Antradienis, 31 sausio, 2023
spot_img
spot_img

Neregimi karantino užkulisiai: žmonės drastiškai ninka į žalingas priklausomybes

Ar jau skaitėte?

Visą pasaulį sustabdžiusi COVID-19 viruso pandemija ne tik pakirto medicinos sritį bei smogė šalių ekonomikai, bet ir neigiamai paveikė žmonių psichologinę būklę. Ne veltui skelbiama, jog padaugėjo šeimyninių konfliktų, skyrybų, žmonės vis labiau įninka į žalingus įpročius bei priklausomybes. Lietuvos medikai kalba, kad tai – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.

Jau daugiau nei metus tęsiasi pandemija, kuri paveikė mūsų savijautą ir elgseną. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitoje teigiama, kad per pandemijos laikotarpį alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas yra išaugęs. Pagrindinė to priežastis – pandemijos sukeltas nerimas ir depresija.

„InnMed“ klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos bei vidaus ligų gydytojas Jurgis Dulinskas.

„Pasaulinė pandemija padarė daug netiesioginės žalos žmonių sveikatai. Dar iki galo tai nėra įvertinta, bet daugybė specialistų pastebi, jog yra sisteminio pobūdžio pakitimų žmonių sveikatoje, o ypač fizinėje bei psichinėje. Statistika skelbia, kad didėja alkoholio pardavimai, kolegoms tenka išrašyti daugiau receptų trankvilizatoriams bei antidepresantams. Nes kaip paprastam žmogui, atskirtam nuo sveikatos sistemos, išeiti iš tokios problemos? Jis eina tradicinės narkomanijos keliu, kuriame yra tabakas, alkoholis, prieinami trankvilizatoriai ir psichotropinės medžiagos“ – laidoje teigs „InnMed“ klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos bei vidaus ligų gydytojas Jurgis Dulinskas.

Jei alkoholio sukeliama žala yra gana akivaizdi ir greita – žmogus gali apsinuodyti, išgyventi sunkias pagirias, tai rūkymo žala atsiskleidžia tik po daugelio metų. Gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis jau dešimtmetį dirba su priklausomybe žalingiems įpročiams turinčiais pacientais ir pastebi, kad šiuo metu ypač padaugėjo žmonių, ieškančių pagalbos.

„Alkoholis puikiai tirpdo problemas, po to tirpdo santykius, darbus, šeimas… Tačiau tokia „pagalba“ yra apgaulinga ir momentinė. Kita priklausomybė – rūkymas. Jo pasekmės slepiasi kardiologijoje, širdies ir kraujagyslių ligose, galūnių amputacijose, taip pat plaučių ligose bei onkologijoje. Visi žinome, kad tai labai didelio mąsto žudikas“, – laidoje tvirtins gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis.

Nacionalinio pagalbos metantiems rūkyti ir mokymo centro Britanijoje duomenimis, be gydytojo pagalbos mesti rūkyti bando daugelis, tačiau sėkmingai atsikratyti šio įpročio pavyksta tik 5 proc. Didžioji dalis rūkančiųjų mano, kad pagrindinė bėda yra susiformavusi priklausomybė nikotinui, tačiau daug didesnis pavojus gyvybei slepiasi degančios cigaretės dūmuose.

„Norint mesti rūkyti, būtinas žmogaus nusiteikimas bei motyvacija. Yra įvairių metodų, galima pasitelkti ir pakaitinę terapiją, skirti medikamentus. Dažnai vis dar tenka girdėti, kad nikotinas yra didysis blogis, tačiau tai psichoaktyvi medžiaga, kuri ir suteikia tą atsipalaidavimo jausmą, bet rūkyme blogoji dalis slypi tabako dūmuose bei dervose esančiose cheminėse medžiagose“, – laidoje teigs J. Urbutis.

Nikotinas – tai bespalvis lakus, savito kvapo skystis ir priklausomybę sukelianti medžiaga, kuri sintetinasi tabako lapuose ir kai kuriuose kituose augaluose. Pasak LR Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, jau per pirmąsias cigaretės rūkymo sekundes nikotinas ima veikti smegenų receptorius, susijusius su malonumo pojūčio.

„Nikotinas yra vienas iš keturių biologinių grybų ir augalų, kuris turi savo vardo receptorius žmogaus organizme. Būtent jų stimuliacija ir užveda priklausomybės ratą. Neretai rūkantieji rūkymą tapatina su nikotinine priklausomybe, tačiau jeigu būtų taip, žmonės stovėtų ne prie tabako kioskų, bet prie vaistinių ir pirktų nikotino pleistrus. Nikotinas yra tik viena iš medžiagų, formuojančių rūkymo priklausomybę, bet yra ir dar viena medžiaga, kuri išsiskiria tabakui degant, tai yra acto rūgšties aldehidas“, – tvirtins Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytoja ir gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras.

Yra įvairiausių būdų, kaip mesti rūkyti, tačiau ne visiems pavyksta. Psichiatras J. Urbutis pataria, net ir sunkiausiu periodu, nenuleisti rankų ir jeigu nepavyksta 100 proc. atsisakyti žalingojo įpročio, įvertinti mažiau žalingus to įpročio vartojimo būdus.

„Kalbant su pacientais apie priklausomybę rūkymui, nemaža dalis jų, nors ir išbandę įvairius metodus, patiria atkryčius. Tokiu atveju kartais tenka su žmonėmis kalbėti ir apie tam tikrus metodus, kuriuos galima vadinti žalos mažinimu. Kiek man teko domėtis, jau yra tokių alternatyvių produktų, kurie taipogi yra žalingi, tačiau yra įrodymų, kad jų, sukeliama žala yra mažesnė. Tai yra nauja ir ateityje, tikiuosi, gausime daugiau duomenų apie tai, tačiau, kaip variantas, kai žmogui nebepadeda jokie kiti rūkymo metimo būdai, vertas apie tai pagalvoti“, – teigs J. Urbutis.

„AstraZeneca“ vakcina – ar iš tiesų rizika tokia didelė?

Pranešimai apie „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 viruso galimai sukeltu trombozės atvejus įbaimino ne vieną šalies gyventoją. Tačiau medikai sako, kad nustatyta rizika – itin menka ir jos sureikšminti nereikėtų. Europos vaistų agentūros saugumo komitetas priėmė išvadą, jog neįprasti kraujo krešuliai turėtų būti įvardinti kaip labai retas šios vakcinos šalutinis poveikis.

„Rizika patirti trombozę, susijusią su šia vakcina, yra nykstamai mažai. Kita vertus, trombozę toli gražu sukelia ne tik vakcina – šią ligą gali išprovokuoti rūkymas, geriamieji kontraceptikai, aterosklerozė, cholesterolio perteklius, alkoholio vartojimas, cukraligė. Yra daugybė priežasčių, kurias turime valdyti, jog nuveiktume didelius darbus trombozės profilaktikai. O vakcina, šioje situacijoje, yra mūsų išsigelbėjimas, stabdant pandemiją“, – laidoje tvirtins Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, VU MF klinikinės medicinos instituto direktorius prof. Dalius Jatužis.

Šlapimo nelaikymas – ne priežastis nustoti keliauti

Susidūręs su šlapimo nelaikymo problema, žmogus iš pradžių jį priima kaip laikiną nepatogumą, tačiau pamažu šis negalavimas ima vis stipriau trikdyti kasdienybę. Ypač daug streso patiria žmonės iki tol mėgę aktyvų gyvenimo būdą, sportuoti bei keliauti. Turintiems šlapimo nelaikymo problemų, saugiai judėti leis puikios pagalbininkės – sauskelnės kelnaitės. Vienos tokių yra „Abena“, kurios diskretiškos, nešiugžda ir praktiškai yra nepastebimos. Taip pat yra ir anatominiai šlapimą sugeriantys įklotai, savo savybėmis prilygstantys klasikinėms sauskelnėms, tačiau yra patogesni nešiojimui.

„Užsienio senjorai be galo mėgsta keliauti, ko nepasakyčiau apie lietuvius. Visada paraginus vyresnio amžiaus žmones keliauti, jie man atsako, kad juos stabdo šlapimo nelaikymo problemos. Tačiau medicinos pramonė šiai dienai yra sukūrusi įvairiausių priemonių: įklotų, kelnaičių, sauskelnių. Kelionės metu galima sustoti degalinėse, kuriose yra patogūs, švarūs, komfortabilūs tualetai. Viskas yra apgalvota ir nereikia to bijoti“, – laidoje pasakos gidė, kelionių grupių vadovė Margarita Gruodienė.

Naujos chirurginės galimybės, pasitelkiant laparoskopiją

Vėžiu sergantys pacientai susiduria su daugybe problemų. Viena jų – dėl ilgo ir sunkaus gydymo, onkologiniai pacientai rizikuoja netekti darbo, išauga pavojus patirti socialinę atskirtį. Siekiant pagerinti gydymo efektyvumą, VUL Santarų klinikų specialistai kartu su partneriais iš Baltarusijos dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose“. Šio projekto metu abiejų šalių medicinos atstovai dalinasi patirtimi, o įsigyta naujos kartos įranga leidžia atrinkti minimaliai invazines procedūras.

„Šiandien laparoskopinėms operacijoms yra beveik išnykusios ribos. Ginekologijoje praktiškai visos operacijos gali būti atliekamos šiuo būdu, išskyrus išplitusio kiaušidžių vėžio atveju. Kalbant apie gimdos kūno vėžį, 99 proc. operacijų yra atliekama laparoskopiškai. Tai sutrumpina pacientų gulėjimo laiką, sumažina operacijų traumatiškumą“, – laidoje pasakos VUL Santarų klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Ginekologijos skyriaus vedėjas, gydytojas akušeris ginekologas dr. Vilius Rudaitis.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka širdies chirurgijos Lietuvoje pradininkui

Balandžio 15-ą dieną Lietuvos medicinos korifėjui, širdies chirurgijos pradininkui prof. Algimantui Jonui Marcinkevičiui būtų sukakę 100 metų. Širdies chirurgija buvo pati vėliausia chirurginė specialybė, nes širdies sustabdymas yra pavojingas žmogaus gyvybei, tačiau Lietuvoje moderniąją atviros širdies chirurgiją prof. A. J. Marcinkevičius pradėjo plėtoti dar praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje.

„Jis kėlė vis naujas idėjas ir siekė progreso. Visi profesoriaus darbai – širdies chirurgijos progresas, sukurtas iš nieko, kuris be galo suklestėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Profesoriaus dėka šiandien šalis turi labai modernią širdies chirurgiją“, – gražiais žodžiais apie kolegą atsilieps širdies chirurgas akademikas Vytautas Jonas Sirvydis.

Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradėjo atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8!

Auksė Šapelytė
TV TOPAS
Projektų koordinatorė

Guzelį pilvo srityje aptikę pacientai yra linkę delsti

Mažai skausmingą guzelį – pilvo sienos išvaržą – dauguma pacientų yra linkę ignoruoti, todėl pilvaplėve padengtų organų išsiveržimas į poodinį sluoksnį neretai aptinkamas tik profilaktinių sveikatos patikrinimų metu. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo...

Fiziškai aktyvių žmonių geležies anemija: kodėl sveikatos būklę išduoti gali netgi treniruotės?

Aktyviai sportuojantys dažnai siekia aplenkti savo galimybių ribas. Natūralu, kad dėl organizmui tenkančio didesnio krūvio svarbus ir ypatingas dėmesingumas savo sveikatai. Reguliariai profilaktinius tyrimus atliekantys sportininkai neretai susiduria ir su geležies anemija, dėl kurios...

Sniego kasimas: kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?

Žiemos darbai lauke lemia, kad vaistinėse pasirodo vis daugiau žmonių su įvairiais nusiskundimais. Dėl netaisyklingo sniego kasimo dažniausiai skundžiamasi nugaros skausmais, sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimais, o dėl netinkamos aprangos ar nenaudojant apsaugos priemonių...

„Iki Akademija“: čia prasideda įkvepiančios darbuotojų sėkmės istorijos

Šviežios mėsos maketai, atsiskaitymo kasos, tikroviškai atrodantys maisto prekių muliažai – visa tai išvysti galima moderniuose „Iki Akademijos“ mokymų centruose, įsikūrusiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Būtent čia būsimi prekybos tinklo „Iki“ darbuotojai ruošiasi darbui...

Sausis – liūdniausias metų mėnuo. Kaip nepasiduoti slogioms emocijos?

Sausis dažnai laikomas liūdniausių metų mėnesiu. Didžiausių metų švenčių džiaugsmas baigėsi, oras už langų niūrus ir pavasario dar reikia šiek tiek palaukti, o kartais liūdesį kelia ir sąskaitos susikaupusios po švenčių, kai leidome sau...

Vaikštome ir taupome: „Iki“ pirkėjai į nuolaidas vaisiams ir daržovėms pernai iškeitė 1,4 mlrd....

Prekybos tinklo „Iki“ ir mobiliosios programėlės #walk15 iniciatyva – žingsniuojant gauti nuolaidą vaisiams bei daržovėms – nuo pat starto pradžios sulaukė didelio „Iki“ pirkėjų susidomėjimo. Skaičiuojama, kad per 2022-uosius „Iki“ kasose buvo iškeista beveik...

Kaip rūpintis alergišku augintiniu?

Alergiški gali būti ne tik žmonės, bet taip pat ir gyvūnai. Deja, alergija naminiams gyvūnams pastaruoju metu diagnozuojama vis dažniau, todėl naudinga žinoti, kaip rūpintis alergišku gyvūnu. Būtent maistinė alergija diagnozuojama dažniausiai: nors neretai...

Gydytojas įvardijo, ką prieš plastinę operaciją po gimdymo būtina įsivertinti

Moters kūno galimybės – neišmatuojamos. Nėštumas ir gimdymas – puikūs to įrodymai. Vis dėlto, kiekvienas nėštumas tame stebuklingame kūne palieka pėdsaką. Tad sūpuojant kūdikį ne vieną moterį neramina klausimas, kaip susigrąžinti buvusią figūrą ir...

Chirurgas griauna mitą apie ilgas ir skausmingas operacijas: po kai kurių jau už pusvalandžio...

Daugelis pacientų išgirdę žodį „operacija“ ima nerimauti, jausti įtampą ir galvoti, kad teks nemažai laiko praleisti ligoninėje patiriant skausmą. Chirurgas Mindaugas Šatkauskas aiškina, kad operacijų būna visokių, kai kurios jų yra visai neskausmingos, trunka...

Vitaminai naudingi tik tada, kai teisingai juos vartojame: pataria, ką rinktis ryte, o ką...

Kartais paprasčiausiai vartoti vitaminų nepakanka. Norint efektyvaus rezultato be tokių šalutinių poveikių kaip pykinimas ar mieguistumas, svarbu žinoti, kaip teisingai kiekvieną iš vitaminų reikia vartoti. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė atskleidžia, kuriuos vitaminus geriausia vartoti...

Valstybė užsakė parengti 377 gydytojus rezidentus

Sprendžiant medikų trūkumą, planuojama, kad 2023–2024 mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas bus priimti 365 asmenys, į odontologijos rezidentūros studijas 12. Tokį skaičių būsimųjų medikų kaip būtiną užsakė paruošti Nacionalinės sveikatos sistemos...

Kaip padėti sergančiam vaikui? Paaiškino, kokių klaidų geriau nedaryti

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Panevėžio „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Marina Mickevičienė...

Sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei COVID-19 liga rodiklis laikinai sumažėjo

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo. Gruodžio...

Atnaujintas šalies strateginių sporto šakų sąrašas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus 2022–2025-iesiems metams. Atsižvelgiant į juos, dabar Lietuvos strateginių sporto šakų sąraše rikiuojasi 12 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas,...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com