Antradienis, 29 lapkričio, 2022
spot_img
spot_img

Ką daryti kai organizmą migdo per žiemą suvalgyti cepelinai?

Ar jau skaitėte?

Pavasario saulė danguje aukštyn, o akių vokai popiečio valandomis vis sunkyn? Tokia būsena šiuo metu turbūt būdinga daugeliui. Ir dažniausiai gelbstimės nuo jos įprasta priemone – dar vienu papildomu puodeliu kavos. Tačiau šalyje žinomas žolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas Marius Lasinskas neabejoja, kad mūsų intoksikuotus organizmus migdo per žiemą suvalgyti cepelinai ir picos bei ragina ranką tiesti ne kavos puodelio, o pirmųjų pavasarinių pumpurų ir žiedų link, nes bundanti gamta turi visas priemones pabudinti ir žmogų.

„Niekas pavasarį taip nesustiprina ir nežvalina organizmo, kaip buvimas gryname ore, pirmosios vaistažolės ir maistažolės, t. y. augalai, iš kurių galime pasigaminti begalę patiekalų, praturtintų vitaminais ir mikroelementais“, – pataria M. Lasinskas.

Visų pirma pašnekovas ragina pasirinkti pirmųjų pavasario šauklių – visiems pažįstamų gluosnio „kačiukų“. „Dar geriau, kad tai būtų medžio blindės „kačiukai“ su ilgais geltonais pūkeliais. 5 – 6 tokius „kačiukus“ kasdien užsipilkime stikline karšto vandens ir turėsime puikios pavasarinės arbatos. Vaikams pakaks arbatėlės ir su 1 – 2 „kačiukais“. Pagerkime jos kasdien porą savaičių. Ši arbata suteiks jėgų, padės tais atvejais, kai „nelaiko“ nervai, vargina orų permainų sukelti peršalimai, sloga. „Kačiukuose“ yra salicilo rūgšties, kitaip tariant, natūralaus aspirino, kuris organizme mažins uždegiminius procesus. Pastaruoju metu mokslas neatsitiktinai kalba apie tai, kad organizme nuolat vykstantys įvairūs uždegimai provokuoja tokių sunkių ligų kaip diabetas ar navikai atsiradimą“, – įspėja žolininkas.

Džiovinti kačiukų atsargų, Mariaus teigimu, neverta – tiesiog reikėtų žengti koja kojon gamtos ritmu ir iš jos imti tai, ką tuo metu gamta dovanoja.

„Netrukus pražys šalpusniai. Jie tikras lobis per žiemą nuvargusioms mūsų kepenims. Vėlgi pavartokime jų porą savaičių – gerkime žiedų arbatą, tiesiog kramsnokime ar dėkime į salotas. Tiesa, yra atlikta mokslo tyrimų, kurie parodė, esą šalpusniuose yra žmogaus organizmui nepalankių alkaloidų. Tačiau jei neperdozuosime, nevartosime šalpusnių neprotingais kiekiais diena dienon visus metus, jie tikrai bus naudingi“, – neabejoja pašnekovas, teigdamas, kad į kiekvieną augalą reikėtų žiūrėti kaip į harmoningą veikliųjų medžiagų visumą, kurioje vienos elementų savybės atsveria kitas. Tačiau mokslininkai neretai daro tam tikras išvadas atlikę eksperimentus su cheminiu būdu išskirtu kuriuo nors vienu koncentruotu augale esančiu elementu. „Tokiu atveju galėtume teigti, kad ir dilgėlės pavojingos, nes jose yra medžiagų krešinančių kraują, bet yra ir folio rūgšties, kraują skystinančios“, – aiškina žolininkas.

Lietuvių sveikatai viena vertingiausių pavasarinių gamtos dovanų M. Lasinskas įvardija augalų trijulę – kiaulpienę, garšvą ir dilgėlę, valančias žarnyną, inkstus, skaistinančias odą bei stiprinančias imuninę sistemą. Pasak pašnekovo, tikrai nereikėtų galvoti, kad mūsiškė kiaulpienė prastesnė už egzotišką brangų ženšenį, nes netgi japonų atlikti tyrimai vertės svarstykles nusveria mūsiškės geltonžiedės pusėn. Mat kiaulpienė naudinga visam organizmui. Žolininko žodžiais, – nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų. Ji gerina kepenų veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje, stiprina atmintį, vartojant didesniais kiekiais laisvina žarnyną, gerina inkstų, kasos veiklą. Kiaulpienės šaknys turi mums reikalingų karčiųjų medžiagų (seskviterpeninių laktonų, taraksacino), taip pat inulino, raugų, proteinų, vitaminų B2 C, karotino.

„Vos tik kastuvas ima lįsti į žemę, pasikaskime kiaulpienės šaknų. Apskritai visų vaistingųjų augalų šaknis reikėtų kasti tuomet, kol jų lapai dar nėra dideli. Švariai nuplaukime kiaulpienių šaknis, susmulkinkime ir išdžiovinkime 40 – 60 laipsnių temperatūroje. Tokių atsargų galima pasiruošti ir ateinančiai žiemai. Ruošiant arbatą reikėtų dėti valgomąjį šaukštą džiovintų šaknų puodeliui karšto vandens. Galima arbatinį šaukštelį kiaulpienių šaknų įsidėti tiesiai į burną ir juos sukramsnoti. Šio augalo lapai, žiedai bei stiebeliai, žolininko teigimu, taip pat yra ne mažiau vertingi. „Dėkime jų į salotas, troškinius, sriubas, košes. Tiesa, stiebeliai kiek kartoki, tačiau užpylus juos citrinų sultimis ir palaikius porą valandų, gausime puikų, sveiką ir netikėtą „makaronų“ patiekalą“, – kiaulpienių kulinarines galimybes komentuoja Marius, ragindamas nepraleisti momento pasistiprinti ir pirmosiomis garšvomis bei dilgėlėmis, kurios esančios tikros mikro – ir makroelementų „bombos“. Tik pastarąsias „pikčiurnas“ prieš valgant žolininkas pataria arba nuplikyti, arba trumpai palaikyti šaldiklyje.

M. Lasinskas atkreipia dėmesį ir dar į vieną pavasarinės gamtos dovaną – medžių ir vaiskrūmių pumpurus. „Tai gali būti beržų, liepų, spygliuočių, obelų, serbentų, aviečių pumpurai. Suprantama, nereikia jų kimšti į burną saujomis. Suvalgykite per dieną 5 -7, nes pumpurai skrandyje išbrinksta ir apsunkina virškinimą. Jei žalio maisto netoleruojate, gerai sukramtę galite ir išspjauti – seilėse esantys fermentai jau bus padarę gerą savo darbą ir organizmas naudingų medžiagų gaus“, – neabejoja pašnekovas.

Marius įspėja, kad visais atvejais reiktų atsargiai elgtis su nepažįstamais augalais. Ypač saugotis nuodingojo žančialunkio, kuris ne tik vasarą vilioja raudonomis uogomis, bet ir dabar, pavasarį, gražiais rausvais žiedukais nusėtomis šakelėmis. Pašnekovas nepataria savarankiškai imti vartoti ugniažolės, žibuoklių, pakalnučių, nes, jo žodžiais, tai labai stiprūs augalai, vaistais galintys tapti tik patyrusio žinovo rankose.

Žolininkas ragina šiuo metu nepraleisti progos pasimėgauti ir beržų sula. Tačiau, pasak jo, į gamtą visais atvejais reikėtų žiūrėti taip pat pagarbiai, kaip į mums dovaną dovanojantį asmenį. „Prieš tai nepamiršus padėkoti medžiui už dovaną, išgerta viena kita stiklinaitė sulos duos daugiau naudos, nei jos konservavimas ir gėrimas kibirais“, – neabejoja M. Lasinskas.

Laura Žemaitienė
Marketingo ir komunikacijos departamentas

Sveikatos.infohttps://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/ 


Lukas Gricius sveikata rizikuoti nenori: prevencija nuo ŽPV gali sumažinti vėžio riziką

Visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) kelia grėsmę tik moterims, kadangi ši virusinė infekcija yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis. Tačiau besimptomis ŽPV nediskriminuoja asmenų pagal lytį ir...

Net ir trumpalaikio skausmo krūtinėje negalima ignoruoti

Krūtinės angina – tai išeminės širdies ligos išraiška, atsiradusi dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo krauju. Dažniausiai pasireiškianti trumpalaikiais priepuoliniais skausmais krūtinėje, jaučiamu spaudimu, gniaužimu ar deginimu, krūtinės angina negali būti ignoruojama. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos...

Depresija gali susirgti bet kuris, o rūkymas ir nesaikingas valgymas signalizuoja apie savigydą

Lapkritis laikomas niūriausiu metų mėnesiu. Kai orai atvėsta, o tamsa užklumpa, atrodytų, dar nė neišaušus, dažną pradeda kankinti bloga nuotaika, kuri kartais be reikalo pavadinama depresija. Sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė įspėja, kad...

ORAI: Šiandien daug kur pasnigs, bus plikledis, galima silpna lijundra

Šiandien daug kur, daugiausia Pietryčių Lietuvoje, pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Kai kur plikledis, galima silpna lijundra. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 4–9 m/s. Temperatūra nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Lapkričio 25 d. daug kur pasnigs,...

10 metų Lietuvoje veikiančio vaistinių tinklo vadovė: „Kitąmet rinkos laukia esminiai pokyčiai“

Rugsėjį BENU vaistinių tinklas Lietuvoje pažymėjo 10-ies metų veiklos jubiliejų. Galbūt rinkoje kiek neįprasta tai, kad per dešimtmetį čia susibūrus lojalių įmonei profesionalų kolektyvui, BENU vaistinių tinklą valdančios UAB „Tamro“ vadovė nepastebi didelės darbuotojų...

Gydytojas dietologas: visavertis maistas bręstančiam organizmui – bilietas į sveiką ateitį

Organizmo aprūpinimas būtinomis maisto medžiagomis – neatsiejama sveikatai palankios mitybos dalis. Išskiriamos trys pagrindinės maisto medžiagos, teikiančios energiją žmogaus organizmui, – tai angliavandeniai, riebalai ir baltymai. Pastarieji atsakingi už daugybę žmogaus organizmo funkcijų, taip...

Kontracepcijos šalutinis poveikis – iš nežinojimo ir baimės klausti

Išvengti neplanuoto nėštumo žmonės bandė nuo seniausių laikų – antikos metu buvo populiaru skaičiuoti vaisingas moters dienas, senovės kinai propagavo lytinio akto nutraukimą. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sukurta daug veiksmingesnių kontracepcijos būdų: XX amžiuje...

Kontracepcijos šalutinis poveikis – iš nežinojimo ir baimės klausti

Išvengti neplanuoto nėštumo žmonės bandė nuo seniausių laikų – antikos metu buvo populiaru skaičiuoti vaisingas moters dienas, senovės kinai propagavo lytinio akto nutraukimą. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sukurta daug veiksmingesnių kontracepcijos būdų: XX amžiuje...

7 imunitetą stiprinantys produktai

Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų...

5 patarimai, patobulinsiantys kūno linijas

Kiekvienas mūsų nori atrodyti gerai, tačiau kartais pristingame motyvacijos pradėti sportuoti. Kūno linijų tobulinimas tikrai netaps ypatingai dideliu iššūkiu, jei laikysitės kelių paprastų taisyklių. Tegul kelias į tikslą būna lengvas ir sklandus! Išsikelkite tikslą Jei neturėsite...

Diabetu serganti Viktorija: po pirmos savaitės ligoninėje esi išleidžiamas į nežinią

Cukrinis diabetas iš paciento pareikalauja daug laiko ir pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą. Prieš trejus metus išgirdusi I tipo cukrinio diabeto diagnozę Viktorija prisimena, kai po savaitės ligoninėje teko išeiti į nežinią, kaip gyventi...

Dėl cukraus sutrikusiam organizmui svarbu padėti ne tik vaistais, bet ir mityba

Cukrinis diabetas – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių neinfekcinių ligų, kurią sukelia ne virusai ir bakterijos, bet, dažniausiai, mityba ir gyvenimo būdas. Lapkričio 14-oji, Pasaulinė diabeto diena, yra priminimas pasirūpinti sveikata, išsitirti – manoma,...

Kainos, karas ir ruduo lietuvius gena pas psichologus bei sveikatingumo specialistus

Ruduo atneša ne tik šaltesnius orus, bet ir kelia melancholiškas nuotaikas. Ekspertai sako, jog šiuo metų laiku subjūrančią nuotaiką lemia ne tik vaizdas už lango, bet ir senkančios vitamino D atsargos, mažėjantis seratonino kiekis...

Norite iki Kalėdų įgyvendinti senus pažadus ir pradėti bėgioti?

Sportuoti rudenį ne vienam kur kas sudėtingiau nei šiltesniais metų laikais – įsisukame į darbų rutiną, tamsūs ir vėsus vakarai kviečia geriau leisti laiką namuose su puodeliu arbatos, o pradėti bėgioti atrodo – misija...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com