Žmogaus papilomos virusą (ŽPV) lydi daugybė mitų, kurių vienas gajausių – įsitikinimas, kad ilgą laiką gyvenant su tuo pačiu partneriu užsikrėsti šiuo virusu neįmanoma. Vis dėlto ŽPV gali ilgą laiką išlikti organizme nesukeldamas jokių simptomų, o vyrai taip pat gali būti užsikrėtę ir perduoti virusą. Plačiau apie ŽPV, jo ryšį su gimdos kaklelio vėžiu ir veiksmingas prevencijos priemones pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja akušerė-ginekologė Ieva Žentelienė.
„ŽPV nėra nei neištikimybės, nei neatsakingo lytinio gyvenimo įrodymas. Virusu galima užsikrėsti turint vos vieną lytinį partnerį, be to, infekcija gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų ir būti nustatyta tik po daugelio metų. Todėl teigiamas tyrimo atsakymas neleidžia nustatyti nei kada žmogus užsikrėtė, nei iš kurio partnerio virusą gavo. Apie tai kalbėti labai svarbu, nes moterys kartais išgyvena ne tik baimę dėl savo sveikatos, bet ir nepagrįstą kaltę ar nerimą dėl santykių“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Simptomų galima nejausti daug metų
I. Žentelienė paaiškina, kad ŽPV yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų. Ja užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus oda ar gleivinėmis, dažniausiai lytinių santykių metu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per gyvenimą su ŽPV susiduria dauguma lytiškai aktyvių žmonių.
Žinoma daugiau kaip 200 ŽPV tipų. Dalis jų gali sukelti odos ar lytinių organų karpas, o vadinamieji aukštos rizikos tipai – ikivėžinius pakitimus ir ilgainiui išangės, makšties, vulvos, varpos ar burnaryklės vėžį. ŽPV nustatomas maždaug 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų ir yra pagrindinė šios ligos priežastis.
„Turėti ŽPV ir sirgti vėžiu nėra tas pats. Didžioji dalis ŽPV infekcijų per vienus ar dvejus metus išnyksta arba tampa neaptinkamos, o pavojus atsiranda tuomet, kai aukštos rizikos virusas išlieka ilgą laiką ir sukelia gimdos kaklelio ląstelių pokyčius. Dažniausiai tai ilgas, ne vienerius metus trunkantis procesas, todėl profilaktiniai tyrimai leidžia pakitimus nustatyti dar iki jiems tampant piktybiniais ir laiku juos gydyti“, – teigia I. Žentelienė.
Vakcina aktuali ne tik mergaitėms
Viena svarbiausių ŽPV infekcijos ir jos sukeliamų ligų prevencijos priemonių yra vakcinacija. Naujas Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kad tarp kartų, kuriose buvo pasiekta didelė vakcinacijos nuo ŽPV aprėptis, ypač skiepijant 12–13 metų mergaites, stebėtas reikšmingas mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėjimas. Tai vienas pirmųjų tyrimų, kuriame nacionaliniu mastu įvertintas ryšys tarp plataus ŽPV skiepijimo ir mirčių nuo šios ligos mažėjimo.
„Šiandien naudojama devynvalentė vakcina apsaugo nuo devynių ŽPV tipų, tarp jų – svarbiausių aukštos onkogeninės rizikos bei dažniausiai genitalijų karpas sukeliančių tipų. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai profilaktinė, o ne gydomoji vakcina. Ji neišgydo jau esančios ŽPV infekcijos ar dėl jos atsiradusių gimdos kaklelio pakitimų, tačiau gali apsaugoti nuo tų viruso tipų, kuriais žmogus dar neužsikrėtė. Dėl šios priežasties naudinga pasiskiepyti dar iki lytinio gyvenimo pradžios“, – pasakoja I. Žentelienė.
Lietuvoje pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV nemokamai skiepijami 11 metų sulaukę vaikai. Nors šis virusas dažniausiai siejamas su moterimis, nuo jo svarbu skiepyti ir berniukus. Jie taip pat gali užsikrėsti, perduoti virusą savo partneriams ir patys susirgti su ŽPV susijusiomis ligomis. Tam tikri viruso tipai gali sukelti genitalijų karpas, išangės, varpos ar burnaryklės vėžį, todėl vakcinacija svarbi ir jų pačių sveikatai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, skiepijimo apimtys Lietuvoje auga, tačiau 2025 m. buvo paskiepyta 60,45 proc. vienuolikmečių ir 73,66 proc. dvylikmečių vaikų. „Vakcinacija nėra pokalbis apie vaiko būsimą lytinį gyvenimą, o galimybė šiandien pasirūpinti jo sveikata ateityje“, – pabrėžia gydytoja akušerė-ginekologė I. Žentelienė.
Prasmė skiepytis išlieka ir suaugus
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, klaidinga manyti, kad pradėjus lytinį gyvenimą ar anksčiau nustačius ŽPV skiepytis jau per vėlu. Žmogus gali būti susidūręs tik su vienu ar keliais viruso tipais, tačiau ne su visais, nuo kurių apsaugo vakcina. Be to, ir vyresniame amžiuje pasikeitus partneriui gali atsirasti nauja užsikrėtimo rizika.
„Vakcinacija gali būti naudinga ir suaugusiesiems, tačiau jos nauda priklauso nuo amžiaus, ankstesnės infekcijos tikimybės ir būsimos užsikrėtimo rizikos. Dėl šios priežasties sprendimas dėl skiepų priimamas individualiai, specialistui įvertinus konkretaus žmogaus situaciją“, – teigia I. Žentelienė.
Net ir pasiskiepijusioms moterims svarbu reguliariai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio. Atliekant ŽPV tyrimą siekiama nustatyti aukštos rizikos viruso tipus, o citologiniu tyrimu vertinamos gimdos kaklelio ląstelės ir galimi jų pakitimai.
„Profilaktinė patikra leidžia nustatyti pakitimus tada, kai juos dar galima veiksmingai gydyti ir užkirsti kelią vėžiui. Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas teigiamas ŽPV tyrimas reiškia, jog reikia skubiai atlikti biopsiją ar pradėti gydymą. Kartais pakanka pakartotinio tyrimo po nustatyto laikotarpio, kitais atvejais prireikia kolposkopijos ar papildomo ištyrimo. Svarbiausia rezultatų neignoruoti, bet ir iš anksto neišsigąsti. ŽPV diagnozė nėra nuosprendis – vakcinacija ir profilaktiniai tyrimai suteikia galimybę pasirūpinti savo sveikata dar iki atsirandant rimtiems pakitimams“, – tikina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė I. Žentelienė.
Šaltinis – „Coagency“ pranešimas žiniasklaidai.