Antradienis, 24 gegužės, 2022
spot_img
spot_img

Gyvybę gelbstinčios vakcinos: kiek laiko reikia jų atradimui?

Ar jau skaitėte?

Vytautas Usonis. Nuotrauka iš archyvo.

Kasmet paskutinę balandžio savaitę Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skiria imunizacijos temai ir kviečia atkreipti dėmesį į vakcinų svarbą medicinoje. Šiemet, kai visame pasaulyje yra paskelbta naujojo koronaviruso COVID-19 pandemija, viešoje erdvėje netrūksta pasvarstymų – kada turėsime vakciną? Ekspertų teigimu, dabar labai svarbu suvokti, kokį kelią būtina nueiti iki svarbiausių mokslo pasiekimų ir įvertinti vakcinacijos svarbą medicinoje.

Kiekvienais metais skiepai padeda išgelbėti milijonus gyvybių ir yra pripažįstama kaip viena sėkmingiausių ir ekonomiškiausių sveikatos intervencijų. Vis dėlto, visame pasaulyje yra beveik 20 milijonų vaikų, kurie nevakcinuoti arba nepakankamai paskiepyti.

 

„Labai svarbu užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą vakciną laiku, nelaukiant, kol susirgs sudėtinga liga, kurios būtų galėjęs išvengti. Kuriant šiuolaikines vakcinas, yra taikomos naujausios technologijos, naujausi biologijos, genetikos, informatikos ir kitų mokslo sričių pasiekimai, kad turėtume kiek įmanoma saugesnius ir veiksmingesnius preparatus, leidžiančius apsaugoti mūsų visuomenę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, kad pagal poveikį žmonijos sveikatai, išsaugotų gyvybių skaičių ir įtaką gyvenimo kokybei, XX a. vakcinos užima antrą vietą po geriamo vandens kokybės išaiškinimo.

„Yra daugybė surinktų duomenų iš įvairių šalių, kurie rodo, kad vakcinomis valdomos ligos yra sumažinamos daugiau kaip iki 90 proc. Tai ypač palietė stabligę, poliomielitą, kuris dabar pastebimas tik dvejose pasaulio šalyse, naujagimių stabligę ir daugelį kitų ligų“, – apie vakcinų reikšmę kalba Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.

Vakcinos sukūrimo kelias: atradimai neįvyksta per naktį

Profesoriaus V. Usonio teigimu, vakcinos sukūrimas yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, vidutiniškai trunkantis nuo 5 iki 15 metų, reikalaujantis ne tik daug laiko, didelių investicijų, bet ir daugybės žmonių įsitraukimo.

Daugeliui žinoma, kad kiekvienas vaistas ar vakcina iki patekimo į rinką turi praeiti klinikinius tyrimus. Tačiau iki jų laukia ilgas ir sudėtingas vakcinos kūrimo procesas, kurį sudaro keli svarbūs žingsniai.

„Pirmiausia, mokslo pagalba išsiaiškiname, kokios mikroorganizmo struktūros sukelia žmogui ligą, kad galėtume ieškoti galimybių prieš jas dirbtinai iššaukti apsaugines reakcijas. Tuomet, kai žinome, kokia struktūra, pereiname prie technologijos – gaminamos medžiagos, kurios galiausiai įskiepytos į žmogaus organizmą galėtų sužadinti atsaką. Šiame etape reikalingos didelės finansinės investicijos, kūrimo procese dalyvauja daugybė žmonių, naudojamos naujausios technologijos, kad būtų sukurtas vakcinos kandidatas“, – tikina profesorius.

Tik praėjus šiuos du etapus, pradedamas trečiasis, kurį sudaro du pagrindiniai žingsniai – ikiklinikiniai tyrimai, o po jų – klinikiniai tyrimai. Ikiklinikiniai tyrimai yra atliekami nedalyvaujant žmogui, taikant modernias technologijas, kurios padeda išsiaiškinti du svarbiausius dalykus – ar vakcina yra saugi ir iš tikrųjų veiksminga.

„Tik atlikus eksperimentus ląstelių kultūrose ir patvirtinus mokslininkų iškeltą hipotezę, kad įskiepijus sukurtą medžiagą bus gaunamas saugus ir apsauginis poveikis, pereinama prie klinikinių tyrimų su žmonėmis. Juos sudaro dar keturios fazės, kurių metu nustatoma, kaip saugiai ir veiksmingai taikyti vakcinas žmonėms“, – sako prof. V. Usonis.

COVID–19 vakcinos kūrimo situacija ir prognozės

Pasak prof. V. Usonio, kalbant apie šių dienų aktualijas ir galimybę turėti vakciną nuo naujausio koronaviruso COVID-19, nereikėtų tikėtis greito rezultato.

„Greitai gali būti atlikti tik pirmieji du žingsniai. Pirmasis buvo atliktas rekordiškai greitai, kuomet kinų mokslininkai mažiau nei per dvi savaites paskelbė COVID-19 viruso genetinę seką. Šiuo metu žinoma apie 115 vakcinos kandidatų, tiriamų įvairiose pasaulio šalyse. Mano žiniomis, 51 vakcinos kandidatas yra ikiklinikinių tyrimų etape, jau 5 vakcinos šiandien yra klinikinių tyrimų stadijoje, tačiau tai nereiškia, kad jau priartėjome prie proceso pabaigos“, – sako profesorius.

Tam, kad vakcina praeitų visas keturias klinikinių tyrimų fazes ir būtų sukaupti visi duomenys, reikalingi jos registravimui, reikia nemažai laiko. Profesoriaus teigimu, šiandien vienerių metų terminas skamba kaip itin optimistinis scenarijus, tačiau dar reikėtų laiko stebėjimui, kad galėtume įsitikinti vakcinos saugumu ir efektyvumu.

 

„Net jeigu vakcinos kūrėjai praeitų visus klinikinių tyrimų etapus ir užregistruotų naują vakciną, toliau sektų vakcinos gamyba. Tam reikėtų atsakyti į klausimą, kokia bus gamybos technologija, kadangi šiuo metu yra testuojamos įvairių technologijų vakcinos. Galime prisiminti meningokoko B patirtį, kuomet vakcina buvo užregistruota, tačiau tai yra labai aukštų technologijų produktas, kuriam reikėjo didelių gamybinių pajėgumų ir technologinių resursų, todėl gamybos procesas užtruko“, – sako profesorius.

Profesoriaus minimos naujos sudėtingų technologijų vakcinos yra brangios, todėl prieš diegiant naujas vakcinas į skiepijimų programas įvairios šalys tiria vakcinos poreikius, atlieka kaštų efektyvumo analizes, vertina valstybių resursus ir pajėgumus įsigyti naujausias vakcinas, kurias galėtų naudoti plačiai praktikai.

Siekiant greičiau atrasti vakciną nuo naujojo koronaviruso, taip pat labai svarbu bendradarbiauti, dalintis informacija apie vykstančius tyrimus. Bendros kūrėjų pastangos gali padėti paspartinti procesus ir suteikti galimybę greičiau apsisaugoti nuo šiandien vyraujančios pandemijos. O savalaikės kiekvienos valstybės investicijos į naujų vakcinų kūrimą ateityje galėtų padėti išvengti ilgai trunkančių procesų ir laiku apsaugoti visuomenę nuo sudėtingų sveikatos problemų.

Negalavimai pavasarį įspėja ne tik apie organizmo nusilpimą, bet ir apie nediagnozuotas ligas

Atsiradęs nuovargis, jėgų ir energijos stoka, didesnis mieguistumas ryte, nuotaikų svyravimai, nestabilus kraujospūdis, stipriau slenkantys plaukai, išsausėjusi oda ir pasikartojančios virusinės infekcijos – dažniausi nusiskundimai, kuriuos atėjus pavasariui įvardija pacientai. Radviliškio „MediCA klinika“ šeimos...

Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones: kokie žalingi įpročiai didina grėsmę susirgti?

Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės 17-ąją, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laikantis kelių paprastų kasdienių taisyklių, šios...

Paruoškite odą vasarai: grožį lemia ne priemonių gausa, o mokėjimas ja rūpintis

Kiekvienas turi savo odos priežiūros rutiną, įpročius ir mėgstamas priemones. Ir patarimų, kaip rūpintis veido ir kūno oda – apstu. Nepasimesti informacijos gausoje padės svarbiausių principų apie odos priežiūrą išmanymas – nuo būtiniausių kremų,...

Grožis reikalauja žinių – kokie komponentai turi būti kiekvieno veido kremo sudėtyje

Nors populiaru sakyti, kad grožis reikalauja aukų, grožio standartai keičiasi – dabar tobulai išvaizdai pasiekti kur kas labiau praverčia žinios nei pasiaukojimas. Pavyzdžiui, žinant, kokių komponentų reikia ieškoti kokybiškame ir saugiame kreme, visuomet išsirinksite...

Kulinarijos technologė pataria, kaip namuose pasigaminti veganiškus braškių ledus: prireiks vos trijų ingredientų (receptas)

Atšilus orams vis dažniau ieškome būdų, kaip atsigaivinti, o bene skaniausias iš jų – burnoje tirpstantys ledai, kuriuos mėgsta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Dažniausiai esame įpratę juos pirkti, bet kodėl nepabandžius pasigaminti patiems? Vieno...

Kaip prižiūrėti odą nusiėmus kaukes? Makiažo ir odos priežiūros tendencijos

Orams šylant vis dažniau moterys ieško ryškių spalvų tiek spintoje, tiek kosmetinėje. Prie šios tendencijos prisideda ir atšauktas reikalavimas dėvėti kaukes. Mat atidengus veidą daugeliui norisi papuošti lūpas akį traukiančiomis spalvomis. Vis dėlto, šį...

Siuntimai pas gydytojus galios ilgiau

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo...

Jaučiatės nuvargę – dietologė įvardijo, kaip tapti žvalesniais

Pavasariui įpusėjus daugelis vis dar skundžiasi energijos trūkumu. Gydytoja dietolgė Dalia Petrauskienė sako, kad tokia būsena – normali, mat žmonėms po žiemos dažnai trūksta įvairiausių vitaminų, be to, nuovargį gali lemti ir netinkamas gyvenimo...

Nusilpęs imunitetas gali turėti skaudžių pasekmių: gydytoja ragina nenumoti ranka

Pavasaris atneša ne tik gerą nuotaiką bei norą mėgautis bundančia gamta, bet dažnai ir po žiemos sezono netikėtai pasirodžiusius organizmo negalavimus. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Gina Strockė teigia, kad vis daugiau pacientų kreipiasi...

Nustebino medikų atlyginimų skirtumai

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Sutarčių skyriaus specialistai išanalizavo Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigų praėjusių metų finansinės veiklos ir darbo užmokesčio (DU) rezultatus. Jie parodė, kad bendras visų įstaigų finansinis rezultatas 2021 m....

Gydytoja: apsisaugoti nuo erkinio encefalito galima tik vienu būdu

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam...

Garbanotų plaukų atmintinė: kaip plaukus prižiūrėti natūralioms garbanėms?

Nacionalinės medicinos bibliotekos duomenimis, 45 proc. europiečių turi tiesius plaukus, 40 proc. – banguotus, o vos 15 proc. gali pasigirti natūraliai garbanotais plaukais. Visgi, BENU vaistinės kosmetikos prekių konsultantė Laima Givėliušienė sako, jog siekiant,...

Gydytoja apie paradoksą: galvos skausmą gali sukelti dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas

Galvos skausmas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kurį bent kartą gyvenime yra patyręs beveik kiekvienas. Šis negalavimas gali būti pirminis arba antrinis, o jo tipų ir priežasčių – daugybė. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro...

Sveikos gyvensenos ekspertas: nepakankamas dėmesys sportininkų mitybai garantuoja traumas

Daug kalbant kokia svarbi mityba ypač sportuojantiems žmonėms, ekspertai pastebi, jog retas profesionalus sportininkas turi mitybos planus, o ką kalbėti apie sportuojančius paauglius ar mėgėjus. Pasak biomedicinos mokslų daktaro, sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com