Penktadienis, 29 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Kaip po ligos stipriname organizmą

Ar jau skaitėte?

Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų po ligos organizmą stiprina būdami gryname ore ir sveikai maitindamiesi. 

Pasivaikščiojimas prie jūros. Nuotrauka Ben Mack iš Pexels.

„Negalime pacientui liepti maitintis sveikai, bet nejudėti, negalime ir raginti būti fiziškai aktyviam, bet neprisižiūrėti mitybos. Gerų rezultatų taip elgiantis nepavyks pasiekti – tai įmanoma tik išlaikant pusiausvyrą, kai neapleidžiama nė viena sritis. Nepamirškime dar ir emocinės būsenos. Žinote, kas remiantis tyrimais dažniausiai išgydo onkologine liga sergančius ligonius? Tai yra tikėjimas“, – įžvalgomis dalijasi gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. 

Remiantis apklausos rezultatais, 42 proc. respondentų, norėdami po ligos greičiau atsistoti ant kojų, daugiau laiko leidžia gryname ore. Taip dažniausiai elgiasi namų šeimininkės (55,6 proc.) ir vyriausi, 56 m. ir vyresni tyrimo dalyviai – 48,5 proc. 

41 proc. gyventojų mano, jog geriausiai šiuo atveju gali padėti sveika mityba. Taip dažniau mano didžiųjų miestų gyventojai (52 proc.) ir labiau išsilavinę gyventojai (47,2 proc.).


Malonus poilsis prie jūros – Vėtros apartamentų nuoma.


 

Vertindamas gyventojų atsakymus gydytojas dietologas pabrėžia, kad žmonės, po ligos stiprindami organizmą, elgiasi pakankamai teisingai, tačiau eiliškumą jis kiek keistų.

„Pirmoje vietoje mano sąraše būtų miegas ir poilsis vien dėl to, jog žmonės pamiršta tinkamai pailsėti. Antroje – sveika mityba. Trečioje – fizinis aktyvumas kartu su grynu oru“, – savo trejetuką įvardija gydytojas E. Grišinas.

Miegas ir poilsis – tai gyventojai pamiršta dažniausiai

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei trečdalis (37 proc.) organizmą po ligos stiprina miegu ir poilsiu. Taip daryti labiau linkę aukščiausio, vidutinio lygio vadovai (53,6 proc.) ir didesnių pajamų (nuo 700 eurų) respondentai – 50 proc. 

Taip pat skaitykite:  Vaistų vartojimo įpročiai: tarp skaudžią kainą turinčios savigydos

„Miegas ir poilsis yra pernelyg nuvertinami. Būna, kad pas mane ateina žmonės ir sako, kad sportuoja, sveikai maitinasi, bet kažkodėl jaučiasi blogai. Visada tokiais atvejais paklausiu, ar jie gerai miega, ar moka ilsėtis. Mes puikiai mokame save spausti, bet ar gebame ilsėtis, atsipalaiduoti – štai kur esminis klausimas“, – akcentuoja gydytojas dietologas. 

Pasak gydytojo, organizmas labai greitai adaptuojasi prie gyvenimo sąlygų, kartais žmogus, miegodamas ir tris valandas, jaučiasi gerai. Žmogus labai greitai pripranta prie chroniško streso ir ima nebepastebėti, kad tai jam kelia problemų, jis nežino, kaip jaustųsi miegodamas penkias, o ne tris valandas. Galima psichologiškai priprasti prie blogos savijautos, bet tai nereiškia, jog organizmui yra gerai. 

Fizine veikla po ligos užsiima 29 proc. gyventojų. Taip dažniau elgiasi aukščiausio, vidutinio lygio vadovai (41,1 proc.) ir vyrai (31,2 proc.).  

„Jei žmogus tris-keturis kartus per savaitę galėtų pajudėti nors pusvalandį ar keturiasdešimt minučių, tai jau būtų pasiekimas. Bendrai per savaitę fiziniam aktyvumui rekomenduojama skirti 150 minučių. Jei žmogus tiek laiko fizinei veiklai skirtų per tris-keturias dienas, jo savijauta pagerėtų jau po kelių savaičių. Pastebiu, kad pacientai pamiršta, jog fizinė veikla reikalinga ne tik raumenims auginti, bet ir savijautai gerinti“, – teigia gydytojas E. Grišinas. 

Po ligos dėmesį atpalaiduojančiomis veikloms, pavyzdžiui, skaitymui, rankdarbiams ar filmams, skiria 14 proc. apklaustųjų. Taip įprasta elgtis studentams, moksleiviams (18,5 proc.) ir didmiesčių gyventojams (16 proc.).

Anot pašnekovo, po ligos svarbiausia nesigriebti kardinalių veiksmų ir nebandyti keisti savo įpročių 180 laipsnių kampu, mat sveikstant svarbiausia yra vėl adaptuotis prie gyvenimo, buvusio iki ligos. 

„Kadangi mityba ligos metu greičiausiai buvo nepakankama, tai svarbu sveikstant kuo labiau ją praturtinti organizmui reikalingomis medžiagomis. Tik tuomet pradėti galvoti apie sočiųjų riebalų atsisakymą, augalinės kilmės maisto įtraukimą į meniu. Jeigu pacientas dar jaučiasi išsekęs, silpnas, yra netekęs daug svorio, prieš ką nors keisdami turime tai išspręsti. Žinoma, ne mažiau svarbu atgauti ir stabilią psichologinę būseną, sustiprėti tiek emociškai, tiek fiziškai“, – aiškina gydytojas.

Taip pat skaitykite:  Mitybos specialistė Vaida Kurpienė paaiškino, kodėl valgant sveikai nereikia atsisakyti duonos

Pacientams labiausiai trūksta pilnaverčių baltymų

Gydytojo dietologo E. Grišino teigimu, sveika mityba daro didelę įtaką gerai fizinei ir emocinei būklei. Tačiau ir šioje srityje būtina pusiausvyra.

„Jeigu viską apribosime ir liepsime jam valgyti tik sveiką maistą, tai nebus labai gerai. Mityba turi būti subalansuota, bet ir nekelti neigiamų jausmų pacientui. Pacientas turi gauti tai, ko labiausiai jam trūksta. Angliavandenių niekada nebus per mažai, bet labiausiai žmonėms trūksta pilnaverčių baltymų, kurių jie labai mažai suvartoja, ypač kai serga. Taip pat gerųjų riebalų – augalinės kilmės, polinesočiųjų riebalų rūgščių“, – vardija jis. 

Pasak gydytojo dietologo, baltymai yra numeris vienas. Tai turėtų būti liesi gyvūninės kilmės produktai. Pavyzdžiui, liesa mėsa, tarkime, paukštiena, kartais galima ir jautienos bei žvėrienos suvalgyti, net ir liesesnė kiauliena pacientams nėra visiškai draudžiama. Jis rekomenduoja rinktis kumpį, nugarinę ar išpjovą ir neimti sprandinės, mentės ar šonkaulių. 

Antroje vietoje – liesi pieno produktai ir gaminiai. Ypač varškė ir graikiški jogurtai, praturtinti baltymais. Gydytojas E. Grišinas ragina nepamiršti ir augalinės kilmės baltymų. Tai gali būti lęšiai, ankštinės daržovės, kurių per savaitę reikėtų suvalgyti vieną-du kartus. Norint gauti gerųjų riebalų, patartina valgyti riebią žuvį, sėklas, riešutus, avokadus.  

Maisto papildais savo organizmą stiprina trečdalis (29 proc.) tyrimo dalyvių – dažniausiai tai ūkininkai (47,1 proc.) ir aukštesnių pajamų gyventojai (501-700 eurų) – 34,4 proc. 

„Neretai po ligos pacientas susiduria su mitybos nepakankamumu. Tai geriausiai gali įvertinti gydytojas dietologas, kuris pamatęs, kad žmogaus mityba yra nepilnavertė, paskiria papildomo maitinimo gėrimą, kuriame yra visų reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus mato, kad jo svoris krenta, mityba yra nepilnavertė, jis suvartoja per mažai baltymų, tokiu atveju galima sau padėti ir savarankiškai – nueiti į bet kurią vaistinę ir įsigyti papildomo maitinimo gėrimą“, – pataria gydytojas dietologas.

Taip pat skaitykite:  Šiaurietiškas ėjimas: kaip išsirinkti tinkamas lazdas

Jo teigimu, jei žmogaus kūno masės indeksas mažesnis nei 18,5, o per pastaruosius vieną-tris mėnesius jis neteko daugiau nei 5 proc. savo kūno masės – tai labai aiški indikacija skirti papildomo maitinimo gėrimus. 

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Supportan“ užsakymu, tyrime dalyvavo 1006 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

 

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com