Nors tėvai nuo mažens savo atžalas moko laikytis nepriekaištingos burnos higienos, didelė dalis šalies gyventojų vis tiek skundžiasi kreivais dantimis ar netaisyklingu sąkandžiu, bet spręsti šių problemų neketina. Vilniaus Odontologijos centro gydytojos ortodontės Donatos Vileitės teigimu, tiek mažiesiems, tiek suaugusiems pacientams trūksta informacijos apie panašias problemas ir gydymo metodus, o tai neretai lemia jų nenorą imtis veiksmų.
Kalbant apie gydytojo ortodonto darbą, svarbiausias jo tikslas – nustatyti įvairiausias ortodontines anomalijas ir tiek vaikams, tiek suaugusiems pasiūlyti geriausius dantų gydymo būdus.
„Šios srities specialistai atlieka ortodontinių anomalijų diagnostiką ir stengiasi kuo aiškiau bei kruopščiau suplanuoti jų gydymą, įvairias profilaktines, gydomąsias procedūras skirtingo amžiaus pacientams, susiduriantiems su problemomis, kurių negali spręsti nei kiti specialistai, nei kitos priemonės. Tai gali būti tiek estetinės priežastys, pavyzdžiui, kreivi dantys arba netaisyklingas sąkandis, tiek funkcinės – dantų nusidėvėjimas, kramtymo sutrikimai, pablogėjusi smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija ir kt.“, – sako D. Vileitė.
Jos teigimu, tokias problemas spręsti reiktų itin atsakingai ir nedelsti – kreivus dantis valyti sudėtingiau, nes tarpdančiuose lieka maisto likučių, skatinančių ėduonies ir jo komplikacijų susidarymą ar galinčių sukelti dantenų uždegimą. Tuo pat metu, netaisyklingas sąkandis lemia, kad kai kuriems dantims tenka didesnis krūvis – jie greičiau dėvisi, atsiranda lūžio tikimybė dėl padidėjusios apkrovos.
Gydymas kapomis – estetiškesnis ir patogesnis
Ji priduria, kad norint išvengti prieš tai aptartų problemų ir pasirūpinti savo dantimis, dažniausiai yra taikomas gydymas kapomis arba breketais. Tiesa, ne visi gyventojai žino, kuo šie dantų tiesinimo metodai skiriasi. Anot gydytojos, kapas gyventojai dažniausiai renkasi dėl estetinio jų vaizdo ir retesnių vizitų pas ortodontą.
„Kapos yra beveik nematomos, todėl dėl estetinių priežasčių daugelis žmonių teikia pirmenybių joms, o ne breketams. Pasirinkus dantis tiesinti kapomis, pacientas gali lengviau palaikyti labai gerą burnos higieną, valyti dantis ir patogiau valgyti. Tiesa, kiekvieno paciento gydymas skiriasi priklausomai nuo jo sąkandžio anomalijos, todėl konsultacijos metu ortodontas įvertina, ar kapos yra tinkamas variantas“, – teigia D. Vileitė.
Platus breketų pasirinkimas
Breketai nuo kapų skiriasi tuo, kad yra fiksuoti ortodontiniai aparatai, tvirtinami ant dantų paviršiaus. Prie jų taip pat prijungiami ortodontiniai lankai, kurių pagalba yra tiesinami dantys ir koreguojamas sąkandis.
„Dažniausiai naudojami metaliniai breketai, nes su jais ortodontinis gydymas yra kiek greitesnis, tiesa, atrodo ne taip estetiškai. Taip pat pacientai gali rinktis ir estetiškesnius variantus – keramikinius ar liežuvinius breketus, tačiau su pirmaisiais gydymas gali užtrukti kiek ilgiau, o pastarieji kai kuriems žmonėms dirgina liežuvio gleivinę. Galiausiai beligatūriniai breketai yra panašūs į metalinius ir nuo jų skiriasi specialiu užraktu, kuris lemia kiek retesnius vizitus pas ortodontą ir spartų dantų tiesinimą“, – sako gydytoja.
Perlipus nerimo barjerą – džiaugsmas sveikais dantimis
Anot specialistės, gyventojai, net ir girdėję apie kapas ar breketus, neretai vengia eiti pas gydytojus ortodontus – jiems vis dar trūksta informacijos apie procesą, gydymo metodus. Pacientai nerimauja ir dėl pasikeisiančio gyvenimo būdo.
„Pirmąjį apsilankymą pas gydytoją ortodontą rekomenduojame dar 7–8 metų vaikams, tačiau taip pat svarbu vizito neatidėlioti ir suaugusiems, kad problemas spręsti nebūtų per vėlu. Dažniausiai tiek vaikai, tiek paaugliai ar suaugusieji nerimauja dėl breketų ar kapų galimai sukeliamo skausmo, diskomforto valgant ir valantis dantis, kalbos sutrikimų ar pasikeisiančios jų išvaizdos, – teigia Vilniaus Odontologijos centro gydytoja ortodontė D. Vileitė. – Vis dėlto šiais laikais ortodontinis gydymas gali būti pritaikomas įsiklausant į paciento poreikius, o modernios technologijos leidžia užtikrinti, kad žmogus net nepastebės, kaip greitai pripras prie naujų įpročių, o vėliau džiaugsis savo šypsena. Svarbiausia, girdėti jo lūkesčius, suteikti visą informaciją ir kurti maksimalų gydytojo ir paciento pasitikėjimą.“
