Klubo sąnarys – itin svarbi žmogaus anatominė struktūra, kuri užtikrina taisyklingą laikyseną, jos stabilumą, tinkamą kojų darbą ir atlaiko kūno svorio sukuriamas apkrovas. Medicinos praktika rodo, kad su šiuo sąnariu susijusios problemos pacientų pagal amžių nesirenka. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Kvederas sako, kad dėl nusiskundimų sveikata ir suprastėjusios gyvenimo kokybės kreipiasi ne tik vyresni, bet ir vis jaunesni žmonės.
„Įprastai pacientai skundžiasi įvairaus intensyvumo skausmais, kurie pasireiškia sportuojant ar vaikštant, jie taip pat sako negalintys nueiti ilgų atstumų be poilsio pertraukėlių. Kiti įvardija atsiradusį sąstingį klubo sąnario srityje, ypač daugiau laiko praleidus sėdimoje padėtyje ar po nakties miego“, – pasakoja dr. G. Kvederas.
Anot gydytojo ortopedo-traumatologo, kai kurie pacientai pastebi, kad dėl klubo sąnario lankstumo problemų sumažėja judesių amplitudė, todėl sunku atlikti kitiems įprastus veiksmus, pavyzdžiui, apsiauti batus ar nusikirpti kojų nagus.
Sveikatos problemos priklauso nuo amžiaus
Dr. G. Kvederas teigia, kad klubo sąnario skausmą, stingimą ar strigimą ir suprastėjusią gyvenimo kokybę, priklausomai nuo pacientų amžiaus, lemia skirtingos priežastys.
„Sulaukusiems 50-ties ar vyresnio amžiaus pagrindinė šių problemų priežastis – klubo sąnario artrozė. Tai – lėtinė degeneracinė liga, apimanti visą sąnarį: dėl jos nusilpsta, plonėja ir susidėvi sąnarinė kremzlė, pažeidžiama sąnario kapsulė, klubo sąnario raiščiai, aplinkiniai audiniai bei kaulai. Taip pat ties sąnario kraštais proliferuoja kremzlinis ir kaulinis audinys, formuojasi kaulinės išaugos (osteofitai). Pažengusioje šios ligos stadijoje gali atsirasti ir deformacijos“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, ortopedas-traumatologas.
Jaunesni pacientai nusiskundimų klubo sąnario funkcionalumu turi dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, sąnario pažeidimų, susijusių su jo formavimosi, augimo procesu ar tam tikrais anatominiais ypatumais. Be to, klubo sąnarys gali sudilti anksčiau laiko dėl tokių sisteminių uždegiminių ligų kaip reumatoidinis artritas ir kt.
„Skausmą ar judrumo problemas, susijusias su klubo sąnariu, gali lemti patirtos įvairios traumos, lūžiai ar vadinamieji kaulų infarktai, dėl kurių sutrinka jų kraujotaka, pasikeičia anatomija ir nusilpęs kaulas galiausiai ima irti“, – aiškina Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
Vis tik, visi, nepriklausomai nuo savo amžiaus, nori gyventi be skausmo ir nevaržomai judėti.
Pirmiausia – konservatyvus, o tik vėliau chirurginis gydymas
Dr. G. Kvederas sako, kad pacientui atlikus reikiamus tyrimus ir nustačius pakitimus klubo sąnaryje, pirmiausia yra siūlomos konservatyvios priemonės – reabilitacinis, priešuždegiminis gydymas, skausmo malšinimas, judesių amplitudės ir raumenų masės išsaugojimas, fizinio aktyvumo ir kūno svorio korekcija kartu keičiant mitybos įpročius. Tai padeda prailginti klubo sąnario tarnavimo laiką, lėtinti jame nustatytų pažeidimų progresavimą, palengvinti jaučiamus negalavimus ir pagerinti paciento būklę.
„Kai taikomos konservatyvios priemonės nepadeda numalšinti skausmo ir kitų negalavimų, kurie apriboja žmogaus galimybes judėti bei komfortiškai gyventi – siūloma taikyti chirurginį gydymą. Įprastai apie 1 valandą trunkančios operacijos metu, pritaikius regioninę ar bendrinę nejautrą, klubo ir šlaunies srityje atliekamas 20-30 cm arba mažesnio ilgio pjūvis, pašalinama viršutinė šlaunikaulio dalis ir į jos vietą įsodinamas implanto stiebas su galvute. Taip pat įstatoma dirbtinė gūžduobė, suformuojanti dubens kaulų sąnarinį paviršių – sferinę duobę, į kurią įstatoma dirbtinė šlaunikaulio galva“, – pasakoja gydytojas ortopedas-traumatologas.
Dr. G. Kvederas teigia, kad po operacijos pacientas perkeliamas į intensyvios terapijos palatą, kur yra stebimas keletą valandų, po to jo gydymas tęsiamas stacionare. Dažniausiai dar tą pačią ar kitą dieną pacientui leidžiama pilnu svoriu priminti operuotą koją ir su pagalbinėmis priemonėmis (vaikštynėmis, ramentais) žengti pirmuosius žingsnius. Įprastai jų atsisakoma per 1-4 savaites, kai pacientas pradeda vaikščioti savarankiškai.
„Klubo sąnario endoprotezavimo (pakeitimo) operacija medicinos literatūroje yra vadinama šimtmečio operacija, nes yra itin saugi, efektyvi, pažangi ir padedanti atstatyti sutrikusias klubo sąnario funkcijas bei sugrįžti į įprastą, pilnavertį gyvenimą“, – aiškina „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
Be to, priduria dr. G. Kvederas, metodikos, kurias naudojant kuriamas dirbtinis sąnarys, per laiką gerokai patobulėjo, todėl šiandien įstatomi implantai gal tarnauti net ir 30 metų, tačiau jie nėra amžini, o kartais tenka spręsti dirbtinio sąnario problemas ir labai ankstyvu laikotarpiu. Todėl itin svarbu, kad būtų pasirinktas tinkamas endoprotezas, o chirurginis gydymas atliktas laiku ir techniškai, taip sumažinant medicinines rizikas bei tikimybę, kad ateityje dėl išklibimo, sudilimo ar kitų priežasčių pacientui reikės pakartotinės operacijos.
Paciento įsitraukimas į atsistatymo procesą – itin svarbus
Gydytojas ortopedas-traumatologas sako, kad dažniausiai visiškas atsistatymas po operacijos užtrunka 2-3 mėnesius ir priklauso nuo keleto svarbių veiksnių.
„Atsistatymo spartumą po operacijos lemia paciento amžius, jo aktyvumo lygis iki operacijos ir to, kiek pakitimai klubo sąnaryje buvo pažengę, pavyzdžiui, ar buvo atsiradusios deformacijos, kaip smarkiai buvo sumažėjusi paciento judesių amplitudė ir t. t.“, – sako dr. G. Kvederas.
Kitas svarbus faktorius, lemiantis, kaip greitai pavyksta po operacijos sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą – paciento įsitraukimas į sveikimo procesą, jo motyvacija, turimas užsispyrimas, nuoseklus darbas su reabilitologu ir kineziterapeutu. Greičiau atgauti jėgas, grįžti į darbą ar kitas veiklas padeda ne tik rūpinimasis savimi su gydytojų priežiūra, bet ir savarankiškai: namie atliekamos mankštos, raumenų stiprinimas, kasdienis vaikščiojimas.
Kas gresia vengiant gydytis?
Gydytojo ortopedo traumatologo teigimu, vengimas kreiptis pagalbos patiriant su klubo sąnariu susijusius negalavimus sukuria kompleksinę problemą, kurią lemia grandininė įvykių reakcija.
„Jausdami skausmą, žmonės įprastai geria daug vaistų, kurie turi šalutinių poveikių ir gali pažeisti virškinamąjį traktą, pakenkti širdies bei inkstų funkcijai. Dėl jaučiamo skausmo žmonės taip pat linkę mažiau judėti, dėl to silpsta jų raumenys, prasčiau dirba širdis ir atsiranda fizinio krūvio netoleravimas. Pakitimams klubo sąnario srityje progresuojant mažėja judesių amplitudė, formuojasi kaulinės ataugos, atsiranda deformacijos, kaulų defektai, surandėja kapsulė, sustingsta raiščiai, o operacija tampa techniškai sudėtingesnė“, – priduria Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Kvederas.
Skausmo, stingimo ar strigimo klubo srityje kamuojami žmonės turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol šie negalavimai taps nepakeliami. Problemos ignoravimas ir vengimas gydytis nieko neišspręs: priešingai – simptomai tik stiprės, o dėl pažengusių pakitimų klubo sąnaryje ilgės gydymo procesas ir atsistatymo laikas bei prastės galutiniai rezultatai.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 4 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2021 m. lapkritį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.
