Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2019-aisiais už kompensuojamuosius vaistus ligonių kasos sumokėjo 71,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Tuo metu pačių gyventojų priemokos pernai sumažėjo net 17 mln. eurų.
Už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Pasak VLK specialistų, šalies gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų.
Kompensuojamus vaistus Lietuvoje pernai siūlė 104 gamintojai. Daugiausia už kompensuojamuosius vaistus, skaičiuojant su gyventojų priemokomis, iš PSDF buvo sumokėta šioms farmacijos kompanijoms: „Novartis Europharm Ltd“ – 28,2 mln. eurų, „Johnson & Johnson“ – 24,6 mln. eurų, „Les Laboratoires Servier“– 18,7 mln. eurų, „Menarini Group“ – 18,2 mln. eurų, „Abb Vie Ltd“, „Pfizer Europe MA EEIG“ bei „KRKA d. d.“ – po 15 mln. eurų.
Pagal sumokėtas pacientų priemokas pirmavo „Les Laboratories Servier“ – 4,9 mln. eurų, „KRKA d.d.“ – 3,2 mln. eurų, „Menarini Groupׅ“ – 2,1 mln. eurų. Tuo metu daugiausia vien tik PSDF lėšų atiteko „Novartis Europharm Ltd“, už kurios gaminamus vaistus 2019 metais sumokėta 27,4 mln. eurų. „Johnson & Johnson“ ligonių kasos pervedė 24,6 mln. eurų, „Menarini Groupׅ“ – 16 mln. eurų.
„Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų – 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių – 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų – 1,6 mln. eurų“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė. Palyginus ankstesniais metais gyventojų sumokėtas priemokas už kardiologinius vaistus, pernai priemokų suma sumažėjo daugiausia − net 43 proc. Pavyzdžiui, užpernai, kardiologinių vaistų priemokos siekė 22,9 mln. eurų.
VLK informuoja, kad su 31 gamintoju, kurių vaistai pradėti kompensuoti prieš kelerius metus, yra sudarytos sutartys dėl PSDF biudžeto išlaidų valdymo. Kitaip tariant, jose numatytas dalies išlaidų grąžinimas, jei sutartyje numatyta kompensavimo suma viršijama arba jei sutariama nustatytu dydžiu sumažinti konkretaus vaisto kompensavimo sumą. Pernai pagal tokias sutartis į PSDF sugrąžinta net 27,5 mln. eurų.
Specialistai primena, kad visa kompensuojamųjų vaistų pardavimo kaina Lietuvoje susidaro iš keturių dedamųjų: vaisto gamintojo Lietuvai teikiamo parduoti vaisto gamybos kainos, didmeninio vaistų tiekėjo prekybinio antkainio, vaistinės taikomo prekybinio antkainio ir 5 proc. pridėtinės vertės lengvatinio mokesčio. Pavyzdžiui, jei vaisto gamintojas Lietuvoje parduoda vaistą, kurio gamybos kaina yra 1 euras, tai didmeninio vaistų tiekėjo prekybinis antkainis sudarytų 0,51 euro. Vaistinės taikomas prekybinis antkainis būtų 1 euras, o dar 5 proc. pridėtinės vertės lengvatinio mokesčio dydis sudarytų 0,13 euro. Bendra paskaičiuota kompensuojamojo vaisto pardavimo kaina būtų 2,64 euro. Tokio vaisto PSDF lėšomis kompensuojama suma (bazinė kaina kompensuojama 100 proc.) sudarytų 2,49 euro, o pacientui tenkanti priemoka – vos 0,15 euro. Taigi PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama didžioji vaistų pardavimo kainos dalis.
Šiuo metu Lietuvoje kompensuojami maždaug 2 tūkstančiai pavadinimų vaistai.
Su visa tyrimo informacija galima susipažinti čia – PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams pagal vaistų gamintojus ataskaita (2019 m.)
Rimantas Zagrebajev
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
