Antradienis, 28 rugsėjo, 2021
spot_img

Pasakyk, kur gyveni, pasakysiu, kokia tavo sveikata

Ar jau skaitėte?

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Regina Gražulevičienė. Virginijos Valuckienės nuotrauka.

Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Regina Gražulevičienė apžvelgia ilgamečių tyrimų rezultatus ir pataria, kaip gerinti sveikatą keičiant gyvenimo būdą.

Kad aplinka gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, mokslininkė ėmė įtarti tuomet, kai apibendrindama pirmosios širdies ir kraujagyslių ligų bei jų rizikos veiksnių stebėsenos programos MONICA rezultatus pastebėjo, jog profesionalūs vairuotojai ir vadovai 2–3 kartus dažniau suserga miokardo infarktu ir nuo jo miršta būdami jauno amžiaus.

Viena iš prof. R. Gražulevičienės tyrimų krypčių – žaliųjų miesto erdvių poveikis sveikatai. Kaune buvo atliktas kompleksinis ilgalaikis trijų etapų tyrimas, pradiniame jo etape dalyvavo apie 3300 nėščių moterų ir jų naujagimių, po 5–6 metų – apie 1500 motinų ir jų vaikų. Pirmą kartą buvo nustatyta, kaip vaikų ir suaugusiųjų sveikatą veikia ne atskiri gyvenamosios aplinkos veiksniai, o jų visuma. Atliekant tyrimą atsižvelgta į tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį, elgseną, streso lygį, socialinius ryšius ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą. Taip pat vertinta žalumos ekspozicija, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje (NDVI indeksas) ir būsto atstumo iki artimiausio parko.

„Didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika pagimdyti prieš laiką, o jei gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos – susilaukti sulėtėjusios raidos naujagimio“, – komentuoja prof. R. Gražulevičienė.

Anot mokslininkės, tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenant arti miesto parko sumažėja vaikų antsvorio ir nutukimo rizika, nes jie mažiau laiko praleidžia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio ir daugiau – žaliosiose miesto erdvėse. Tačiau gyvenant arti parko labiau tikėtina susirgti astma, o jei 100 m atstumu aplink namą didelis žalumos indeksas – ši rizika dar didesnė.

Nuo žaliųjų erdvių priklauso ir suaugusiųjų sveikata. Remiantis Kaune atlikto tyrimo rezultatais, didėjant būsto atstumui iki parko, didėjo 25–45 metų moterų aukštesnio kraujospūdžio rizika. Miesto parkuose praleidžiamas laikas sumažina depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, diabeto paplitimą.

Taip pat tirta, kokią įtaką žaluma turi miokardo infarktą patyrusiems asmenims. Paaiškėjo, kad po miokardo infarkto septynias dienas daugiau vaikštant parke, o ne miesto gatvėmis pagerėjo širdies veikla: sumažėjo susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis ir padidėjo fizinio krūvio tolerancija. „Tai įrodo, kad po miokardo infarkto veiksmingesnė reabilitacija žaliosiose erdvėse“, – apibendrina mokslininkė.

Dar viena tyrimo kryptis – vandens dezinfekcijos pašalinių junginių poveikis nėštumo baigčiai. Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens dezinfekcijai naudojant chlorą susidaro pašalinės toksiškos medžiagos – trihalometanai (THM), kurie į žmogaus organizmą patenka maudantis per odą, kvėpuojant per plaučius, su maistu ir vandeniu per skrandį.

Prof. R. Gražulevičienė perspėja, kad net higienos normos neviršijanti THM koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų padarinių: „Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį su įgimtomis širdies ir kaulų-raumenų sistemos anomalijomis, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos.“ Ji pataria nėščioms moterims gerti, taip pat kūdikių maistui ruošti rinktis ne chloruotą vandenį iš čiaupą, o tiekiamą buteliais, nesilankyti baseinuose, kur vanduo dezinfekuojamas chloru.

Tyrimai rodo, kad lėtesnį vaisiaus augimą taip pat lemia nėščios moters buvimas aplinkoje, kurioje gausu kelių transporto išmetamųjų teršalų, todėl svarbu mažinti oro taršą miegamuosiuose rajonuose. Oro taršos sumažinimas turėtų teigiamą poveikį ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis, sumažėtų širdies priepuolių.

Anot mokslininkės, šiuo metu egzistuojančios buityje vartojamo geriamojo vandens THM ir aplinkos oro teršalų higienos normos neapsaugo jautrių visuomenės grupių nuo sveikatos pažeidimų, todėl siūlo jas griežtinti.

Vaikų sveikata labai priklauso ne tik nuo gamtinės aplinkos, geriamojo vandens, oro užterštumo, bet ir nuo socialinės, psichologinės aplinkos. Kauno 4–6 metų vaikų tyrimų duomenimis, motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir šiurkštus bendravimas su vaiku – psichologinių bei emocinių sutrikimų ir antsvorio riziką.

Taigi, besirūpinant savo ir savo vaikų sveikata svarbi saugi gyvenamoji aplinka ir trys pagrindiniai principai – sveika gyvensena, didesnis fizinis aktyvumas žaliosiose erdvėse ir mažesnis psichosocialinis stresas.

Evelina Griciūtė
Lietuvos mokslų akademija

Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/

Pagalba nuo streso: pasiflorų arbata, poilsis ir meilė sau…

Jeigu esate vienas tų žmonių, kuris dienas leidžia aktyviame strese – tokiu atveju reikia rasti metodus, kurie gali padėti Jums atsipalaiduoti po dienos darbų. Žinoma, atsipalaidavimo priemonės kinta nuo streso tipo. Tačiau kuo daugiau...

G. Žemaitė apie jai atliktą plastinę operaciją po gimdymo

Televizijos žiūrovams puikiai pažįstama „TV pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė – žavi ir energinga dviejų berniukų mama. Mažojo sūnaus Nikolo moteris susilaukė vos prie keletą metų, tačiau ji pasakoja, kad kaip ir kiekviena mama, po...

Stilistė V. Šaulytė-Mockė: „Net ir gražiausias apdaras atrodys nekaip, jei nagai netvarkingi“

Žinoma stilistė ir tinklaraštininkė Viktorija Šaulytė-Mockė dažnai kalba apie naujausias mados tendencijas bei stilių. Kaip pasakoja žinoma moteris, įvaizdis nėra tik drabužiai, avalynė ar aksesuarai. Viena svarbiausių kiekvieno žmogaus įvaizdžio detalių – gražūs ir...

Riešo ir plaštakos ligos – uždelsus prireiks operacinio gydymo

Nuolatiniai riešo ir plaštakos skausmai ar deformacijos gali smarkiai apkartinti kasdienybę – prastas miegas dėl tirpstančių pirštų, nuolatinis skausmas bei sumažėjęs rankos funkcionalumas vargina ir apsunkina net paprastus buitinius darbus. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos...

4 programėlės, kurios padės nusiraminti ir jaustis geriau

Kalbėti apie įtampą ir nerimą tampa vis labiau įprasta. O kaip su šiais jausmais tvarkytis? Pandeminiu laikotarpiu stipriai padidėjęs bendras visuomenės nerimo lygis lėmė, kad įvairios raminančios, stresą ir įtampą mažinančios, miegoti padedančios programėlės...

Vaikai grįžo į mokyklą ir darželį: kaip stiprinti organizmą ir apsisaugoti nuo peršalimo?

Vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas ir vis daugiau laiko praleidžiant darželio grupėse ar klasėse, prasideda ir peršalimo ligų maratonas. Kaip to išvengti? Gydytojas dietologas Edvard Grišin sako, kad efektyviausią apsaugą nuo aplinkoje cirkuliuojančių kenkėjų...

Dietologė įvardijo, kokia žuvis palankiausia sveikatai ir kiek jos reikėtų suvartoti

Siekiant subalansuotos ir visavertės mitybos, į savo racioną būtina įtraukti žuvį. Šis maisto produktas turtingas mineralinėmis medžiagomis, vitaminais ir organizmui naudingomis riebalų rūgštimis. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, žuvis...

Gydytojo patarimai, kaip išvengti ligų: įvardijo brangiausias sveikatos klaidas

Šiais metais atliktame tyrime kas penktas lietuvis nurodo su sveikata susijusias išlaidas kaip vienas didžiausių. „Neplanuotos išlaidos kartais priverčia ne tik susiveržti diržus, bet ir skolintis pinigų. Mūsų tyrimas rodo, kad su santaupomis neretai...

Neįsivaizduojantiems dienos be kiaušinių: kuo susijęs gyvūno stresas ir produkto kokybė?

Kiaušiniai – vienas dažniausiai vartojimų baltymų šaltinių. Anot vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kiaušiniai turėtų būti įtraukti į kasdienį mitybos racioną, tačiau vartojant juos svarbus...

S. Vaitulionis atvirai apie jam atliktą plastinę operaciją

Kasdien pramogų, mados bei verslo pasaulyje besisukantis komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis tvirtina, jog šiuolaikinėje visuomenėje vyrai savo išvaizda rūpinasi ne ką mažiau negu moterys. Ilgą laiką taikęsis su vienu išvaizdos trūkumu, galiausiai jis ryžosi...

Pas šeimos gydytoją lankosi pusė gyventojų – kodėl to nedaro kiti?

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23...

Kaip bus vykdomos veiklos ir teikiamos paslaugos nuo rugsėjo 13 d.

Sparčiai augant  COVID-19 ligonių skaičiui gydymo įstaigose, rugpjūčio 11 dieną Vyriausybė pritarė papildomoms pandemijos valdymo priemonėms.  Sudoku Online: Žaisti sudoku internete Priimtais sprendimais siekiama užtikrinti, kad verslai tęstų veiklą, vaikai būtų ugdomi ugdymo įstaigose, ligoninės teiktų...

Presoterapija – atsipalaidavimui ir gražesnei kūno išvaizdai

Ar žinojote, kad limfodrenažo procedūras galite sėkmingai atlikti ne tik sveikatingumo įstaigose, bet ir namuose? Tam tereikia turėti tinkamas priemones ir susipažinti su jų veikimo principu. Namų naudojimui tinkamos presoterapijos priemonės ne tik leis...

Kam naudojamas pulsoksimetras ir ką dar svarbu žinoti?

Šiandien galite įsigyti ypač daug įvairių prietaisų, skirtų jūsų organizmo būklei identifikuoti. Vienas jų yra pulsoksimetras. Tad, kam naudojamas pulsioksimetras ir ką svarbu apie tai žinoti visiems? Pulsioksimetras yra naudojamas tuomet, kai norima sužinoti deguonies...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com