Trečiadienis, 19 sausio, 2022
spot_img

Ką daryti kai organizmą migdo per žiemą suvalgyti cepelinai?

Ar jau skaitėte?

Pavasario saulė danguje aukštyn, o akių vokai popiečio valandomis vis sunkyn? Tokia būsena šiuo metu turbūt būdinga daugeliui. Ir dažniausiai gelbstimės nuo jos įprasta priemone – dar vienu papildomu puodeliu kavos. Tačiau šalyje žinomas žolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas Marius Lasinskas neabejoja, kad mūsų intoksikuotus organizmus migdo per žiemą suvalgyti cepelinai ir picos bei ragina ranką tiesti ne kavos puodelio, o pirmųjų pavasarinių pumpurų ir žiedų link, nes bundanti gamta turi visas priemones pabudinti ir žmogų.

„Niekas pavasarį taip nesustiprina ir nežvalina organizmo, kaip buvimas gryname ore, pirmosios vaistažolės ir maistažolės, t. y. augalai, iš kurių galime pasigaminti begalę patiekalų, praturtintų vitaminais ir mikroelementais“, – pataria M. Lasinskas.

Visų pirma pašnekovas ragina pasirinkti pirmųjų pavasario šauklių – visiems pažįstamų gluosnio „kačiukų“. „Dar geriau, kad tai būtų medžio blindės „kačiukai“ su ilgais geltonais pūkeliais. 5 – 6 tokius „kačiukus“ kasdien užsipilkime stikline karšto vandens ir turėsime puikios pavasarinės arbatos. Vaikams pakaks arbatėlės ir su 1 – 2 „kačiukais“. Pagerkime jos kasdien porą savaičių. Ši arbata suteiks jėgų, padės tais atvejais, kai „nelaiko“ nervai, vargina orų permainų sukelti peršalimai, sloga. „Kačiukuose“ yra salicilo rūgšties, kitaip tariant, natūralaus aspirino, kuris organizme mažins uždegiminius procesus. Pastaruoju metu mokslas neatsitiktinai kalba apie tai, kad organizme nuolat vykstantys įvairūs uždegimai provokuoja tokių sunkių ligų kaip diabetas ar navikai atsiradimą“, – įspėja žolininkas.

Džiovinti kačiukų atsargų, Mariaus teigimu, neverta – tiesiog reikėtų žengti koja kojon gamtos ritmu ir iš jos imti tai, ką tuo metu gamta dovanoja.

„Netrukus pražys šalpusniai. Jie tikras lobis per žiemą nuvargusioms mūsų kepenims. Vėlgi pavartokime jų porą savaičių – gerkime žiedų arbatą, tiesiog kramsnokime ar dėkime į salotas. Tiesa, yra atlikta mokslo tyrimų, kurie parodė, esą šalpusniuose yra žmogaus organizmui nepalankių alkaloidų. Tačiau jei neperdozuosime, nevartosime šalpusnių neprotingais kiekiais diena dienon visus metus, jie tikrai bus naudingi“, – neabejoja pašnekovas, teigdamas, kad į kiekvieną augalą reikėtų žiūrėti kaip į harmoningą veikliųjų medžiagų visumą, kurioje vienos elementų savybės atsveria kitas. Tačiau mokslininkai neretai daro tam tikras išvadas atlikę eksperimentus su cheminiu būdu išskirtu kuriuo nors vienu koncentruotu augale esančiu elementu. „Tokiu atveju galėtume teigti, kad ir dilgėlės pavojingos, nes jose yra medžiagų krešinančių kraują, bet yra ir folio rūgšties, kraują skystinančios“, – aiškina žolininkas.

Lietuvių sveikatai viena vertingiausių pavasarinių gamtos dovanų M. Lasinskas įvardija augalų trijulę – kiaulpienę, garšvą ir dilgėlę, valančias žarnyną, inkstus, skaistinančias odą bei stiprinančias imuninę sistemą. Pasak pašnekovo, tikrai nereikėtų galvoti, kad mūsiškė kiaulpienė prastesnė už egzotišką brangų ženšenį, nes netgi japonų atlikti tyrimai vertės svarstykles nusveria mūsiškės geltonžiedės pusėn. Mat kiaulpienė naudinga visam organizmui. Žolininko žodžiais, – nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų. Ji gerina kepenų veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje, stiprina atmintį, vartojant didesniais kiekiais laisvina žarnyną, gerina inkstų, kasos veiklą. Kiaulpienės šaknys turi mums reikalingų karčiųjų medžiagų (seskviterpeninių laktonų, taraksacino), taip pat inulino, raugų, proteinų, vitaminų B2 C, karotino.

„Vos tik kastuvas ima lįsti į žemę, pasikaskime kiaulpienės šaknų. Apskritai visų vaistingųjų augalų šaknis reikėtų kasti tuomet, kol jų lapai dar nėra dideli. Švariai nuplaukime kiaulpienių šaknis, susmulkinkime ir išdžiovinkime 40 – 60 laipsnių temperatūroje. Tokių atsargų galima pasiruošti ir ateinančiai žiemai. Ruošiant arbatą reikėtų dėti valgomąjį šaukštą džiovintų šaknų puodeliui karšto vandens. Galima arbatinį šaukštelį kiaulpienių šaknų įsidėti tiesiai į burną ir juos sukramsnoti. Šio augalo lapai, žiedai bei stiebeliai, žolininko teigimu, taip pat yra ne mažiau vertingi. „Dėkime jų į salotas, troškinius, sriubas, košes. Tiesa, stiebeliai kiek kartoki, tačiau užpylus juos citrinų sultimis ir palaikius porą valandų, gausime puikų, sveiką ir netikėtą „makaronų“ patiekalą“, – kiaulpienių kulinarines galimybes komentuoja Marius, ragindamas nepraleisti momento pasistiprinti ir pirmosiomis garšvomis bei dilgėlėmis, kurios esančios tikros mikro – ir makroelementų „bombos“. Tik pastarąsias „pikčiurnas“ prieš valgant žolininkas pataria arba nuplikyti, arba trumpai palaikyti šaldiklyje.

M. Lasinskas atkreipia dėmesį ir dar į vieną pavasarinės gamtos dovaną – medžių ir vaiskrūmių pumpurus. „Tai gali būti beržų, liepų, spygliuočių, obelų, serbentų, aviečių pumpurai. Suprantama, nereikia jų kimšti į burną saujomis. Suvalgykite per dieną 5 -7, nes pumpurai skrandyje išbrinksta ir apsunkina virškinimą. Jei žalio maisto netoleruojate, gerai sukramtę galite ir išspjauti – seilėse esantys fermentai jau bus padarę gerą savo darbą ir organizmas naudingų medžiagų gaus“, – neabejoja pašnekovas.

Marius įspėja, kad visais atvejais reiktų atsargiai elgtis su nepažįstamais augalais. Ypač saugotis nuodingojo žančialunkio, kuris ne tik vasarą vilioja raudonomis uogomis, bet ir dabar, pavasarį, gražiais rausvais žiedukais nusėtomis šakelėmis. Pašnekovas nepataria savarankiškai imti vartoti ugniažolės, žibuoklių, pakalnučių, nes, jo žodžiais, tai labai stiprūs augalai, vaistais galintys tapti tik patyrusio žinovo rankose.

Žolininkas ragina šiuo metu nepraleisti progos pasimėgauti ir beržų sula. Tačiau, pasak jo, į gamtą visais atvejais reikėtų žiūrėti taip pat pagarbiai, kaip į mums dovaną dovanojantį asmenį. „Prieš tai nepamiršus padėkoti medžiui už dovaną, išgerta viena kita stiklinaitė sulos duos daugiau naudos, nei jos konservavimas ir gėrimas kibirais“, – neabejoja M. Lasinskas.

Laura Žemaitienė
Marketingo ir komunikacijos departamentas

Sveikatos.infohttps://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/ 


Patarimai, kaip tinkamai pasiruošti žiemos maudynėms

Lietuvoje žiemos maudynės tampa vis populiaresnės. Prieš kelias dešimtis metų maudymasis eketėje arba ledinėje jūroje buvo laikomos gydymu ir atgaiva, o šiandien tai – būdas stiprinti imunitetą ir apskritai sveikatą. Draudikai pataria, kaip pasiruošti...

Vitaminų trūkumas žiemą – kaip natūraliomis priemonėmis stiprinti imunitetą?

Pajutę nuovargio simptomus dažniausiai griebiamės vitaminų pakuotės – noras sustiprinti imunitetą itin aktualus šaltuoju metų laiku. Tuo tarpu vaistininkai sako, kad maisto papildai nėra vienintelis būdas stiprinti imunitetą, o neatsargus jų vartojimas gali būti...

Vaistininkė: kodėl vaistų negalima užsigerti pienu ar greipfrutų sultimis?

Nemažai žmonių patiria ne vieną negalavimą, vienu metu vartoja keletą skirtingų gydytojų paskirtų vaistų, papildomai geria savo iniciatyva įsigytus maisto papildus ir nesusimąsto dėl tokio veikliųjų medžiagų „kokteilio“ poveikio, kurį dar labiau iškreipti gali...

Vargina drėgnas kosulys? Specialistė pataria, kaip pagerinti atsikosėjimo funkciją

Šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas įvairiomis peršalimo ligomis, kurias dažnai lydi varginantis kosulys. „Kosulį dažniausiai reikia skatinti, skystinti sekretą ir taip lengvinti atsikosėjimą. Kai kosulys tampa drėgnu, galima tam tikrų vibracinių masažų ir specialių...

Po švenčių vaistinėse – peršalimo banga

„Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad po švenčių į vaistines plūstelėjo peršalę klientai. Anot vaistininkės Jelenos Deksnienės, tam įtakos gali turėti ir šventinis maratonas, ir pastarosiomis dienomis vyraujantys permainingi orai. Geras SUDOKU, čempionatas čia » Vaistininkai pastebi, kad...

Kardiologas prof. P. Šerpytis įspėja: alaus pilvas – širdies ligų pranašas

Naujus metus dažnam norisi atversti it švarų baltą lapą ir jame įrašyti naujus siekius, sau duotus pažadus. Norai numesti svorio, pradėti sportuoti ir sulieknėti naujametinių tikslų dešimtuke neabejotinai užimtų bene aukščiausią vietą. Tačiau psichologai...

NVSC primena: susirgus COVID-19 nebūtina laukti specialistų skambučio, raginama pildyti anketą

Paprastai visiems COVID-19 užsikrėtusiems asmenims, gavusiems teigiamą PGR tyrimo rezultatą, skambina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, atliekantys epidemiologinę apklausą, ir aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes, lankytas vietas, teiraujasi, su kuo jie artimai bendravo užkrečiamuoju laikotarpiu....

Po šventinio maratono: 8 produktai organizmo atstatymui

Didžiosios metų šventės tapo iššūkiu organizmui, todėl pradedant naujuosius metus, vertėtų daugiau dėmesio skirti savo mitybai ir sugrįžti į sveikesnės gyvensenos vėžes. Įsidėmėkite aštuonis produktus, kurie padeda atkurti organizmo balansą ir gerą savijautą. Geras SUDOKU,...

Patarė, kaip valdyti nerimą, nemigą ir stresą: tebūnie tai šių metų pažadas sau

Švenčių laikotarpis gali būti apgaulingas. Nors viskas spindi puošniais žaisliukais, juntama pakili ir džiugi nuotaika, tačiau pastebimai padaugėja ir nerimą išgyvenančių žmonių. Jį sukelia ne tik pasiruošimas šventėms, bet ir besibaigiantys metai, naujų pasitikimas,...

Sveikatos specialistai įspėja: žmonės su antsvoriu dažniau skundžiasi širdies negalavimais

Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje, o remiantis statistikos duomenimis, kas 36 sekundes pasaulyje gyvybės netenka žmogus, kurį vargina įvairūs širdies negalavimai. Specialistai pastebi, kad didelė rizika susirgti...

Emocinė savijauta darbe

Darbdavio rūpestis darbuotojų emocine savijauta mūsų šalyje – vis dar naujas reiškinys. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad tik kiek daugiau negu ketvirtadalis Lietuvos žmonių jaučia darbdavių dėmesį jų emocinei sveikatai. Net 41 proc. mūsų...

Liga, kuri nesiilsi: per naktį galite panirti į komą

Hipoglikemija – sveikatai ir gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti, kai diabetu sergančio paciento kraujyje stipriai nukrenta gliukozės kiekis. Diabetas, priešingai nei su juo gyvenantis asmuo, nesiilsi, todėl hipoglikemija gali ištikti ir naktį, kuomet ji pacientams...

Moksliniai tyrimai atskleidė, kaip subtiliai paskatinti gyventojus vartoti sveikiau

Pasaulyje skatinant vartotojus keisti jų elgseną ir priimti sveikatai palankesnius sprendimus, valdžios institucijos tradiciškai naudojosi įvairiomis apribojančiomis priemonėmis – reguliavimu, draudimais ar apmokestinimu. Daugelis šių tradicinių metodų nepasiteisina. Lietuvos mokslo taryba finansuoja projektą, kurio...

Odos priežiūra dėvint kaukes

Kaukių dėvėjimas neišvengiamas, o pastovų kaukių dėvėjimą lydi odos problemos. Net trumpalaikis dėvėjimas gali sukelti jautrios odos reakciją. Veido oda natūraliai veikiama drėgmės, UV spindulių bei deguonies, tačiau dėvint kaukę visa tai pakeičiama šilta ir...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com