Sekmadienis, 24 sausio, 2021

Kaip po ligos stipriname organizmą

Ar jau skaitėte?

Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų po ligos organizmą stiprina būdami gryname ore ir sveikai maitindamiesi. 

Pasivaikščiojimas prie jūros. Nuotrauka Ben Mack iš Pexels.

„Negalime pacientui liepti maitintis sveikai, bet nejudėti, negalime ir raginti būti fiziškai aktyviam, bet neprisižiūrėti mitybos. Gerų rezultatų taip elgiantis nepavyks pasiekti – tai įmanoma tik išlaikant pusiausvyrą, kai neapleidžiama nė viena sritis. Nepamirškime dar ir emocinės būsenos. Žinote, kas remiantis tyrimais dažniausiai išgydo onkologine liga sergančius ligonius? Tai yra tikėjimas“, – įžvalgomis dalijasi gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. 

Remiantis apklausos rezultatais, 42 proc. respondentų, norėdami po ligos greičiau atsistoti ant kojų, daugiau laiko leidžia gryname ore. Taip dažniausiai elgiasi namų šeimininkės (55,6 proc.) ir vyriausi, 56 m. ir vyresni tyrimo dalyviai – 48,5 proc. 

41 proc. gyventojų mano, jog geriausiai šiuo atveju gali padėti sveika mityba. Taip dažniau mano didžiųjų miestų gyventojai (52 proc.) ir labiau išsilavinę gyventojai (47,2 proc.).


Malonus poilsis prie jūros – Vėtros apartamentų nuoma.


 

Vertindamas gyventojų atsakymus gydytojas dietologas pabrėžia, kad žmonės, po ligos stiprindami organizmą, elgiasi pakankamai teisingai, tačiau eiliškumą jis kiek keistų.

„Pirmoje vietoje mano sąraše būtų miegas ir poilsis vien dėl to, jog žmonės pamiršta tinkamai pailsėti. Antroje – sveika mityba. Trečioje – fizinis aktyvumas kartu su grynu oru“, – savo trejetuką įvardija gydytojas E. Grišinas.

Miegas ir poilsis – tai gyventojai pamiršta dažniausiai

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei trečdalis (37 proc.) organizmą po ligos stiprina miegu ir poilsiu. Taip daryti labiau linkę aukščiausio, vidutinio lygio vadovai (53,6 proc.) ir didesnių pajamų (nuo 700 eurų) respondentai – 50 proc. 

„Miegas ir poilsis yra pernelyg nuvertinami. Būna, kad pas mane ateina žmonės ir sako, kad sportuoja, sveikai maitinasi, bet kažkodėl jaučiasi blogai. Visada tokiais atvejais paklausiu, ar jie gerai miega, ar moka ilsėtis. Mes puikiai mokame save spausti, bet ar gebame ilsėtis, atsipalaiduoti – štai kur esminis klausimas“, – akcentuoja gydytojas dietologas. 

Pasak gydytojo, organizmas labai greitai adaptuojasi prie gyvenimo sąlygų, kartais žmogus, miegodamas ir tris valandas, jaučiasi gerai. Žmogus labai greitai pripranta prie chroniško streso ir ima nebepastebėti, kad tai jam kelia problemų, jis nežino, kaip jaustųsi miegodamas penkias, o ne tris valandas. Galima psichologiškai priprasti prie blogos savijautos, bet tai nereiškia, jog organizmui yra gerai. 

Fizine veikla po ligos užsiima 29 proc. gyventojų. Taip dažniau elgiasi aukščiausio, vidutinio lygio vadovai (41,1 proc.) ir vyrai (31,2 proc.).  

„Jei žmogus tris-keturis kartus per savaitę galėtų pajudėti nors pusvalandį ar keturiasdešimt minučių, tai jau būtų pasiekimas. Bendrai per savaitę fiziniam aktyvumui rekomenduojama skirti 150 minučių. Jei žmogus tiek laiko fizinei veiklai skirtų per tris-keturias dienas, jo savijauta pagerėtų jau po kelių savaičių. Pastebiu, kad pacientai pamiršta, jog fizinė veikla reikalinga ne tik raumenims auginti, bet ir savijautai gerinti“, – teigia gydytojas E. Grišinas. 

Po ligos dėmesį atpalaiduojančiomis veikloms, pavyzdžiui, skaitymui, rankdarbiams ar filmams, skiria 14 proc. apklaustųjų. Taip įprasta elgtis studentams, moksleiviams (18,5 proc.) ir didmiesčių gyventojams (16 proc.).

Anot pašnekovo, po ligos svarbiausia nesigriebti kardinalių veiksmų ir nebandyti keisti savo įpročių 180 laipsnių kampu, mat sveikstant svarbiausia yra vėl adaptuotis prie gyvenimo, buvusio iki ligos. 

„Kadangi mityba ligos metu greičiausiai buvo nepakankama, tai svarbu sveikstant kuo labiau ją praturtinti organizmui reikalingomis medžiagomis. Tik tuomet pradėti galvoti apie sočiųjų riebalų atsisakymą, augalinės kilmės maisto įtraukimą į meniu. Jeigu pacientas dar jaučiasi išsekęs, silpnas, yra netekęs daug svorio, prieš ką nors keisdami turime tai išspręsti. Žinoma, ne mažiau svarbu atgauti ir stabilią psichologinę būseną, sustiprėti tiek emociškai, tiek fiziškai“, – aiškina gydytojas.

Pacientams labiausiai trūksta pilnaverčių baltymų

Gydytojo dietologo E. Grišino teigimu, sveika mityba daro didelę įtaką gerai fizinei ir emocinei būklei. Tačiau ir šioje srityje būtina pusiausvyra.

„Jeigu viską apribosime ir liepsime jam valgyti tik sveiką maistą, tai nebus labai gerai. Mityba turi būti subalansuota, bet ir nekelti neigiamų jausmų pacientui. Pacientas turi gauti tai, ko labiausiai jam trūksta. Angliavandenių niekada nebus per mažai, bet labiausiai žmonėms trūksta pilnaverčių baltymų, kurių jie labai mažai suvartoja, ypač kai serga. Taip pat gerųjų riebalų – augalinės kilmės, polinesočiųjų riebalų rūgščių“, – vardija jis. 

Pasak gydytojo dietologo, baltymai yra numeris vienas. Tai turėtų būti liesi gyvūninės kilmės produktai. Pavyzdžiui, liesa mėsa, tarkime, paukštiena, kartais galima ir jautienos bei žvėrienos suvalgyti, net ir liesesnė kiauliena pacientams nėra visiškai draudžiama. Jis rekomenduoja rinktis kumpį, nugarinę ar išpjovą ir neimti sprandinės, mentės ar šonkaulių. 

Antroje vietoje – liesi pieno produktai ir gaminiai. Ypač varškė ir graikiški jogurtai, praturtinti baltymais. Gydytojas E. Grišinas ragina nepamiršti ir augalinės kilmės baltymų. Tai gali būti lęšiai, ankštinės daržovės, kurių per savaitę reikėtų suvalgyti vieną-du kartus. Norint gauti gerųjų riebalų, patartina valgyti riebią žuvį, sėklas, riešutus, avokadus.  

Maisto papildais savo organizmą stiprina trečdalis (29 proc.) tyrimo dalyvių – dažniausiai tai ūkininkai (47,1 proc.) ir aukštesnių pajamų gyventojai (501-700 eurų) – 34,4 proc. 

„Neretai po ligos pacientas susiduria su mitybos nepakankamumu. Tai geriausiai gali įvertinti gydytojas dietologas, kuris pamatęs, kad žmogaus mityba yra nepilnavertė, paskiria papildomo maitinimo gėrimą, kuriame yra visų reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus mato, kad jo svoris krenta, mityba yra nepilnavertė, jis suvartoja per mažai baltymų, tokiu atveju galima sau padėti ir savarankiškai – nueiti į bet kurią vaistinę ir įsigyti papildomo maitinimo gėrimą“, – pataria gydytojas dietologas.

Jo teigimu, jei žmogaus kūno masės indeksas mažesnis nei 18,5, o per pastaruosius vieną-tris mėnesius jis neteko daugiau nei 5 proc. savo kūno masės – tai labai aiški indikacija skirti papildomo maitinimo gėrimus. 

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Supportan“ užsakymu, tyrime dalyvavo 1006 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

 

Sveikatos centras informuoja apie koronavirusinės infekcijos situacija Lietuvoje

Per praėjusią parą izoliuoti 1807 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 72 865 asmenys. Sveikatos.info - Tai idomu! Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų...

Dantų protezavimas nemokamai ir paprastesnė gavimo tvarka

Dantų praradimo problema Lietuvoje yra ganėtinai opi – apie 30% vyresnių nei 65 metų amžiaus lietuvių neturi savų dantų. Netekus kelių ar visų dantų vyksta negrįžtami biologiniai pokyčiai: nyksta žandikaulio kaulas, keičiasi sukandimas, krypsta...

Žiemą lietuviai pirmenybę teikia netikėto skonio daržovių sultims

Sveikesnės gyvensenos tendencijos skatina atidžiau rinktis ne tik maistą, bet ir gėrimus. Pavyzdžiui, vis dažniau pirmenybė teikiama natūralioms sultims. Vieni sulčių iš mėgstamų vaisių ar daržovių išsispaudžia namuose, kiti – jų dairosi jau paruoštų...

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vieni didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400-500 naujų...

Paslaptingasis dirgliosios žarnos sindromas – kaip atpažinti ir kontroliuoti?

Turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę susidurti su didesnėmis ar mažesnėmis virškinamojo trakto problemomis, kurias dažnu atveju siejame su netinkamai pasirinktais ar tiesiog netinkamu metu suvartotais maisto produktais. Tačiau net iš pirmo žvilgsnio...

Jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymosi būdą. Tačiau kol gyvename apribojimų sąlygomis,...

Karantino priemonės veikia labai efektyviai

Praeitą savaitę (2021 m. sausio 11–17 d.) gerėjo dauguma pandemijos rodiklių – paros atvejų skaičius, teigiamų tyrimų dalis, į mobiliuosius punktus besikreipiančių simptominių asmenų skaičius, ligoninių užimtumas ir mirčių nuo COVID-19 skaičius. Sveikatos.info - Tai...

Mitybos specialistė pataria, kaip susidaryti valgymo režimą

Moksliniame žurnale „Nutrients“ paviešintos klinikinės studijos, atliktos po pirmosios karantino bangos, rodo, jog kilus pandemijai vidutiniškai žmonių kūno masė padidėjo 2-6 kg. Tam, kad tai vėl nepasikartotų antrojo karantino metu, svarbu pastebėti pavasarį priaugtą...

Gydytojas otorinolaringologas apie kokybiško kvėpavimo svarbą ir jį lemiančius veiksnius

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojo otorinolaringologo Vytauto Junčio teigimu, dažnai nesusimąstoma apie teisingo kvėpavimo svarbą. Teisingas kvėpavimas yra pro nosį, nes toks kvėpavimas laikomas labiau fiziologišku. Kvėpuojant pro nosį, kvėpavimo takų kelias yra ilgesnis,...

Praėjusią parą nustatyti 1122 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1791 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 86...

Trys gudrybės, kurios paįvairins namų SPA

Karantino metu daugelis prisiminė namų SPA – dažniau naudoja veido kaukes, daugiau laiko skiria odos atgaivinimui bei kitomis grožį puoselėjančiomis procedūromis. Tačiau jau įprastus ritualus pravartu paįvairinti ir iš turimų priemonių sukurti procedūras, kuriomis...

Reikalingiausias žiemą – rankų kremas

Daugelis svajoja apie aksominę rankų odą, tačiau, kad ji tokia būtų, svarbu nepamiršti tinkamos priežiūros. Specialistai įvardija keturias skirtingas situacijas, kai rankų kremas būtinas ir pataria jį rinktis įvertinant ar norima juo rankas pamaitinti...

Akušeris ginekologas Tomas Lūža: nepavyksta pastoti – nebijokite kreiptis į specialistus

Žinoma, kad nevaisingumas paliečia pakankamai daug porų, tačiau daugelis vis dar klaidingai vertina priežastis, dėl kurių nepavyksta susilaukti kūdikio. Kokie veiksniai padeda ar trukdo moteriai pastoti? Kada reikėtų kreiptis pagalbos į nevaisingumo gydymo specialistus?...

Socialiniuose tinkluose populiarėjant sniego ledų receptui: vaistininkai įspėja saugoti savo gerkles

Socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių dalinasi sniego ledų receptu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė nuramina, kad sniego valgymas dažniausiai yra nepavojingas, tačiau pataria atkreipti dėmesį į kelias taisykles. Sveikatos.info - Tai idomu! Sniegą sumaišius su kondensuotu pienu...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com