Sekmadienis, 28 lapkričio, 2021
spot_img

Smegenų aneurizma: pavojinga liga, kurios dauguma net nežino

Ar jau skaitėte?

Net trys iš penkių (60 proc.) šalies gyventojų nežino, kas yra smegenų aneurizma, nors tai vieną didžiausių rizikų gyvybei keliančių kraujagyslių ligų. Tokius rezultatus parodė Lietuvoje atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų informuotumą apie smegenų aneurizmą, jos diagnozavimo ir gydymo būdus. Iniciatyvos ėmėsi gydytojas intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas. Po to, kai visai neseniai vienas trūkusios smegenų aneurizmos atvejis baigėsi mirtimi – mirė 72 metų moteris, kitą, 47-erių metų moterį, vos per plauką pavyko išgelbėti.

Rizika nedidelė, žala – milžiniška

Iniciatyvos ėmėsi gydytojas intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas.

„Smegenų aneurizma – liga, kurios tikimybė gal ir nėra tokia didelė kaip kitų širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių kenčia lietuviai, tačiau jos žala – viena didžiausių. Kai plyšta galvoje esanti aneurizma, tikimybė, kad žmogus išgyvens siekia vos 50 procentų. 80 procentų išgyvenusiųjų kenčia nuo liekamųjų reiškinių, o tai neretai reiškia neįgalumą, savarankiškumo praradimą, nedarbingumą, nesugebėjimą pasirūpinti savimi“, – sako A. Širvinskas.


Sveikatos.info


Smegenų aneurizma apibrėžiama kaip susilpnėjusi arba išplonėjusi smegenų arterijos sienelės vieta, kuri veikiant arteriniam kraujo spaudimui išsiplečia ir įgauna baliono formą. Taip ji tampa tiksinčia bomba galvoje, nes bet kada gali plyšti. Aneurizmą Lietuvoje turi apie 5 proc. žmonių, rizika, kad ji plyš siekia apie 1,5 proc., tai – apie 300 atvejų Lietuvoje per metus. Vis tik dauguma plyšimų turi tragiškas pasekmes.

Teigia žinantys, tačiau nesitikrina

Apklausos duomenimis, net trys iš penkių žmonių nė nenutuokia, kas per liga yra smegenų aneurizma. Iš likusių 40 proc. apklaustųjų, kurie teigia, jog šią ligą žino, trečdalis (34 proc.) mano, kad ji pavojinga tik dėl didelės mirties tikimybės aneurizmai plyšus. 7 proc. – kad aneurizmos pavojus susijęs su tuo, jog dažniausiai ji neturi jokių požymių. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų atsakė, kad aneurizma pavojinga dėl abiejų išvardintų priežasčių.

Intervencinis radiologas A. Širvinskas komentuoja, jog teisingas atsakymas yra pastarasis – aneurizma būtent ir yra pavojinga dėl abiejų priežasčių: „Smegenų aneurizma dažniausiai „niekaip apie save nepraneša“ savo turėtojui: 70–80 proc. ją turinčių žmonių nejaučia jokių sveikatos sutrikimų ar požymių. Vieną dieną aneurizma tiesiog plyšta ir kraujas paplūsta į smegenis.“

Gydytojo teigimu, būtent dėl šios priežasties labai liūdina apklausos metu išsiaiškintas faktas, kad tik 9 proc. žinančių, kas yra smegenų aneurizma, tikrinosi dėl jos sveikatą: 1 proc. tiriasi reguliariai, 8 proc. tyrėsi bent kartą. Dar 9 proc. apklaustųjų nėra tikri, ar tyrėsi. O didžioji dauguma (81 proc.) niekuomet nėra pasitikrinę sveikatos dėl smegenų aneurizmos.

„Akivaizdu, kad net tie žmonės, kurie žino apie šią ligą ir kokia ji yra pavojinga, neateina pasitikrinti. Svarbu žinoti, kad aneurizma neišnyksta savaime, jos negydo jokie vaistai. Vienintelis kelias užkirsti kelią plyšimui yra „išjungti“ aneurizmą iš kraujotakos. Yra du būdai, kaip tai padaryti: atvira operacija, kurią atlieka gydytojas neurochirurgas, kai ant aneurizmos uždedamas titano „klipsas“, specialus spaustukas, apsaugantis ją nuo plyšimo, ir minimaliai invazinis gydymo metodas per kirkšnies arteriją – smegenų aneurizmos embolizacija, kurią atlieka gydytojas intervencinis radiologas. Žinoma, pirmiausia reikia žinoti turint aneurizmą, nes nediagnozuota liga negali būti gydoma“, – sako gydytojas intervencinis radiologas A. Širvinskas.

Būdas atrasti aneurizmą – magnetinis rezonansas

RVUL gydytojo teigimu, atsitiktinai aneurizma nėra randama, reikia tikslingai dėl jos pasitikrinti sveikatą magnetinio rezonanso būdu. Tačiau, kaip rodo apklausa, apie ligos diagnostiką žino tik kas trečias (35 proc.). Kiek daugiau (37 proc.) mano, jog aneurizma aptinkama kompiuterinės tomografijos būdu. „Tai nėra visai tiesa – paprastoje kompiuterinėje tomografijoje aneurizmos nesimato. Tam reikia specialiai suleisti kontrasto, kad išryškėtų galvos smegenų kraujagyslės. Šis specifinis tyrimas vadinamas kompiuterinės tomografijos angiografija“, – komentuoja A. Širvinskas. Likusieji, apie ketvirtadalis, apie smegenų aneurizmos diagnostikos būdus nežino apskritai.

Bene pagrindinis smegenų aneurizmos rizikos faktorius – genetinis polinkis. „Didesnę tikimybę smegenyse turėti aneurizmą turi tie, tarp kurių pirmos eilės šeimos narių pasitaikė tokių atvejų. Rizika turėti aneurizmą dvigubėja, jeigu ją turėjusių šeimos narių yra du ir daugiau“, – vardija gydytojas. Kiti rizikos veiksniai – aukštas spaudimas ir rūkymas. Vis tik intervencinis radiologas primena, kad dalis turinčiųjų smegenų aneurizmą ne būtinai patenka į rizikos grupę ir nejaučia jokių ligos požymių. Dauguma aneurizmų atsiranda žmonėms nuo 35 metų amžiaus, dažniau – moterims. Plyšta aneurizmos dažniausiai sulaukus 40–60 metų.

Rezultatai ir praktika prasilenkia

Gydytojo Audriaus Širvinsko vertinimu, nustebinęs apklausos rezultatas – beveik trečdalis iš žinančiųjų, kas yra smegenų aneurizma, teigia, jog žino ir abu jos gydymo būdus. Tiek chirurginį gydymo metodą, kurį atlieka neurochirurgas atverdamas skalpą ir specialiais titano spaustukais suspaudžiantis aneurizmą, tiek aneurizmos endovaskulinę embolizaciją neatveriant galvos, kai intervencinis radiologas per kirkšnį kraujagysle „nukeliauja“ iki aneurizmos smegenyse, įveda embolizacinės spirales ir „uždaro“ aneurizmą. Pastaruoju metodu smegenų aneurizmas ir gydo RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas su kolegomis, tačiau iš praktikos jaučia, jog šio būdo žinomumas yra gerokai mažesnis nei atviros chirurgijos, taigi nepakankamas.

„Abi šios vasaros istorijos, kurių viena baigėsi mirtimi, kita – laimei, išgyvenusia moterimi, parodė, kad apie aneurizmos endovaskulinę embolizaciją intervencinės radiologijos būdu vis tik žino per mažai žmonių, net ir tų, kurie išgirsta teigiamą diagnozę po magnetinio rezonanso tyrimo. Sakyčiau, jog praktika ir statistika čia kiek prasilenkia. Jau tampa tendencija, jog mane dažnai pasiekia pacientai, kurie po diagnozės buvo girdėję tik apie aneurizmos gydymą tradicinės atviros chirurgijos būdu, o sužinoti apie embolizaciją per kirkšnį užtruko net kelerius metus. Atverti galvą dažnas išsigąsta, tam nesiryžta, tad tiesiog gyvena su aneurizma ir tikisi, kad ji neplyš“, – dalinasi A. Širvinskas.

Daugiausia Vilniaus regione aneurizmos endovaskulinių embolizacijų – per 250 – atlikęs gydytojas tiki, kad žinodami apie šį gydymo būdą neabejotinai ryžtųsi gydytis, tad, tikėtina, ir išgyventų, daugiau žmonių. Tai visiškai kompensuojama minimaliai invazinė procedūra, maksimaliai tausojanti paciento organizmą ir padedanti išvengti sudėtingos galvos operacijos.

Audrius Širvinskas
Gyd. intervencinis radiologas
Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė

Sinusitas ir COVID-19: panašūs simptomai gali suklaidinti

Sloga, sinusitas bei COVID-19 infekcija – glaudžiai susiję susirgimai, kurie gali būti panašūs savo simptomais, dėl to dažnai būna sunku juos atskirti. Konsultuodami pacientus gydytojai nuolat pastebi, kad pacientus vargina sloga, karščiavimas, kosulys, tačiau...

Nuo gruodžio 1 d. keičiasi testavimas mobiliuose punktuose

Nuo gruodžio 1 d. keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir Galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai. Asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 d.,...

Organizmui trūksta jodo: apie pavojų sveikatai išduoda ne tik šąlančios kojos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net trečdalis žmonijos kenčia dėl jodo trūkumo. Jodo neturinčiose žemėse gyvenantiems lietuviams ypač trūksta šio mikroelemento. Tačiau dažnas neįsiklauso į organizmo siunčiamus signalus. Sveikatos specialistai siūlo išmokti atpažinti organizmo...

Nemokamai nuo gripo gali būti skiepijami visi gydymo įstaigų darbuotojai, ne tik medikai

Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia klausimų, kurie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo. Ligonių kasų specialistai paaiškina, kad nemokamai gripo vakcina gali būti skiepijamas ne tik medicinos personalas, bet ir...

Dėl sutrikusios hormonų veiklos kenčia ir vyrų, ir moterų vaisingumas

Manoma, kad kas penkta pora Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problema. Viena šios problemos priežasčių – sutrikusi endokrininių liaukų veikla, neigiamai veikianti reprodukcinę sistemą. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė-echoskopuotoja Aušra Seibutytė pasakoja, kad...

Imbiero stebuklai: saugo nuo peršalimo ir netgi padeda mesti svorį

Jau tapo įprasta, kad prasidėjus šaltajam sezonui dažno namuose gardžiai pakvimpa imbieru. Šis vienas sveikiausių ir skaniausių prieskoninių augalų pasaulyje naudojamas tiek maistui ruošti, tiek sveikatai stiprinti. Tradicinis medaus, citrinos ir imbiero mišinys, neretai...

Kaip vartoti antibiotikus

Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pažymi, kad antibiotikais gydomos tik bakterijų sukeltos...

Vaistų vartojimo įpročiai: tarp skaudžią kainą turinčios savigydos

Lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) informuoja – 2020 metais parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Kas tai – vis augantis sergamumas, gerėjantis ligų gydymas ar įprotis kaupti?...

Kaip atpažinti, ar kaukė medicininė?

Nuo pirmadienio leidžiant dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius, farmacininkai paaiškina, kaip atpažinti, ar kaukė medicininė. Intelektinis žaidimas internete Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad tik iš pačios kaukės išvaizdos, tikėtina, nepavyks nustatyti, ar kaukė medicininė. Pasikliauti...

Kelio įtvaras – neatsiejamas nuo traumų gydymo

Susidūrus su traumomis kaip sumušimai, patempimai, pooperaciniu laikotarpiu ar sergant tokiomis ligomis kaip artritas, artrozė, kelio gijimo procesą spartina specialus kelio įtvaras. Tuo pačiu jis saugo ir šildo sąnarį bei mažina raiščiams, sausgyslėms tenkantį...

Kada vaikams galima naudoti elektrinį dantų šepetėlį? Atsako burnos higienistė

Žmogaus šypsena ir dantų būklė atspindi asmens požiūrį į savo sveikatą ir kasdienes rutinas. Burnos higienistė pastebi, kad dantų valymas yra įprotis ir įgūdis, kurio vaikai labai greitai išmoksta iš tėvų. Todėl burnos priežiūra...

Kodėl metus rūkyti priaugama svorio ir kaip to išvengti?

Viena iš baimių, su kuria susiduria dažnas rūkalius, norėdamas mesti rūkyti, yra baimė priaugti svorio. Ji nėra nepagrįsta, nes buvę rūkaliai per metus vidutiniškai priauga apie 5 kilogramus. Rūkymas iš tiesų šiek tiek pagreitina...

Kaip sustiprinti imunitetą prasidedant šaltajam sezonui?

Vis žemesnė temperatūra lauke, rudens darganos ir čiaudintys praeiviai verčia susirūpinti organizmo imunitetu. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti, supermaistu vadinami produktai, gali padėti greitai ir efektyviai sustiprinti imunitetą. Ir...

Gydytojos įspėja sergančius astma: jei nors 1 iš šių 5 teiginių jums tinka, kreipkitės...

Nors astma yra lėtinė liga, tai visai nereiškia, kad gyvenimą ji turi apkartinti. Su astmos paūmėjimais ir nuolatiniu simptomų malšinimu susitaikę pacientai nebeįsivaizduoja kitokio gyvenimo, tačiau gydytojai vienareikšmiškai teigia – astma neturi gąsdinti ar...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com