojantis negalavimas

„Užsikrėtus pirmiausia pradeda skaudėti užgijusią žaizdą, o sužeista galūnė pradeda trūkčioti. Ligos metu temperatūra išlieka normali arba nežymiai pakyla. Stabligei progresuojant gali pasireikšti įvairaus stiprumo skausmingi raumenų susitraukimai“, – pasakoja K. Paulauskaitė.

Taip pat šiai ligai būdingi keli išskirtiniai požymiai, pavyzdžiui, trizmas – graikiškai trismos reiškia dantų griežimą, o šios ligos metu dėl kramtomųjų raumenų stipraus įsitempimo, žmogus nebegali prasižioti. Vėliau gali atsirasti ir šių raumenų trūkčiojimai.

Kitas požymis – sardoniška šypsena – būklė, kurios metu kakta susiraukia, antakiai yra pakeliami, dantys sukandami, o akys primerktos. Dar vienas išskirtinis simptomas – opistotonusas, kurio metu padidėja nugaros raumenų tonusas, galva atlošiama atgal, nugara ir liemuo išsilenkia, o visas kūnas tarsi išsiriečia.

„Sergant sąmonė išlieka budri, tačiau dėl sunkių traukulių priepuolių stabligės metu gali sutrikti kvėpavimas ir rijimas. Be to, dėl raumenų susitraukimų gali plyšti raumenys ir sausgyslės, atsirasti kojų ir rankų kaulų, stuburo slankstelių bei dantų lūžiai, išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ar plaučių uždegimas. Stabligė yra pavojinga gyvybei, todėl atsiradus pirmiesiems simptomams, labai svarbi ligos anamnezė, kuri gali padėti greitai diagnozuoti būklę“, – pažymi šeimos gydytoja.

Pasiskiepyti svarbu ir vaikams, ir suaugusiesiems

Stabligė gali pasireikšti skirtingai – tiek vietine, tiek generalizuota forma.

Patikimiausias būdas išvengti stabligės ir jos sukeltų sveikatos problemų – skiepai. Vakcinacija skirstoma į profilaktinę ir skubiąją. Profilaktinė prasideda kūdikystėje – skiepijami 2, 4, 6 ir 18 mėn. amžiaus kūdikiai, vėliau vaikai sulaukę 6–7 m. bei 15–16 m. Stabligės vakcinacija yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra kompensuojama valstybės lėšomis.

„Nors dažniausiai skiepus siejame su vaikais, svarbu nepamiršti, kad stabligės profilaktika svarbi visoms amžiaus bei profesijų grupėms, nes susižeisti bet kada gali kiekvienas. Suaugusiesiems vakcinacija nuo stabligės profilaktiškai atliekama praėjus 10 metų po paskutinio vaikiško skiepo ir kartojama kas dešimtmetį“, – atkreipia dėmesį K. Paulauskaitė.

Taip pat skaitykite:  Imamasi iniciatyvų tobulinant odontologijos rinką

Atskirai nuo stabligės skiepijamos nėščios moterys, nes joms naudinga kokliušo profilaktika, galinti pirmaisiais mėnesiais apsaugoti naujagimius. Atskiros kokliušo vakcinos nėra, todėl apsaugai sukurti renkamasi vakcina iš trijų dalių – nuo stabligės, difterijos ir kokliušo. Tinkamiausias laikas atlikti vakcinaciją yra 27−36 nėštumo savaitę.

„Skubioji vakcinacija atliekama po susižeidimo įvertinus žaizdos dydį ir užterštumą asmenims, kurie yra neskiepyti, nepilnai paskiepyti ar po paskutinio skiepo praėjus daugiau nei 10 m. Jei po vakcinacijos praėjo nuo 5 iki 10 m., priklausomai nuo žaizdos, pacientams gali būti skirta pakartotinė stabligės vakcina“, – pažymi šeimos gydytoja K. Paulauskaitė.

Verta atkreipti dėmesį, kad net ir persirgus stablige pakankamas imunitetas, apsaugantis nuo pakartotinės infekcijos, nesusidaro, todėl ir tokiais atvejais vakcinacija išlieka aktuali.

„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2024 m. vasarį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.

Užsitęsė skrandžio skausmai? Šeimos gydytojas papasakojo, kodėl jų reikėtų neignoruoti

Ar žinote, koks yra vienas dažniausių negalavimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją? Tai – skrandžio jautrumas arba skausmas. Įvairiais simptomais pasireiškiančius skrandžio negalavimus sukelia įvairios priežastys, pavyzdžiui, netinkama mityba ar net nuolat...

Tyrimai parodė, kad tirtuose darželiuose taršos nebėra

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vakar, 2024 m. kovo 28 d., ir pakartotinai šiandien, kovo 29 d., atliko oro tyrimus 3 Vilniaus lopšeliuose-darželiuose, kurie reprezentuoja visos paveiktos teritorijos pastatus. Kovo 28 d. laboratoriniais tyrimais buvo nustatyta,...

Kovo 17-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo septynioliktoji, sekmadienis, (paskutinė 11-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 288 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas, Patris, Patrys, Vita; rytoj: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Einarta, Einartas, Einartė, Einas,...

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com