Sausio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pateikė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įdiegti naują vaistų vertinimo sistemą, leisiančią užtikrinti, kad kompensuojami būtų patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai.
Sveikintina, kad SAM kartu su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ėmėsi iniciatyvos keisti šiuo metu galiojančią tvarką. Dar labiau sveikintina tai, kad diegiant naują sveikatos vertinimo modelį bus remiamasi užsienio šalių patirtimi, nes sveikatos technologijų vertinimo modeliai peržiūrimi ir atnaujinami visose šalyse.
Ministro A. Verygos teigimu, naujas vertinimas skirsis nuo dabar atliekamo tuo, jog bus įvertinama ne tik tai, ar vaistas veiksmingas medicininiu požiūriu, bet ir finansinė nauda, kurią atneš siūlomas kompensuoti vaistas. Tai reiškia, kad norima įvesti farmakoekonominio poveikio vertinimą, kurio anksčiau Lietuvoje nebuvo.
Kadangi yra kalbama apie finansinę naudą, norėtųsi išskirti Švedijos, Didžiosios Britanijos ir mūsų kaimyninių šalių patirtis, nes jos jau yra išbandžiusios griežtą ekonominį vertinimo kriterijų – kuomet didelę reikšmę vertinime turi vaisto kaina. Norisi tikėti, kad SAM išreikšta pozicija, jog bus atsižvelgta į ekspertų siūlymus ir užsienio patirtį reiškia, kad mes pasimokysime ir iš jų klaidų.
Griežto ekonominio vertinimo kriterijaus patirtis užsienyje parodė, kad vaistai, kurie skiriami onkologiniams pacientams arba itin retomis ligomis sergantiems žmonėms, dažniausiai neatitikdavo nustatyto kriterijaus ir gydymas jais nebūdavo kompensuojamas.
Kai kalbame apie mūsų šalies pacientus, jų sveikatą ir gerovę, mes negalime remtis vien kainos aspektu. Tie patys užsienio ekspertai kartoja, kad būtina akcentuoti naudą pacientams.
Pavyzdžiui, jeigu vieno gamintojo vaistas kainuoja daugiau už kito, reikėtų atkreipti dėmesį, kad galbūt tas vaistas turi daugiau pranašumų, pavyzdžiui, pagerina paciento gyvenimo kokybę – galbūt jį paprasčiau vartoti, nereikia dažnų injekcijų, sumažėja vizitai į gydymo įstaigą.
Priimant sprendimus dėl vaistų, medicininės įrangos ar technologijų, reikėtų nepamiršti ir gerai suprasti, dėl ko visa tai darome. Reikia atsigręžti į paprastą Lietuvos žmogų ir apsvarstyti, ar jis turės galimybę gauti tinkamiausią gydymą, jeigu, pavyzdžiui, jį palies onkologinė liga?
Kol kas projekte yra numatytas labai griežtas vertinimo slenkstis, kurio nesugebės įveikti inovatyvūs ir brangūs vaistai, t.y. dažniausiai onkologinėms ir retoms ligoms gydyti skirti vaistai. Tikiuosi, kad Seimas svarstydamas siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas atkreips dėmesį į ekspertų nuomonę, jog vaistų vertinimo sistema turi išlaikyti lankstumą, nes tik lankstesnė sistema leis užtikrinti inovatyvių vaistų prieinamumą kuo didesniam Lietuvos pacientų skaičiui ir padės suvaldyti jų ligas.
Visame pasaulyje inovatyvūs vaistai padėjo pasiekti pažangą gydant sudėtingas ligas, kurių gydymas kainuoja itin brangiai. Turime stengtis, kad ir mūsų šalies pacientams būtų lengviau prieinami naujausi gydymo metodai, kurie gali sumažinti jų kančias, prailginti jų gyvenimą ir pagerinti jo kokybę.
Pirmieji žingsniai padaryti, Farmacijos įstatymo pataisos jau Seime, tačiau tai dar nereiškia, kad buvo atsižvelgta į tai, kas naudinga mūsų šalies pacientams, todėl sprendimų priėmėjai turėtų atidžiai tai įvertinti.
Jeigu turime progą atnaujinti sveikatos technologijų vertinimo modelį, reikėtų įvertinti, ar tikrai padarėme viską, ką galėjome? Ar nereikės jo vėl skubiai atnaujinti kitąmet? Ar nauja vaistų kompensavimo sistema tikrai bus naudinga Lietuvos žmonėms? Juk tai ir yra svarbiausias tikslas.
