Šeštadienis, 6 kovo, 2021

Ką daryti kai organizmą migdo per žiemą suvalgyti cepelinai?

Ar jau skaitėte?

Pavasario saulė danguje aukštyn, o akių vokai popiečio valandomis vis sunkyn? Tokia būsena šiuo metu turbūt būdinga daugeliui. Ir dažniausiai gelbstimės nuo jos įprasta priemone – dar vienu papildomu puodeliu kavos. Tačiau šalyje žinomas žolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas Marius Lasinskas neabejoja, kad mūsų intoksikuotus organizmus migdo per žiemą suvalgyti cepelinai ir picos bei ragina ranką tiesti ne kavos puodelio, o pirmųjų pavasarinių pumpurų ir žiedų link, nes bundanti gamta turi visas priemones pabudinti ir žmogų.

„Niekas pavasarį taip nesustiprina ir nežvalina organizmo, kaip buvimas gryname ore, pirmosios vaistažolės ir maistažolės, t. y. augalai, iš kurių galime pasigaminti begalę patiekalų, praturtintų vitaminais ir mikroelementais“, – pataria M. Lasinskas.

Visų pirma pašnekovas ragina pasirinkti pirmųjų pavasario šauklių – visiems pažįstamų gluosnio „kačiukų“. „Dar geriau, kad tai būtų medžio blindės „kačiukai“ su ilgais geltonais pūkeliais. 5 – 6 tokius „kačiukus“ kasdien užsipilkime stikline karšto vandens ir turėsime puikios pavasarinės arbatos. Vaikams pakaks arbatėlės ir su 1 – 2 „kačiukais“. Pagerkime jos kasdien porą savaičių. Ši arbata suteiks jėgų, padės tais atvejais, kai „nelaiko“ nervai, vargina orų permainų sukelti peršalimai, sloga. „Kačiukuose“ yra salicilo rūgšties, kitaip tariant, natūralaus aspirino, kuris organizme mažins uždegiminius procesus. Pastaruoju metu mokslas neatsitiktinai kalba apie tai, kad organizme nuolat vykstantys įvairūs uždegimai provokuoja tokių sunkių ligų kaip diabetas ar navikai atsiradimą“, – įspėja žolininkas.

Džiovinti kačiukų atsargų, Mariaus teigimu, neverta – tiesiog reikėtų žengti koja kojon gamtos ritmu ir iš jos imti tai, ką tuo metu gamta dovanoja.

„Netrukus pražys šalpusniai. Jie tikras lobis per žiemą nuvargusioms mūsų kepenims. Vėlgi pavartokime jų porą savaičių – gerkime žiedų arbatą, tiesiog kramsnokime ar dėkime į salotas. Tiesa, yra atlikta mokslo tyrimų, kurie parodė, esą šalpusniuose yra žmogaus organizmui nepalankių alkaloidų. Tačiau jei neperdozuosime, nevartosime šalpusnių neprotingais kiekiais diena dienon visus metus, jie tikrai bus naudingi“, – neabejoja pašnekovas, teigdamas, kad į kiekvieną augalą reikėtų žiūrėti kaip į harmoningą veikliųjų medžiagų visumą, kurioje vienos elementų savybės atsveria kitas. Tačiau mokslininkai neretai daro tam tikras išvadas atlikę eksperimentus su cheminiu būdu išskirtu kuriuo nors vienu koncentruotu augale esančiu elementu. „Tokiu atveju galėtume teigti, kad ir dilgėlės pavojingos, nes jose yra medžiagų krešinančių kraują, bet yra ir folio rūgšties, kraują skystinančios“, – aiškina žolininkas.

Lietuvių sveikatai viena vertingiausių pavasarinių gamtos dovanų M. Lasinskas įvardija augalų trijulę – kiaulpienę, garšvą ir dilgėlę, valančias žarnyną, inkstus, skaistinančias odą bei stiprinančias imuninę sistemą. Pasak pašnekovo, tikrai nereikėtų galvoti, kad mūsiškė kiaulpienė prastesnė už egzotišką brangų ženšenį, nes netgi japonų atlikti tyrimai vertės svarstykles nusveria mūsiškės geltonžiedės pusėn. Mat kiaulpienė naudinga visam organizmui. Žolininko žodžiais, – nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų. Ji gerina kepenų veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje, stiprina atmintį, vartojant didesniais kiekiais laisvina žarnyną, gerina inkstų, kasos veiklą. Kiaulpienės šaknys turi mums reikalingų karčiųjų medžiagų (seskviterpeninių laktonų, taraksacino), taip pat inulino, raugų, proteinų, vitaminų B2 C, karotino.

„Vos tik kastuvas ima lįsti į žemę, pasikaskime kiaulpienės šaknų. Apskritai visų vaistingųjų augalų šaknis reikėtų kasti tuomet, kol jų lapai dar nėra dideli. Švariai nuplaukime kiaulpienių šaknis, susmulkinkime ir išdžiovinkime 40 – 60 laipsnių temperatūroje. Tokių atsargų galima pasiruošti ir ateinančiai žiemai. Ruošiant arbatą reikėtų dėti valgomąjį šaukštą džiovintų šaknų puodeliui karšto vandens. Galima arbatinį šaukštelį kiaulpienių šaknų įsidėti tiesiai į burną ir juos sukramsnoti. Šio augalo lapai, žiedai bei stiebeliai, žolininko teigimu, taip pat yra ne mažiau vertingi. „Dėkime jų į salotas, troškinius, sriubas, košes. Tiesa, stiebeliai kiek kartoki, tačiau užpylus juos citrinų sultimis ir palaikius porą valandų, gausime puikų, sveiką ir netikėtą „makaronų“ patiekalą“, – kiaulpienių kulinarines galimybes komentuoja Marius, ragindamas nepraleisti momento pasistiprinti ir pirmosiomis garšvomis bei dilgėlėmis, kurios esančios tikros mikro – ir makroelementų „bombos“. Tik pastarąsias „pikčiurnas“ prieš valgant žolininkas pataria arba nuplikyti, arba trumpai palaikyti šaldiklyje.

M. Lasinskas atkreipia dėmesį ir dar į vieną pavasarinės gamtos dovaną – medžių ir vaiskrūmių pumpurus. „Tai gali būti beržų, liepų, spygliuočių, obelų, serbentų, aviečių pumpurai. Suprantama, nereikia jų kimšti į burną saujomis. Suvalgykite per dieną 5 -7, nes pumpurai skrandyje išbrinksta ir apsunkina virškinimą. Jei žalio maisto netoleruojate, gerai sukramtę galite ir išspjauti – seilėse esantys fermentai jau bus padarę gerą savo darbą ir organizmas naudingų medžiagų gaus“, – neabejoja pašnekovas.

Marius įspėja, kad visais atvejais reiktų atsargiai elgtis su nepažįstamais augalais. Ypač saugotis nuodingojo žančialunkio, kuris ne tik vasarą vilioja raudonomis uogomis, bet ir dabar, pavasarį, gražiais rausvais žiedukais nusėtomis šakelėmis. Pašnekovas nepataria savarankiškai imti vartoti ugniažolės, žibuoklių, pakalnučių, nes, jo žodžiais, tai labai stiprūs augalai, vaistais galintys tapti tik patyrusio žinovo rankose.

Žolininkas ragina šiuo metu nepraleisti progos pasimėgauti ir beržų sula. Tačiau, pasak jo, į gamtą visais atvejais reikėtų žiūrėti taip pat pagarbiai, kaip į mums dovaną dovanojantį asmenį. „Prieš tai nepamiršus padėkoti medžiui už dovaną, išgerta viena kita stiklinaitė sulos duos daugiau naudos, nei jos konservavimas ir gėrimas kibirais“, – neabejoja M. Lasinskas.

Laura Žemaitienė
Marketingo ir komunikacijos departamentas

Sveikatos.infohttps://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/ 


Tyrimo duomenys neramina: beveik pusė Lietuvos piliečių savo sveikatos būklę vertina prastai

Baimė dėl plintančio viruso nemažai gyventojų privertė susilaikyti nuo vizitų pas gydytojus, todėl kai kurie visuomenės sveikatos rodikliai pastebimi ženkliai suprastėję. Šalyje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenys atskleidžia, jog beveik pusė šalies gyventojų savo...

Sniege paliktos augintinių išmatos gali sukelti ir sveikatos problemas

Pradėjus tirpti sniegui gatvėse, parkuose ir miškuose, pasimatė šeimininkų per žiemą nesurinktos augintinių išmatos, kurios ne tik dažnam bado akį, bet ir, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkų, gali sukelti sveikatos problemas. Pradėkite investuoti po 50 eurų į...

Minint pandemijos metines vaistininkai kviečia plačiai atverti langus

Vasaro 26-ąją bus metai, kai šalyje kovojame su pandemija. Net jeigu karantino suvaržymai nebus pakeisti, šalies vaistininkai kviečia simboliniam šios dienos įprasminimui – plačiai atverti langus. Ši „Eurovaistinės“ iniciatyva simbolizuoja atsinaujinimą, kvietimą visuomenei rūpintis...

Atskleidė, kaip susikurti valgymo režimą, kuris padės gerai jaustis

Dėl Lietuvoje ir pasaulyje besitęsiančios pandemijos klientai ir toliau didelį dėmesį skiria savo saugumu. Prekybos centruose apsiperka rečiau, pirkinius planuodami ilgesniam laikotarpiui. Tai, lietuviško prekybos tinklo atstovų teigimu, rodo fiksuojami retesni klientų apsilankymai parduotuvėse...

Mažakraujystė – pavasario palydovė. Ką svarbu apie ją žinoti?

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Vilniaus miesto šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir...

Gydytoja: ausų valymas vatos pagaliukais – nebūtinas ir gali sukelti nepageidaujamas pasekmes

Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo būdą – žinome šias higienos priemones. Tačiau nepaisant ant vatos pagaliukų pakuočių pavaizduotų įspėjimų,...

Burnos vėžys: retas, bet mirtinai pavojingas

Jūsų amžius nuo 35 iki 55? Rūkote? Leidžiate laisvalaikį su stipresnio gėrimo taure rankoje? Mėgstate saulės vonias? Puiku. Tai reiškia, kad esate žmogus, neatsisakantis gyvenimo malonumų. Bet tuo pačiu patenkate į padidintos rizikos grupę...

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja apie vasario 20 dienos COVID-19 protrūkius

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 934 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga,...

Nuo pirmadienio iš reiso sugrįžę ekipažų ir įgulų nariai privalės izoliuotis

Nuo kitos savaitės iš užsienio sugrįžę šalies ekipažų ir įgulų nariai privalės izoliuotis 10 dienų, skaičiuojant nuo atvykimo į Lietuvą dienos. Izoliacijos terminas gali būti trumpinamas, jei 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis yra atliekamas...

Dietologė įvardijo priežastis, kodėl net ir pavalgius kartais kamuoja alkio jausmas

Per karantiną daugiausia laiko leidžiant namuose įprantame nuolat užkandžiauti, nors alkio ir nejaučiame. Vis dėlto artėjant pavasariui dažniau susirūpiname savo sveikata, tad daugiau dėmesio pradedame kreipti ir į tai, ką dedame į burną. Vilma...

Sėdimas darbas gali iššaukti nemalonią ligą – gydytojai pataria, kaip to išvengti

Nuolatinis sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba gali iššaukti nemalonią ir itin varginančią ligą – hemorojų. Apie šį negalavimą daugelis vengia kalbėti, gėdijasi ir ignoruoja organizmo siunčiamus signalus. Visgi gydytojai perspėja, jog...

Atnaujintas vakcinacijos planas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino visuomenės vakcinacijos nuo COVID-19 planą, atsižvelgdama į farmacijos kompanijų „AstraZeneca“, „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ pateiktus vakcinų pristatymo planus. Jeigu gamintojai užtikrins stabilų vakcinų tiekimą, pagal atnaujintą vakcinacijos planą pirmąjį...

Vasario 15-oji, pirmadienis, Tarptautinė vėžiu sergančių vaikų diena

Vasario 15-oji, pirmadienis, 8 savaitė. Saulė teka 7.40 val., leidžiasi 17.26 val. Dienos ilgumas 9.46 val. Mėnulis (jaunatis). Vardadieniai: Alina, Faustinas, Girdenis, Jordanas, Jovitas, Jurgina (Jurgita), Vytis, Zygfridas. Datos: Tarptautinė vėžiu sergančių vaikų diena Orai šiandien: Vasario 15-os dieną kai kur truputį...

Sveikesnio gyvenimo receptai: kuo pakeisti gaminius su glitimu? 

Glitimo netoleravimas – problema, kuri gali varginti ir nuo gimimo, ir atsirasti bėgant metams, tačiau dalis žmonių produktų su glitimu atsisako dėl noro valgyti sveikiau. Tokios tendencijos keičia ir parduotuvėse esantį asortimentą: jų lentynose...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com