Sekmadienis, 24 sausio, 2021

Kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį

Ar jau skaitėte?

Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų?

Nuotrauka PhotoMIX Company iš Pexels.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai. „Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad  padidėjusį kraujospūdį ir dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) dažniausiai tvirtina turintys 56-erių metų ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip tvirtinančių 46–55 m. amžiaus grupėje yra 50,3 proc. 

Vis dėlto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su šiais negalavimais: tarp 36–45 m. amžiaus lietuvių taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26–35 m. amžiaus grupėje – kas dešimtas (10,4 proc.) gyventojas. 

„Aukštas arterinis kraujo spaudimas bei didesnis nei norma cholesterolio kiekis paprastai lemia didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl šiuos sutrikimus reikia diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Svarbu suprasti, kad žmonės,  ypač vidutinio amžiaus, dar nejaučia jokių simptomų, tad į kardiologų rankas patenka tik tuomet, kai liga jau būna įsisenėjusi, kai atsiranda skausmai krūtinėje arba dar blogiau – kai staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, įvyksta miokardo infarktas ar insultas, kurie neretai baigiasi ir mirtimi“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.

Lietuvoje vyksta valstybės finansuojama programa (Širdies ir kraujagyslių ligų Prevencijos programa), pagal kurią kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimai prevenciškai atliekami sveikiems, dar neturėjusiems miokardo infarktų ir insultų, vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kiekvienais metais patikrinami daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Išanalizavę šių patikrų duomenis matome, kad tikroji padėtis yra blogesnė nei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra daug didesnis: iki 90 proc. patikrintų asmenų. Tie, kurie nesitikrina arba neatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus, pasmerkia save miokardo infarktų ar insultų rizikai. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1103 darbingo amžiaus (iki 64 metų) vyrai ir 246 tokio pat amžiaus moterys. Kaip matote, darbingo amžiaus vyrams rizika mirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesnė nei moterims“, – skaičiuoja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.  

Vaistai gydo tik tada, kai juos vartoji

Pacientams, kuriems nustatomas aukštas arterinis kraujo spaudimas ir padidintas cholesterolio kiekis, paprastai skiriami du skirtingi medikamentai kiekvienam iš šių sveikatos sutrikimų koreguoti – antihipertenzinis vaistas ir statinas. Skirdami juos medikai paaiškina kiekvieno veikimą ir tikslingumą, tačiau pacientams kartais būna sudėtinga suvokti, kodėl kasdien reikia vartoti net kelis vaistus, jei jie jaučiasi palyginti gerai.  

„Su vaistais, skirtais aukštam kraujospūdžiui reguliuoti, taip nutinka rečiau, nes hipertenzija kartais sukelia juntamus ir nemalonius pojūčius: galvos skausmą, sunkumą ir kitus. Be to, neretas žmogus namuose turi kraujospūdžio aparatą, kraujo spaudimą gali pasimatuoti vaistinėje. Taip pat ir šeimos gydytojas pamatuoja kraujo spaudimą kiekvieno apsilankymo metu. Visai kita situacija su cholesteroliu. Cholesterolio padidėjimas nesukelia jokių aiškių fizinių pojūčių, tad žmogui atrodo, kad ir gydyti nėra ko. O nustatyti cholesterolio lygį gali tik laboratorija, paėmusi kraujo mėginį.

Dažnai pasitaiko, kad iš pradžių mediko paskirtus vaistus pacientas vartoja drausmingai, tačiau po kurio laiko atsipalaiduoja ir pradeda „užmiršti“. Taip elgtis nereikėtų, nes kenkiama sau – juk vien turėdamas vaistų receptą žmogus nepasveiks. Tiek antihipertenzinius vaistus, tiek statinus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta, būtina, nes tai padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, sumažinti mirties, taip pat miokardo infarkto ir insulto riziką“, – aiškina profesorė.

Politablečių nežino, bet išbandyti norėtų

Europos Kardiologų draugija savo hipertenzijos gydymo rekomendacijose nurodo, kad gydytojai gali supaprastinti vaistų vartojimo režimą sumažindami per parą vartojamų tablečių skaičių. Vienas iš būdų – vietoje keleto medikamentų pacientui skirti vieną, taip vadinamą politabletę, kurios sudėtyje yra kelios veikliosios medžiagos, koreguojančios dvi skirtingas ligas – arterinę hipertenziją ir dislipidemiją.

Apklausa parodė, kad šalyje apie politabletes yra girdėjęs tik vienas iš dešimties gyventojų. Prof. J. Čelutkienė sako, jog natūralu, kad ši vaisto forma dar nėra plačiai žinoma, nes Lietuvoje kraujospūdį ir cholesterolį kontroliuojančios politabletės prieinamos ne taip seniai. Vis dėlto, jos teigimu, išgirdęs apie tokią galimybę dažnas pacientas nudžiunga ir mielai sutinka įprastą gydymą pakeisti, motyvuodamas tuo, jog kelių vaistų vartojimas skirtingu paros metu vargina, be to, dažnai vieną ar kitą medikamentą tiesiog pamirštama išgerti.

40 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad esant poreikiui būtų linkę klausti gydytojo dėl dviejų skirtingų tablečių pakeitimo į vieną politabletę, o 32 proc. atsakė dar tvirtai nežinantys, ar tai darytų.

Sveikatos centras informuoja apie koronavirusinės infekcijos situacija Lietuvoje

Per praėjusią parą izoliuoti 1807 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 72 865 asmenys. Sveikatos.info - Tai idomu! Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų...

Dantų protezavimas nemokamai ir paprastesnė gavimo tvarka

Dantų praradimo problema Lietuvoje yra ganėtinai opi – apie 30% vyresnių nei 65 metų amžiaus lietuvių neturi savų dantų. Netekus kelių ar visų dantų vyksta negrįžtami biologiniai pokyčiai: nyksta žandikaulio kaulas, keičiasi sukandimas, krypsta...

Žiemą lietuviai pirmenybę teikia netikėto skonio daržovių sultims

Sveikesnės gyvensenos tendencijos skatina atidžiau rinktis ne tik maistą, bet ir gėrimus. Pavyzdžiui, vis dažniau pirmenybė teikiama natūralioms sultims. Vieni sulčių iš mėgstamų vaisių ar daržovių išsispaudžia namuose, kiti – jų dairosi jau paruoštų...

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vieni didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400-500 naujų...

Paslaptingasis dirgliosios žarnos sindromas – kaip atpažinti ir kontroliuoti?

Turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę susidurti su didesnėmis ar mažesnėmis virškinamojo trakto problemomis, kurias dažnu atveju siejame su netinkamai pasirinktais ar tiesiog netinkamu metu suvartotais maisto produktais. Tačiau net iš pirmo žvilgsnio...

Jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymosi būdą. Tačiau kol gyvename apribojimų sąlygomis,...

Karantino priemonės veikia labai efektyviai

Praeitą savaitę (2021 m. sausio 11–17 d.) gerėjo dauguma pandemijos rodiklių – paros atvejų skaičius, teigiamų tyrimų dalis, į mobiliuosius punktus besikreipiančių simptominių asmenų skaičius, ligoninių užimtumas ir mirčių nuo COVID-19 skaičius. Sveikatos.info - Tai...

Mitybos specialistė pataria, kaip susidaryti valgymo režimą

Moksliniame žurnale „Nutrients“ paviešintos klinikinės studijos, atliktos po pirmosios karantino bangos, rodo, jog kilus pandemijai vidutiniškai žmonių kūno masė padidėjo 2-6 kg. Tam, kad tai vėl nepasikartotų antrojo karantino metu, svarbu pastebėti pavasarį priaugtą...

Gydytojas otorinolaringologas apie kokybiško kvėpavimo svarbą ir jį lemiančius veiksnius

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojo otorinolaringologo Vytauto Junčio teigimu, dažnai nesusimąstoma apie teisingo kvėpavimo svarbą. Teisingas kvėpavimas yra pro nosį, nes toks kvėpavimas laikomas labiau fiziologišku. Kvėpuojant pro nosį, kvėpavimo takų kelias yra ilgesnis,...

Praėjusią parą nustatyti 1122 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1791 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 86...

Trys gudrybės, kurios paįvairins namų SPA

Karantino metu daugelis prisiminė namų SPA – dažniau naudoja veido kaukes, daugiau laiko skiria odos atgaivinimui bei kitomis grožį puoselėjančiomis procedūromis. Tačiau jau įprastus ritualus pravartu paįvairinti ir iš turimų priemonių sukurti procedūras, kuriomis...

Reikalingiausias žiemą – rankų kremas

Daugelis svajoja apie aksominę rankų odą, tačiau, kad ji tokia būtų, svarbu nepamiršti tinkamos priežiūros. Specialistai įvardija keturias skirtingas situacijas, kai rankų kremas būtinas ir pataria jį rinktis įvertinant ar norima juo rankas pamaitinti...

Akušeris ginekologas Tomas Lūža: nepavyksta pastoti – nebijokite kreiptis į specialistus

Žinoma, kad nevaisingumas paliečia pakankamai daug porų, tačiau daugelis vis dar klaidingai vertina priežastis, dėl kurių nepavyksta susilaukti kūdikio. Kokie veiksniai padeda ar trukdo moteriai pastoti? Kada reikėtų kreiptis pagalbos į nevaisingumo gydymo specialistus?...

Socialiniuose tinkluose populiarėjant sniego ledų receptui: vaistininkai įspėja saugoti savo gerkles

Socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių dalinasi sniego ledų receptu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė nuramina, kad sniego valgymas dažniausiai yra nepavojingas, tačiau pataria atkreipti dėmesį į kelias taisykles. Sveikatos.info - Tai idomu! Sniegą sumaišius su kondensuotu pienu...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com