Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Nemalonių pojūčių žarnyno tyrimų metu galima ir išvengti

Ar jau skaitėte?

Bendrinė intraveninė anestezija – tai medikamentų sukeltas trumpalaikis, grįžtamas sąmonės slopinimas, siekiant maksimalaus komforto pacientui, atliekant endoskopinius tyrimus. Taikant intraveninę anesteziją pacientai žarnyno tyrimų metu nejaučia jokių nemalonių pojūčių, tačiau baimę atsibusti per anksti jaučia gana dažnas. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė reanimatologė Renata Gajauskienė sako, kad tokie įsitikinimai yra klaidingi, o vykdant tyrimus pacientai yra nuolatos prižiūrimi.

„Bendrinė intraveninė anestezija, dar vadinama bendrine nejautra, visų pirma yra taikoma tik tiems pacientams, kurie patys to nori, t. y. nori išvengti bet kokių nemalonių pojūčių endoskopinių tyrimų metu. Anesteziją rekomenduojame ir tiems pacientams, kurie prieš atliekant tyrimus jaučia didelį stresą, nerimą ir baimę, taip pat turintiems žemą skausmo slenkstį ar stipriai išreikštą rijimo ir pykinimo refleksą“, – pasakoja R. Gajauskienė.

Intraveninę anesteziją galima taikyti ne visiems

Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ anesteziologės reanimatologės, absoliučių kontraindikacijų intraveninei anestezijai nėra, o ruošiantis atlikti tyrimus, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai.

„Tyrimų metu gydytojas anesteziologas yra atsakingas už paciento būklę ir komfortą, todėl prieš kiekvieną endoskopinį tyrimą pacientas turi informuoti gydytoją apie gretutinius susirgimus, lėtines ligas, vartojamus vaistus, jų dozes ar alergines reakcijas. Intraveninė anestezija endoskopinių tyrimų metu neatliekama sergantiems ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, esant ženkliai progresuojančiam, lėtiniam širdies, kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumui, taip pat nejautra nerekomenduojama nėščioms pacientėms“, – sako R. Gajauskienė.

Kaip vyksta tyrimai naudojant anesteziją?

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė reanimatologė Renata Gajauskienė.

Anesteziologės reanimatologės teigimu, intraveninė anestezija yra gana dažnai taikoma atliekant endoskopinius tyrimus, pavyzdžiui, apžiūrint viršutinį virškinamąjį traktą – stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną, taip pat kolonoskopijos metu, kai tiriamas storasis žarnynas.

„Nuo atliekamo tyrimo priklauso, kokia bus anestezijos taikymo trukmė, kuriai pasibaigus pacientas bus tiesiog pažadinamas iš gilaus miego. Jeigu endoskopinio tyrimo procedūra trunka ilgiau, yra atliekamos manipuliacijos, intervencijos ar dvigubi tyrimai, viso tyrimo metu šalia paciento esantis gydytojas kontroliuoja anestezijos eigą ir reikalui esant padidina medikamentų dozę“, – sako R. Gajauskienė.

Taip pat skaitykite:  Per parą Lietuvoje – 90 naujų koronaviruso atvejų

Procedūros metu gydytojas anesteziologas nuolat stebi paciento gyvybines funkcijas: širdies dažnį, arterinį kraujospūdį ir deguonies koncentraciją kraujyje.

Kaip jaučiamasi po anestezijos?

R. Gajauskienė pažymi, kad pacientas po intraveninės anestezijos gali jausti lengvą silpnumą, mieguistumą, jam gali nežymiai sutrikti judesių koordinacija, taip pat gali pykinti ar pūsti pilvą, jeigu buvo atlikta kolonoskopija.

„Atsibudus po anestezijos dažną pacientą gali kamuoti įvairūs nemalonūs pojūčiai, todėl dar kurį laiką jį prižiūri anesteziologas. Vykti namo pacientui leidžiama tik prižiūrint lydinčiajam asmeniui, nes pats asmuo po atlikto tyrimo dar negali vairuoti. Grįžus reikėtų pailsėti ir gerai išsimiegoti, svarbius sprendimus rekomenduojama priimti tik kitą dieną po procedūros, kai anestezijos medikamentų poveikis bus visiškai praėjęs“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, anesteziologė reanimatologė.

Gydytoja pabrėžia, kad taikant intraveninę anesteziją yra naudojami greitai veikiantys medikamentai, kurie lengvai suskyla ir nedaro žalos žmogaus organizmui: „Pacientams tikrai nereikia jaudintis ir bijoti, kad jų sveikatai svarbūs tyrimai bus nemalonūs ar skausmingi“.

„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 4 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2021 m. lapkritį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.

Rita Rauluševičiūtė

 

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com