Pirmadienis, 26 rugsėjo, 2022
spot_img
spot_img

10 tūkst. žingsnių per dieną – daug ar mažai? Kineziterapeutė pasakoja, kaip vaikščioti nekenkiant savo sveikatai

Ar jau skaitėte?

Vaikščiojimą galime laikyti viena pigiausių ir dėl to priimtiniausių aktyvaus gyvenimo veiklų. Nors žingsniuojame net tada, kai mūsų kelionės tikslu tampa šaldytuvas ar patogi namų sofa, tačiau teisingą vaikščiojimo techniką yra įvaldę tik nedidelis žmonių skaičius. Kokią naudą mūsų organizmui teikia žingsniavimas bei kokiomis vaikščiojimo gudrybėmis verta pasitikėti pataria Paliesiaus klinikoje dirbanti kineziterapeutė Julija Monkevičienė.

Visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad gerą žmogaus savijautą ir sveikatą užtikrina per dieną nueinami bent 10 tūkst. žingsnių. Tokiu būdu mes įdarbiname savo kūno raumenis, neužsisėdime vietoje ir palaikoma aukštą fizinio aktyvumo lygį.

„Visų žmonių fizinis pajėgumas yra skirtingas, todėl negalime vadovautis minėtu skaičiumi it taisykle. Tiesa, atsižvelgdami į didėjantį visuomenės fizinį pasyvumą, sveikatos specialistai rekomenduoja kasdien judėti. Pavyzdžiui, žingsniavimui vidutiniu tempu per parą turime skirti ne mažiau nei valandą laiko arba nueiti maždaug 6 tūkst. žingsnių, norint mesti svorį rekomenduojama nueiti apie 15 tūkst. žingsnių per parą“, – pasakoja J. Monkevičienė.

Ėjimas teikia naudą visam kūnui

Vaikščiodami net ir mažas distancijas mes treniruojame ir stipriname savo kojų raumenis. Žingsniuojant aktyviausiai įsitempia keturgalvis šlaunies raumuo, kuris kelia koją ir stumia ją į priekį. Dirba ir užpakalinė šlaunų raumenų grupė bei sėdmenų raumenys, kurie atitraukia koją ir grąžina atgal, blauzdos raumenys įsitempia keliant ir statant pėdą.

Gali atrodyti, kad vaikščiojant dirba tik kojų raumenys, tačiau eidami mes treniruojame visą savo kūną, teigia kineziterapeutė. Einant įkalne į darbą įsijungia liemens, pilvo sienos raumenys, atliekant bet kokį judesį dirba stuburą stabilizuojantys raumenys, o kuo ėjimas spartesnis, tuo aktyviau treniruojami ir pečių juostos bei kaklo raumenys. Žingsniuojant suaktyvėja ir širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei endokrininės organizmo sistemos.

„Vaikščiojimas prisideda ir mūsų emocinės būklės gerinimo, mažina stresą ir padeda mums kovoti su vienišumu bei žalingais įpročiais. Aktyviai leisdami laisvalaikį taip pat jaučiame padidėjusio protinio darbingumo privalumus, esame ištvermingesni ir labiau savimi pasitikime. Be to, reguliarūs pasivaikščiojimai gerina mūsų organizmo adaptacinius mechanizmus, tampa lengviau prisitaikyti prie nepageidaujamų aplinkos veiksnių“, – vaikščiojimo nauda dalijasi specialistė.

Taisyklingo ėjimo taisyklės

Žingsniavimo nauda galime neabejoti, tačiau ekspertė pataria atkreipti dėmesį ir į individualią ėjimo techniką. J. Monkevičienė pažymi, kad vaikščiojant reikia stengtis truputį atsilošti atgal, jog pečiai būtų tiesūs, o galva su kaklu nesilenktų į priekį. Tokiu būdu žingsniuojantis asmuo išvengia plaučių tūrio ribojimo bei palaiko raumenų balansą. Vaikščiojant reikia nežymiai įtempti ir pilvo raumenis, mat tai padeda išlaikyti stabilią stuburo padėtį, suteikia galimybę ekonomiškesniam judėjimui ir užkerta kelią tarpslankstelinių diskų žalojimui.

„Kiekvienas žingsnis prasideda nuo teisingo pėdos pastatymo, todėl visiems savo pacientams patariu neakcentuoti pėdos atsirėmimo kulnu, o verčiau perduoti apkrovą vidurinei-išorinei pėdos sričiai. Šis patarimas itin vertingas einant ilgus atstumus. Jeigu vaikščiodami trumpas distancijas nepajuntate, kad stiprus atsirėmimas kulnu ar pirštų pagalvėlėmis pertempia pado fasciją, tai eidami ilgesnį laiką tikrai pajusite padidėjusią blauzdų raumenų apkrovą, jausite diskomfortą“, – sako ekspertė.

Vaikščiodami rinkitės teisingą avalynę ir aksesuarus

Norint, kad vaikščiojimas teiktų malonumą, avalynę reikėtų rinktis atsižvelgiant į anatominę pėdos padėtį, pažymi kineziterapeutė. Plokščiapadžiai asmenys turėtų į savo žygiavimo batus įsidėti specialius pėdos skliautą formuojančius įdėklus. Be to, avalynės pasirinkimui įtaką daro ir metų laikas, kelio danga bei vaikščiojimo tikslas.

„Ėjimui būtina rinktis lengvus batus su neslidžiu padu, o esant slidžiai kelio dangai išvengti traumų padės batai su grublėtu protektoriumi ar antbačiai su spygliukais. Tvirčiau žingsnius nelygioje vietovėje dėsite avėdami sunkesnius batus su aukštesniu aulu, kuris apsaugos čiurną nuo patempimų. Planuojant ėjimą paversti treniruote, batai turi panašėti į bėgimo batelius, pavyzdžiui, tokių batelių priekinė dalis paprastai yra platesnė, neveržianti pirštų, o pakulnė kiek aukštesnė nei įprastų batų“, – pataria J. Monkevičienė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus vaikščiojimo aksesuarus, aprangą bei inventorių. Apranga turi užtikrinti laisvus viso kūno judesius, kvėpuoti ir atspindėti šviesą, jeigu renkamasi vaikščioti tamsiu paros metu. Einant pasivaikščioti su savimi reikia turėti ir vandens gertuvę, dėvėti galvos apdangalą, įsigyti dėklą telefonui, kartu galima neštis ir nedidelę kuprinę, kurioje tilps šie daiktai.

Dovilė Ibianskaitė
Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamentas
UAB „Lidl Lietuva“

Kodėl prarastus dantis būtina atkurti kuo skubiau?

Vieno ar kelių dantų netekimai – labai nemalonūs praradimai. Tačiau, jei jau taip nutiko, liūdėti tikrai neverta – verčiau pasirūpinkite, kad prarasti dantys būtų atkurti kuo greičiau. O tai padaryti reikėtų dėl daugybės įvairių...

Penktą kartą „Rimi Vilniaus maratone“ bėgusi Ieva Swan: „Širdis dainuoja matant tiek aktyvių žmonių...

Daugiau kaip devyni tūkstančiai bėgikų sekmadienį kėlėsi anksčiau, kad sudalyvautų kasmetiniame bėgime „Rimi Vilniaus maratonas 2022“. Tiek profesionalūs sportininkai, tiek mėgėjai rinkosi iš kelių skirtingų trasų – bėgti maratoną, pusmaratonį, 10 ar 5 kilometrų...

Gydytojos dermatologės pataria, kaip pasirūpinti oda po vasaros

Vasarą mūsų odą veikia ne tik intensyvi saulė, bet ir karštis, vėjas, dulkės, jūros vanduo. Ji netenka drėgmės, sausėja, tampa šiurkštesnė, praranda elastingumą. Nepasirūpinus tinkama odos apsauga ir priežiūra, išauga priešlaikinio senėjimo tikimybė. Mokslinių...

Šąlančios galūnės gali įspėti apie rimtas ligas – nuo sutrikusios skydliaukės funkcijos iki cukrinio...

Šąlančios rankos ir kojos gali pasirodyti kaip įprastas reiškinys, tačiau tai gali būti vienas iš pirmųjų rimtos ligos simptomų. Slengių „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Jūratė Gasiūnaitė sako, kad šąlančios galūnės nėra specifinis simptomas, bet...

4 patarimai, kaip paruošti sveiką ir patrauklią priešpiečių dėžutę

Mokslo metams prasidėjus, tėvai suka galvas, ką vaikams įdėti į priešpiečių dėžutes. Vaikai maistui neretai būna išrankūs, todėl paruošti sveikas, tačiau patrauklias priešpiečių dėžutes iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nelengva užduotis. Visgi, pasitelkus šiek...

Vaikai perkaista saulėje greičiau nei suaugusieji – vaikų ligų gydytoja pataria, kaip to išvengti

Į aukštos oro temperatūros prognozes daugelis žmonių žvelgia su nerimu, tad tvieskiant saulei jie į lauką išeina tik nešinii gertuve su vandeniu ar dėvėdami kepurę. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad varginanti kaitra yra kur...

Apklausa rodo: jaunesni šalies gyventojai noriai mokėtų už greitesnes medicinos paslaugas

Jaunesni nei 50 metų amžiaus šalies gyventojai teigia, kad jie sutiktų valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose mokėti papildomai už geresnės kokybės ir greičiau prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Priešingai – su tuo nesutiktų, vyresni bei pensinio...

Daugelis gyventojų sutiktų mokėti už geresnes ir greitesnes valstybinių gydymo įstaigų paslaugas

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad pusė dalyvavusių apklausoje šalies gyventojų per pastaruosius metus naudojosi vien tik valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Didelė dalis tvirtina, kad sutiktų...

Dažna sloga, apsunkęs kvėpavimas – peršalimo ar rimtesnių sveikatos sutrikimų pranašai?

Nors dažnai slogos nelaikome rimta liga, o sutrikusios uoslės ir apsunkusio kvėpavimo - nesureikšminame, šie simptomai gali įspėti apie ligas, kurias, siekiant išvengti komplikacijų, svarbu laiku pradėti gydyti simptomiškai ar net chirurgiškai. Kokios tai...

Kaip tinkamai pasiruošti analiniam seksui?

Žmogaus seksualinis gyvenimas gali būti labai įvairus. Norint turėti saugų, visavertį ir malonų seksualinį gyvenimą, būtina šiek tiek apsišviesti tam tikrais klausimais, kad užkirstumėte kelią nemalonioms patirtims bei nesusipratimams. Be to, labai svarbu, kad...

Gydytojas įspėja sergančius celiakija: nepageidaujamą organizmo reakciją gali sukelti ir trupinėlis kvietinių miltų

Gliuteninė enteropatija, dar žinoma kaip celiakija – lėtinė autoimuninė uždegiminė plonosios žarnos liga. Nors pats sutrikimas šiuo metu nėra pagydomas, celiakija sergantys pacientai gali gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro...

Vargina karštis? Specialistė pataria, kaip išlikti gyvybingu

„Nerastumėme žmogaus, kuriam netrūktų mineralų, o ypatingai per karščius“, – sako homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė. Ji įspėja, kad šalyje vyraujantys karščiai – iššūkis organizmui. Mat padidėjus prakaitavimui iš organizmo...

Amžius – ne kliūtis fiziniam aktyvumui: maratonui besiruošiantys senjorai nubėga ir po keliasdešimt kilometrų

Pradėti aktyviai sportuoti galima ir perkopus penkiasdešimtmetį, o brandžiame amžiuje išlaikyti puikią savijautą padeda kasdien priimami sveikatai palankesni sprendimai – tuo įsitikinę artėjančiam „Rimi Vilniaus maratonui“ besiruošiantys senjorai Vytautas ir Algimantas. Jie pasidalijo skirtingomis...

Artėjant „Vilniaus Rimi maratonui“ D. Barkauskas paaiškino, kaip fizinė veikla susijusi su džiaugsmo būsena

Rugsėjo 11 dieną sostinėje vyks kasmetinis „Rimi Vilniaus maratonas“, kuriame profesionalūs sportininkai ir bėgimo entuziastai išbandys vieną iš 5 skirtingų ilgio trasų. Vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas tikina, kad viena priežasčių, dėl...
spot_img
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com