Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per penkis metus (2013–2017 m.) Lietuvoje sifilis diagnozuotas 79 nėščiosioms bei gimė septyni vaikai, kuriems diagnozuotas įgimtas sifilis. Nėščiųjų, kurioms nustatytas sifilis, amžiaus vidurkis siekė 26,7 m., tarp kurių trys nepilnametės. Pagal gyvenamąją vietą, šešios iš dešimties gyveno mieste, likusios – kaime bei dauguma turėjo pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Nėščiųjų, kurioms diagnozuotas sifilis, per penkis metus Lietuvoje sumažėjo tris kartus – nuo 22 atvejų 2013 metais iki 9 atvejų 2017 metais.
Per penkis metus (2013–2017 m.) Lietuvoje įgimto sifilio diagnozė nustatyta keturiems berniukams ir trims mergaitėms. ES/EEE šalyse įgimto sifilio atvejų skaičius minėtu laikotarpiu turėjo mažėjimo tendencijas – atitinkamai nuo 71 (2013 m.) iki 36 ligos atvejų 2017 metais.
Nustačius sifilio diagnozę, nėščiajai skiriamas gydymas, kuris praktiškai eliminuoja įgimto sifilio riziką, t.y. nuo sifilio išgydytos nėščiosios dažniausiai gimdo sveikus vaikus.
Negydyto sifilio infekcija maždaug trečdaliui nėščiųjų gali sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas. Nėščiosios, sergančios sifiliu, 70–100 proc. pagimdo užkrėstą naujagimį. Toks naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų pabrinkimą ir kitus sunkius pažeidimus. Ankstyvojo įgimto sifilio klinikiniai požymiai: sifilinė sloga, trukdanti naujagimiui žįsti ir kvėpuoti, karščiavimas, specifinis bėrimas (dažnai ant padų ir delnų), lūpų pabrinkimas ir radialiniai įplyšimai, kurie gyja randais (vad. Parrot žymės), hepatitas, tariamieji paralyžiai ir kt. sunkūs susirgimai. Vėlyvasis sifilis diagnozuojamas vyresniems nei dvejų metų vaikams, kai atsiranda savitųjų požymių: balno išvaizdos nosis, taip vadinama Hutchinsono triada – ragenos uždegimas, distrofiniai viršutiniai dantys, kurtumas; kaukolės deformacijos, pvz., trumpas viršutinis žandikaulis ir kt. požymiai.
Sifilis – lytiškai plintanti infekcija, kuri į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos). Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą bei sifilio sukėlėjas gali patekti iš gimdymo takų, o maitinančios krūtimi motinos sifilio sukėlėją gali perduoti tik tais atvejais, jei ant krūtų yra sifilio bėrimų.
Siekiant išvengti įgimto sifilio, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, visoms nėščiosioms siūloma nemokamai atlikti tyrimą dėl sifilio. Nėščiąsias dėl sifilio rekomenduojama tirti du kartus – pirmą ir trečią nėštumo trimestrais. Tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Daugiausia (24) sifilio atvejų tiriant nėščiąsias Lietuvoje užregistruota 2015 metais bei tais metais diagnozuota daugiausia – trys – įgimto sifilio atvejai vaikams.
Nėščiųjų ištyrimas dėl sifilio – tai Pasaulio sveikatos organizacijos sifilio eliminavimo strategijos viena iš esminių priemonių.
Daugiau informacijos apie sifilio tendencijas tarp nėščiųjų Lietuvoje galima rasti naujausiame Lietuvos akušerijos ir ginekologijos žurnale Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikių parengtoje publikacijoje „Sifilis tarp nėščiųjų – epidemiologinės situacijos apžvalga Lietuvoje, 2013–2017 m.”. Plačiau ČIA.
Zigmantas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas
