Antradienis, 24 gegužės, 2022
spot_img
spot_img

10 tūkst. žingsnių per dieną – daug ar mažai? Kineziterapeutė pasakoja, kaip vaikščioti nekenkiant savo sveikatai

Ar jau skaitėte?

Vaikščiojimą galime laikyti viena pigiausių ir dėl to priimtiniausių aktyvaus gyvenimo veiklų. Nors žingsniuojame net tada, kai mūsų kelionės tikslu tampa šaldytuvas ar patogi namų sofa, tačiau teisingą vaikščiojimo techniką yra įvaldę tik nedidelis žmonių skaičius. Kokią naudą mūsų organizmui teikia žingsniavimas bei kokiomis vaikščiojimo gudrybėmis verta pasitikėti pataria Paliesiaus klinikoje dirbanti kineziterapeutė Julija Monkevičienė.

Visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad gerą žmogaus savijautą ir sveikatą užtikrina per dieną nueinami bent 10 tūkst. žingsnių. Tokiu būdu mes įdarbiname savo kūno raumenis, neužsisėdime vietoje ir palaikoma aukštą fizinio aktyvumo lygį.

„Visų žmonių fizinis pajėgumas yra skirtingas, todėl negalime vadovautis minėtu skaičiumi it taisykle. Tiesa, atsižvelgdami į didėjantį visuomenės fizinį pasyvumą, sveikatos specialistai rekomenduoja kasdien judėti. Pavyzdžiui, žingsniavimui vidutiniu tempu per parą turime skirti ne mažiau nei valandą laiko arba nueiti maždaug 6 tūkst. žingsnių, norint mesti svorį rekomenduojama nueiti apie 15 tūkst. žingsnių per parą“, – pasakoja J. Monkevičienė.

Ėjimas teikia naudą visam kūnui

Vaikščiodami net ir mažas distancijas mes treniruojame ir stipriname savo kojų raumenis. Žingsniuojant aktyviausiai įsitempia keturgalvis šlaunies raumuo, kuris kelia koją ir stumia ją į priekį. Dirba ir užpakalinė šlaunų raumenų grupė bei sėdmenų raumenys, kurie atitraukia koją ir grąžina atgal, blauzdos raumenys įsitempia keliant ir statant pėdą.

Gali atrodyti, kad vaikščiojant dirba tik kojų raumenys, tačiau eidami mes treniruojame visą savo kūną, teigia kineziterapeutė. Einant įkalne į darbą įsijungia liemens, pilvo sienos raumenys, atliekant bet kokį judesį dirba stuburą stabilizuojantys raumenys, o kuo ėjimas spartesnis, tuo aktyviau treniruojami ir pečių juostos bei kaklo raumenys. Žingsniuojant suaktyvėja ir širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei endokrininės organizmo sistemos.

„Vaikščiojimas prisideda ir mūsų emocinės būklės gerinimo, mažina stresą ir padeda mums kovoti su vienišumu bei žalingais įpročiais. Aktyviai leisdami laisvalaikį taip pat jaučiame padidėjusio protinio darbingumo privalumus, esame ištvermingesni ir labiau savimi pasitikime. Be to, reguliarūs pasivaikščiojimai gerina mūsų organizmo adaptacinius mechanizmus, tampa lengviau prisitaikyti prie nepageidaujamų aplinkos veiksnių“, – vaikščiojimo nauda dalijasi specialistė.

Taisyklingo ėjimo taisyklės

Žingsniavimo nauda galime neabejoti, tačiau ekspertė pataria atkreipti dėmesį ir į individualią ėjimo techniką. J. Monkevičienė pažymi, kad vaikščiojant reikia stengtis truputį atsilošti atgal, jog pečiai būtų tiesūs, o galva su kaklu nesilenktų į priekį. Tokiu būdu žingsniuojantis asmuo išvengia plaučių tūrio ribojimo bei palaiko raumenų balansą. Vaikščiojant reikia nežymiai įtempti ir pilvo raumenis, mat tai padeda išlaikyti stabilią stuburo padėtį, suteikia galimybę ekonomiškesniam judėjimui ir užkerta kelią tarpslankstelinių diskų žalojimui.

„Kiekvienas žingsnis prasideda nuo teisingo pėdos pastatymo, todėl visiems savo pacientams patariu neakcentuoti pėdos atsirėmimo kulnu, o verčiau perduoti apkrovą vidurinei-išorinei pėdos sričiai. Šis patarimas itin vertingas einant ilgus atstumus. Jeigu vaikščiodami trumpas distancijas nepajuntate, kad stiprus atsirėmimas kulnu ar pirštų pagalvėlėmis pertempia pado fasciją, tai eidami ilgesnį laiką tikrai pajusite padidėjusią blauzdų raumenų apkrovą, jausite diskomfortą“, – sako ekspertė.

Vaikščiodami rinkitės teisingą avalynę ir aksesuarus

Norint, kad vaikščiojimas teiktų malonumą, avalynę reikėtų rinktis atsižvelgiant į anatominę pėdos padėtį, pažymi kineziterapeutė. Plokščiapadžiai asmenys turėtų į savo žygiavimo batus įsidėti specialius pėdos skliautą formuojančius įdėklus. Be to, avalynės pasirinkimui įtaką daro ir metų laikas, kelio danga bei vaikščiojimo tikslas.

„Ėjimui būtina rinktis lengvus batus su neslidžiu padu, o esant slidžiai kelio dangai išvengti traumų padės batai su grublėtu protektoriumi ar antbačiai su spygliukais. Tvirčiau žingsnius nelygioje vietovėje dėsite avėdami sunkesnius batus su aukštesniu aulu, kuris apsaugos čiurną nuo patempimų. Planuojant ėjimą paversti treniruote, batai turi panašėti į bėgimo batelius, pavyzdžiui, tokių batelių priekinė dalis paprastai yra platesnė, neveržianti pirštų, o pakulnė kiek aukštesnė nei įprastų batų“, – pataria J. Monkevičienė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus vaikščiojimo aksesuarus, aprangą bei inventorių. Apranga turi užtikrinti laisvus viso kūno judesius, kvėpuoti ir atspindėti šviesą, jeigu renkamasi vaikščioti tamsiu paros metu. Einant pasivaikščioti su savimi reikia turėti ir vandens gertuvę, dėvėti galvos apdangalą, įsigyti dėklą telefonui, kartu galima neštis ir nedidelę kuprinę, kurioje tilps šie daiktai.

Dovilė Ibianskaitė
Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamentas
UAB „Lidl Lietuva“

Negalavimai pavasarį įspėja ne tik apie organizmo nusilpimą, bet ir apie nediagnozuotas ligas

Atsiradęs nuovargis, jėgų ir energijos stoka, didesnis mieguistumas ryte, nuotaikų svyravimai, nestabilus kraujospūdis, stipriau slenkantys plaukai, išsausėjusi oda ir pasikartojančios virusinės infekcijos – dažniausi nusiskundimai, kuriuos atėjus pavasariui įvardija pacientai. Radviliškio „MediCA klinika“ šeimos...

Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones: kokie žalingi įpročiai didina grėsmę susirgti?

Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės 17-ąją, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laikantis kelių paprastų kasdienių taisyklių, šios...

Paruoškite odą vasarai: grožį lemia ne priemonių gausa, o mokėjimas ja rūpintis

Kiekvienas turi savo odos priežiūros rutiną, įpročius ir mėgstamas priemones. Ir patarimų, kaip rūpintis veido ir kūno oda – apstu. Nepasimesti informacijos gausoje padės svarbiausių principų apie odos priežiūrą išmanymas – nuo būtiniausių kremų,...

Grožis reikalauja žinių – kokie komponentai turi būti kiekvieno veido kremo sudėtyje

Nors populiaru sakyti, kad grožis reikalauja aukų, grožio standartai keičiasi – dabar tobulai išvaizdai pasiekti kur kas labiau praverčia žinios nei pasiaukojimas. Pavyzdžiui, žinant, kokių komponentų reikia ieškoti kokybiškame ir saugiame kreme, visuomet išsirinksite...

Kulinarijos technologė pataria, kaip namuose pasigaminti veganiškus braškių ledus: prireiks vos trijų ingredientų (receptas)

Atšilus orams vis dažniau ieškome būdų, kaip atsigaivinti, o bene skaniausias iš jų – burnoje tirpstantys ledai, kuriuos mėgsta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Dažniausiai esame įpratę juos pirkti, bet kodėl nepabandžius pasigaminti patiems? Vieno...

Kaip prižiūrėti odą nusiėmus kaukes? Makiažo ir odos priežiūros tendencijos

Orams šylant vis dažniau moterys ieško ryškių spalvų tiek spintoje, tiek kosmetinėje. Prie šios tendencijos prisideda ir atšauktas reikalavimas dėvėti kaukes. Mat atidengus veidą daugeliui norisi papuošti lūpas akį traukiančiomis spalvomis. Vis dėlto, šį...

Siuntimai pas gydytojus galios ilgiau

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo...

Jaučiatės nuvargę – dietologė įvardijo, kaip tapti žvalesniais

Pavasariui įpusėjus daugelis vis dar skundžiasi energijos trūkumu. Gydytoja dietolgė Dalia Petrauskienė sako, kad tokia būsena – normali, mat žmonėms po žiemos dažnai trūksta įvairiausių vitaminų, be to, nuovargį gali lemti ir netinkamas gyvenimo...

Nusilpęs imunitetas gali turėti skaudžių pasekmių: gydytoja ragina nenumoti ranka

Pavasaris atneša ne tik gerą nuotaiką bei norą mėgautis bundančia gamta, bet dažnai ir po žiemos sezono netikėtai pasirodžiusius organizmo negalavimus. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Gina Strockė teigia, kad vis daugiau pacientų kreipiasi...

Nustebino medikų atlyginimų skirtumai

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Sutarčių skyriaus specialistai išanalizavo Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigų praėjusių metų finansinės veiklos ir darbo užmokesčio (DU) rezultatus. Jie parodė, kad bendras visų įstaigų finansinis rezultatas 2021 m....

Gydytoja: apsisaugoti nuo erkinio encefalito galima tik vienu būdu

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam...

Garbanotų plaukų atmintinė: kaip plaukus prižiūrėti natūralioms garbanėms?

Nacionalinės medicinos bibliotekos duomenimis, 45 proc. europiečių turi tiesius plaukus, 40 proc. – banguotus, o vos 15 proc. gali pasigirti natūraliai garbanotais plaukais. Visgi, BENU vaistinės kosmetikos prekių konsultantė Laima Givėliušienė sako, jog siekiant,...

Gydytoja apie paradoksą: galvos skausmą gali sukelti dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas

Galvos skausmas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kurį bent kartą gyvenime yra patyręs beveik kiekvienas. Šis negalavimas gali būti pirminis arba antrinis, o jo tipų ir priežasčių – daugybė. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro...

Sveikos gyvensenos ekspertas: nepakankamas dėmesys sportininkų mitybai garantuoja traumas

Daug kalbant kokia svarbi mityba ypač sportuojantiems žmonėms, ekspertai pastebi, jog retas profesionalus sportininkas turi mitybos planus, o ką kalbėti apie sportuojančius paauglius ar mėgėjus. Pasak biomedicinos mokslų daktaro, sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com