Nusilpusį organizmą po gripo ar kitų ligų dažnai bandome atstatyti papildais ir vitaminais, pamiršdami gamtos dovanas. Štai sveikatos specialistų ir mokslininkų teigimu, riešutai – tikras vitaminų lobynas, padedantis atstatyti imunitetą persirgus virusinėmis ligomis. Štai keletas įdomių faktų, kurie riešutai ir kaip padeda stiprinti mūsų imuninę sistemą?
Kada organizmas siunčia pagalbos signalą?
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo darbuotojo, mitybos specialisto, biomedicinos mokslų dr. Mariaus Baranausko, imuninė sistema susilpnėja dėl piknaudžiavimo alkoholiu, rūkymo, patiriamo streso, didelio darbo krūvio, miego stygiaus, netinkamos mitybos, hormoninių medikamentų, antibiotikų vartojimo.
Nusilpusio imuniteto požymiai: nuovargis, energijos stygius, peršalimo ligomis sergama 4-5 kartus per metus. Peršalimu dažniau užsikrečia sergantieji diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu, nėščiosios ir vaikai iki 2 metų. Dažniau pasireiškia įvarios alergijos, gali varginti lėtinis viduriavimas, ilgai negyti žaizdos. Paūmėja lėtinės įvairių organų ligos. Susirgus ūmiomis infekcinėmis ligomis nekyla temperatūra, organizmo imuninė sistema nepajėgi kovoti su infekcijos sukėlėjais. Tad itin svarbu fiziškai judėti ir pilnavertiškai maitintis, kad mūsų organizmas gautų visų reikalingų medžiagų.
Kaip sustiprinti imunitetą gali padėti riešutai?
,,Lietuvos gyventojų mityba nėra visavertė ir jų mityboje dažnai pritrūksta vienų ar kitų medžiagų. Įrodyta, kad riešutų vartotojai geriau organizmą aprūpina vitaminu A, C, folio rūgštimi, kalciu, geležimi, magniu ir imuninę sistemą stiprinančiomis medžiagomis cinku ir selenu“, – komentuoja M. Baranauskas. Remiantis JAV Nacionaline medicinos biblioteka (NLM), migdolai, žemės ir lazdyno riešutai yra puikus vitamino E – antioksidanto šaltinis, svarbus infekcijų prevencijai bei stipriam imunitetui.
- Baranausko teigimu, riešutai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, padedančiu organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais. Dažniausiai pasitaikantys – tai migdolų, žemės, lazdynų, graikiniai, pistacijų, anakardžių, karijų, kedro, makadamijos ir bertoletijų riešutai. Tačiau pagal savo maistinių medžiagų sudėtį, M. Baranausko teigimu, riešutai skiriasi ir jų poveikis gali būti skirtingas. Riešutuose yra daug naudingų mitybinių elementų – skaidulinių medžiagų, folio rūgšties, mineralinių bei imuninę sistemą stiprinančių medžiagų. Antra vertus, riešutuose yra nedaug sočiųjų riebalų rūgščių, nemažas organizmui reikalingų polinesočiųjų (omega-3) riebalų rūgščių kiekis“, – vardija pagrindines vertes M. Baranauskas.
Bertoletijų riešutai – seleno karaliai
Parduotuvėse pamačius skirtingus riešutus, kyla klausimas, kuriuos geriau pirkti ir kurie naudingesni? Kaip vienus vertingiausių, mitybos specialistas išskiria bertoletijų riešutus. Juose randama mažiau angliavandenių nei kituose riešutuose ir daugiau magnio, vario ir cinko, tačiau jų sudėtyje mažai geležies. Seleno didelis kiekis randamas tik bertoletijų riešutuose.
Kodėl svarbus selenas? Pasak M. Baranausko, Lietuvos gyventojai su maistu negauna pakankamai seleno, kuris svarbus imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai, taip pat jis lėtina senėjimo procesus, svarbus vyrų vaisingumui. Pašnekovas pabrėžia, kad seleno Lietuvos dirvožemyje praktiškai nėra, tad įprastai vartojamame maiste jo mažai. O seleno turinčių produktų – žuvų, jūros gėrybių, grūdų Lietuvos gyventojai valgo per retai, ne visada racioną papildo seleno turinčiais maisto papildais.
Jei bertoletijų riešutas gali turėti iki 400 µg seleno, tai kiti riešutai tik 1 µg šios mineralinės medžiagos, o maisto papildų dienos dozėje seleno randama 10 – 100 µg. Šie riešutai turi daug seleno, nes brazilijos riešutmedžiai sukaupia jo iš Amazonės regiono dirvožemio. Klinikinių studijų rezultatai patvirtina, kad kasdien vartojant po 45 gramus bertoletijų riešutus, seleno koncentracija kraujyje reikšmingai padidėja.
Tyrimai atskleidžia migdolų naudą
Italijoje atliktas tyrimas patvirtina migdolų naudą stiprinant imunitetą. Nustatyta, kad natūraliai riešutų odelėje esančios medžiagos stiprina imuninės sistemos atsaką į infekcijas.
Mokslininkų, įsikūrusių Norvicho maisto tyrimų institute ir Policlinico Universitete Italijoje, rezultatai parodė, kad riešutai gali padidinti imuninės sistemos gebėjimą kovoti su daugybe virusų, taip pat ir tais, kurie sukelia gripą ir peršalimą, be to, reguliarus migdolų valgymas galėtų padėti apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo virusais bei kovoti su liga jau susirgus.
Kaip dar migdolai gali padėti kovoti su virusais? Migdoluose esantis manganas, kartu su vitaminu E palaiko stiprią imuninę sistemą. Šis mineralas reguliuoja organizmo metabolizmą ir padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp cholesterolio, amino rūgščių ir angliavandenių. Šis procesas padeda organizmui visiškai absorbuoti būtinus vitaminus. Migdolai taip pat geras mineralų – kalio, kalcio, geležies, magnio, cinko, seleno ir vitaminų A, C, E, B6, B1, folio rūgšties šaltinis.
Kedrinės pinijose – imunitetui svarbūs mineralai
Šiuose riešutuose gausu antioksidantų, kurie naikina laisvuosius radikalus, galinčius išvystyti atsparumą infekcinėms ligomis ir virusams. Kedrinės pinijos riešutuose rasime A, B, C, D, E vitaminų bei svarbiausių mineralinių medžiagų – kalio, seleno, geležies, mangano, cinko. Cinkas padeda imuninei sistemai tinkamai veikti ir išvengti ląstelių bei audinių pažeidimų. Kalis ne tik veikia virškinimo trakto sistemos funkcijas, bet ir padeda organizmui absorbuoti maistines medžiagas ir mineralus, reguliuoti kalcio ir fosforo kiekį.
Po 50 gramų kasdien
Taigi, M. Baranauskas sako, kad rekomendacija – vartoti riešutus siaučiant virusams ir norint turėti stiprų imunitetą – tikrai teisinga. Jų nedera padauginti, pavyzdžiui, užkandžiaujant geriau suvartoti ne šimtą, o penkiasdešimt gramų. Tiek užteks, kad gautume vitaminų ir mikroelementų. ,,Kuriuos pasirinkti geriausia? Manau, bertoletijų. Jie pagal savo maistinių medžiagų sudėtį lenkia kitus“, – patarė mitybos specialistas.
Gera fizinė sveikata, spindintys plaukai ir oda – stipraus imuniteto atsipindys. Būtent todėl verta pasirūpinti, kad visa šeima maitintųsi pilnavertiškai ir gautų visų reikiamų vitaminų bei mineralų ne tik iš pagrindinių patiekalų, bet ir iš užkandžių, kurie gali būti gamtoje randami produktai – švieži ir džiovinti vaisiai, daržovės riešutai, sėklos.
