Antradienis, 31 sausio, 2023
spot_img
spot_img

Psichologė: „Stresas ir meditacija tiesiogiai veikia mūsų smegenis“.

Ar jau skaitėte?

Su stresu ir įtampa tam tikromis akimirkomis susiduria kiekvienas žmogus, tačiau retas susimąsto, kas, patiriant šias emocijas, vyksta mūsų smegenyse. Pasak „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, smegenyse yra du emocijų keliai – trumpasis ir ilgasis. Trumpuoju keliu impulsai keliauja neužsukdami į smegenų žievę, tad sąmoningumas čia nedalyvauja – reaguojame reaktyviai, kaip gyvūnai. Tuo tarpu ilgasis emocijų kelias užsuka į smegenų žievę, tad tokiu atveju reaguojame sąmoningai. Tai reiškia, jog galime reguliuoti atsirandančias reakcijas, kurios kyla patiriant stresines situacijas.


Sveikatos.info – naudingos žinios!


Emocijos į smegenis keliauja skirtingai

Nuotrauka Ksenia Makagonova iš Unsplash.

Kai susiduriame su įvykiu, kuris gali sukelti bet kokią emocinę reakciją, mūsų smegenys iškart į tai sureaguoja. Psichologė E. Masalskienė kaip pavyzdį pateikia baimės atsiradimą. Pajutus grėsmę, nerviniai impulsai keliauja dviem keliais: trumpuoju ir ilguoju. „Trumpuoju emocijos keliu, pamačius tai, ką identifikuojame kaip grėsmę, impulsas nunešamas nerviniais keliais į vietą, vadinamą gumburu. Jis veikia tarsi smegenų dispečerinė. Čia įvyksta išsišakojimas ir impulsas nukeliauja toliau. Kai patiriame baimę, jaučiame įtemptus raumenis, spartėjantį širdies plakimą, greitėjantį kvėpavimą. Impulsui keliaujant trumpuoju keliu „neįsijungia“ mūsų sąmoningumas – reakcija būna reaktyvi“, – sako psichologė.

Psichologės, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglės Masalskienė.

Tuo pačiu metu signalas, pranešantis apie grėsmę, nuo gumburo tarsi kokiu atsišakojimu keliauja ir ilguoju emocijos keliu: impulsas nueina į pakaušyje esančią regos sensorinę sritį. Toliau signalas nukeliauja į kairę kaktos pusę, taip vadinamą priekakčio skiltį, prefrontalinę smegenų žievę, kuri yra atsakinga už valingą sprendimų priėmimą ir šių sprendimų įgyvendinimą. „Kuo „stipresni“, simboliais kalbant, šie centrai, tuo mes labiau galime pasinaudoti savo valia“, – pažymi E. Masalskienė.

Trumpuoju ir ilguoju emocijų keliais impulsai eina skirtingą laiką – ilgasis kelias nueinamas lėčiau, tad sąmoningai sureaguoti į grėsmę užtrunka ilgiau, nei impulsyviai pajusti baimę: „Įsivaizduokime, kad per langą lipa vagis. Pirma pajaučiame, kaip išsigandome – rankos ir kojos pradeda drebėti, pakyla kraujospūdis – bet geriau įsižiūrėję į „vagį“ pamatome, kad apsirikome, pasirodo, kažkas pokštauja. Kai įsisąmoniname, kad tai nėra plėšikas, galime sakyti savo kūnui – „atsipalaiduok, nereikia jaudintis“. Ilgasis emocijos kelias leidžia arba atšaukti per greitai sukeltas emocijas, arba jas sustiprinti, jei grėsmė yra tikra, jau dalyvaujant sąmonei.“

Sumažinti stresą padeda meditacijos

Pasak psichologės, nors tokie smegenų procesai, reaguojant į įvairias emocijas, yra normalūs, pernelyg dažnai patiriamas stresas ir nemokėjimas su juo tvarkytis gali apsunkinti kasdienybę. Laimei, yra būdų, kuriais žmogus gali treniruoti už emocijas atsakingas smegenų zonas.

„Padėti sau tikrai galime. Vienas iš savipagalbos būdų yra sąmoningumo praktikos ar pratimai, kurie treniruoja mūsų sąmoningumą. Smegenims nurimti gali padėti vos dešimt minučių meditacijos“, – įsitikinusi specialistė.

„Rinkis rūpintis savimi“ psichologė pasakoja, kad dėmesingumo praktikos remiasi budistinėmis tradicijomis: „Tai meditacinio dėmesio sutelkimo pratimai. Tokias praktikas pirmasis, kaip metodą, aprašytą ir pagrįstą mokslu, 1979 m. aprašė Jon Kabat-Zinn. Jis pasinaudojo senųjų praktikų patirtimi ir sukūrė pasaulietišką, struktūruotą, visiems prieinamą programą, skirtą pagerinti būklei žmonių, kenčiančių dėl lėtinių skausmų ar psichologinių sutrikimų, taip pat streso.“

Psichologė pasakoja, kad visose meditacinėse praktikose svarbiausi du dalykai – sustojimas ir refleksija. „Po pauzės, kurios metu rekomenduojama sutelkti dėmesį į pojūčius, protas nurimsta. Tuomet galime įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus ir susieti juos tiek su tuo, kas iš tikrųjų vyksta realybėje, tiek ir su tuo, ko mes norime. Tai yra, sakome, kad suprantame patys save. Šios praktikos esmė – jausmų (emocijų), minčių ir elgesio atpažinimas prieš jiems automatiškai „paleidžiant“ veiksmą. Todėl pauzė, net jei ir labai trumpa, bet tam tikra prasme kokybiška, padeda išvengti neapgalvotų reakcijų ir pasirinkti sąmoningai tai, kas labiau mums tuo metu tinkama“, – sako E. Masalskienė.

Norintiems apie šią praktiką sužinoti plačiau, ji rekomenduoja pasidomėti specialia literatūra. Tarp specialistės minimų leidinių – Ronald D. Siegel „Sąmoningumo ugdymas. Mindfulness“, Norman Doidge „Smegenų gebėjimas gyti“ bei Robert Wright „Kodėl budizmas yra pagrįstas“.

Savipagalbos pratimui – vos 20 minučių per dieną

Specialistė tikina, kad norint stiprinti ir treniruoti savo smegenų gebėjimus vietoje impulsyvaus reagavimo dažniau reikėtų naudotis sąmoningu apsisprendimu. Tokius lavinančius sąmoningumo pratimus galite daryti ir namuose. „Jie užims iki 20 minučių per dieną, tačiau, žinoma, reikalaus tam tikros disciplinos ir susikaupimo. Pradžiai puikiai tiks ir kvėpavimo stebėjimo pratimas“, – rekomenduoja psichologė.

Atlikite pratimą: atsisėskite tiesiai, užsimerkite ir pajuskite tas kūno dalis, kurios remiasi į pagrindus (kojas, nugara). Pasekite kvėpavimą. Pastebėkite ir kitus kūno pojūčius, vidinius ar išorinius procesus. Po truputį kelkite dėmesį į viršų, nuo kojų link galvos. Girdėkite garsus. Atkreipkite dėmesį į mintis ir emocijas. Po truputį atsimerkite, padėkokite sau. Šį pratimą reikėtų daryti apie 20 minučių.

Pirmojo karantino metu, pavasarį, organizuotą paskaitų ciklą, skirtą palaikyti ir stiprinti darbuotojų emocinę sveikatą, „Rimi“ atgaivino ir per antrąją pandemijos bangą rudenį. Atsižvelgdamas į poreikį, šias paskaitas prekybos tinklas tęsia ir 2021-aisiais.

Guzelį pilvo srityje aptikę pacientai yra linkę delsti

Mažai skausmingą guzelį – pilvo sienos išvaržą – dauguma pacientų yra linkę ignoruoti, todėl pilvaplėve padengtų organų išsiveržimas į poodinį sluoksnį neretai aptinkamas tik profilaktinių sveikatos patikrinimų metu. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo...

Fiziškai aktyvių žmonių geležies anemija: kodėl sveikatos būklę išduoti gali netgi treniruotės?

Aktyviai sportuojantys dažnai siekia aplenkti savo galimybių ribas. Natūralu, kad dėl organizmui tenkančio didesnio krūvio svarbus ir ypatingas dėmesingumas savo sveikatai. Reguliariai profilaktinius tyrimus atliekantys sportininkai neretai susiduria ir su geležies anemija, dėl kurios...

Sniego kasimas: kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?

Žiemos darbai lauke lemia, kad vaistinėse pasirodo vis daugiau žmonių su įvairiais nusiskundimais. Dėl netaisyklingo sniego kasimo dažniausiai skundžiamasi nugaros skausmais, sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimais, o dėl netinkamos aprangos ar nenaudojant apsaugos priemonių...

„Iki Akademija“: čia prasideda įkvepiančios darbuotojų sėkmės istorijos

Šviežios mėsos maketai, atsiskaitymo kasos, tikroviškai atrodantys maisto prekių muliažai – visa tai išvysti galima moderniuose „Iki Akademijos“ mokymų centruose, įsikūrusiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Būtent čia būsimi prekybos tinklo „Iki“ darbuotojai ruošiasi darbui...

Sausis – liūdniausias metų mėnuo. Kaip nepasiduoti slogioms emocijos?

Sausis dažnai laikomas liūdniausių metų mėnesiu. Didžiausių metų švenčių džiaugsmas baigėsi, oras už langų niūrus ir pavasario dar reikia šiek tiek palaukti, o kartais liūdesį kelia ir sąskaitos susikaupusios po švenčių, kai leidome sau...

Vaikštome ir taupome: „Iki“ pirkėjai į nuolaidas vaisiams ir daržovėms pernai iškeitė 1,4 mlrd....

Prekybos tinklo „Iki“ ir mobiliosios programėlės #walk15 iniciatyva – žingsniuojant gauti nuolaidą vaisiams bei daržovėms – nuo pat starto pradžios sulaukė didelio „Iki“ pirkėjų susidomėjimo. Skaičiuojama, kad per 2022-uosius „Iki“ kasose buvo iškeista beveik...

Kaip rūpintis alergišku augintiniu?

Alergiški gali būti ne tik žmonės, bet taip pat ir gyvūnai. Deja, alergija naminiams gyvūnams pastaruoju metu diagnozuojama vis dažniau, todėl naudinga žinoti, kaip rūpintis alergišku gyvūnu. Būtent maistinė alergija diagnozuojama dažniausiai: nors neretai...

Gydytojas įvardijo, ką prieš plastinę operaciją po gimdymo būtina įsivertinti

Moters kūno galimybės – neišmatuojamos. Nėštumas ir gimdymas – puikūs to įrodymai. Vis dėlto, kiekvienas nėštumas tame stebuklingame kūne palieka pėdsaką. Tad sūpuojant kūdikį ne vieną moterį neramina klausimas, kaip susigrąžinti buvusią figūrą ir...

Chirurgas griauna mitą apie ilgas ir skausmingas operacijas: po kai kurių jau už pusvalandžio...

Daugelis pacientų išgirdę žodį „operacija“ ima nerimauti, jausti įtampą ir galvoti, kad teks nemažai laiko praleisti ligoninėje patiriant skausmą. Chirurgas Mindaugas Šatkauskas aiškina, kad operacijų būna visokių, kai kurios jų yra visai neskausmingos, trunka...

Vitaminai naudingi tik tada, kai teisingai juos vartojame: pataria, ką rinktis ryte, o ką...

Kartais paprasčiausiai vartoti vitaminų nepakanka. Norint efektyvaus rezultato be tokių šalutinių poveikių kaip pykinimas ar mieguistumas, svarbu žinoti, kaip teisingai kiekvieną iš vitaminų reikia vartoti. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė atskleidžia, kuriuos vitaminus geriausia vartoti...

Valstybė užsakė parengti 377 gydytojus rezidentus

Sprendžiant medikų trūkumą, planuojama, kad 2023–2024 mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas bus priimti 365 asmenys, į odontologijos rezidentūros studijas 12. Tokį skaičių būsimųjų medikų kaip būtiną užsakė paruošti Nacionalinės sveikatos sistemos...

Kaip padėti sergančiam vaikui? Paaiškino, kokių klaidų geriau nedaryti

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Panevėžio „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Marina Mickevičienė...

Sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei COVID-19 liga rodiklis laikinai sumažėjo

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo. Gruodžio...

Atnaujintas šalies strateginių sporto šakų sąrašas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus 2022–2025-iesiems metams. Atsižvelgiant į juos, dabar Lietuvos strateginių sporto šakų sąraše rikiuojasi 12 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas,...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com