Penktadienis, 29 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Smegenų aneurizma: pavojinga liga, kurios dauguma net nežino

Ar jau skaitėte?

Net trys iš penkių (60 proc.) šalies gyventojų nežino, kas yra smegenų aneurizma, nors tai vieną didžiausių rizikų gyvybei keliančių kraujagyslių ligų. Tokius rezultatus parodė Lietuvoje atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų informuotumą apie smegenų aneurizmą, jos diagnozavimo ir gydymo būdus. Iniciatyvos ėmėsi gydytojas intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas. Po to, kai visai neseniai vienas trūkusios smegenų aneurizmos atvejis baigėsi mirtimi – mirė 72 metų moteris, kitą, 47-erių metų moterį, vos per plauką pavyko išgelbėti.

Rizika nedidelė, žala – milžiniška

Iniciatyvos ėmėsi gydytojas intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas.

„Smegenų aneurizma – liga, kurios tikimybė gal ir nėra tokia didelė kaip kitų širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių kenčia lietuviai, tačiau jos žala – viena didžiausių. Kai plyšta galvoje esanti aneurizma, tikimybė, kad žmogus išgyvens siekia vos 50 procentų. 80 procentų išgyvenusiųjų kenčia nuo liekamųjų reiškinių, o tai neretai reiškia neįgalumą, savarankiškumo praradimą, nedarbingumą, nesugebėjimą pasirūpinti savimi“, – sako A. Širvinskas.


Sveikatos.info


Smegenų aneurizma apibrėžiama kaip susilpnėjusi arba išplonėjusi smegenų arterijos sienelės vieta, kuri veikiant arteriniam kraujo spaudimui išsiplečia ir įgauna baliono formą. Taip ji tampa tiksinčia bomba galvoje, nes bet kada gali plyšti. Aneurizmą Lietuvoje turi apie 5 proc. žmonių, rizika, kad ji plyš siekia apie 1,5 proc., tai – apie 300 atvejų Lietuvoje per metus. Vis tik dauguma plyšimų turi tragiškas pasekmes.

Teigia žinantys, tačiau nesitikrina

Apklausos duomenimis, net trys iš penkių žmonių nė nenutuokia, kas per liga yra smegenų aneurizma. Iš likusių 40 proc. apklaustųjų, kurie teigia, jog šią ligą žino, trečdalis (34 proc.) mano, kad ji pavojinga tik dėl didelės mirties tikimybės aneurizmai plyšus. 7 proc. – kad aneurizmos pavojus susijęs su tuo, jog dažniausiai ji neturi jokių požymių. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų atsakė, kad aneurizma pavojinga dėl abiejų išvardintų priežasčių.

Taip pat skaitykite:  Sveikatos ekspertų taryba: antrąją koronaviruso bangą įveiksime susitelkę ir adaptavę sveikatos apsaugos įstaigų veiklą

Intervencinis radiologas A. Širvinskas komentuoja, jog teisingas atsakymas yra pastarasis – aneurizma būtent ir yra pavojinga dėl abiejų priežasčių: „Smegenų aneurizma dažniausiai „niekaip apie save nepraneša“ savo turėtojui: 70–80 proc. ją turinčių žmonių nejaučia jokių sveikatos sutrikimų ar požymių. Vieną dieną aneurizma tiesiog plyšta ir kraujas paplūsta į smegenis.“

Gydytojo teigimu, būtent dėl šios priežasties labai liūdina apklausos metu išsiaiškintas faktas, kad tik 9 proc. žinančių, kas yra smegenų aneurizma, tikrinosi dėl jos sveikatą: 1 proc. tiriasi reguliariai, 8 proc. tyrėsi bent kartą. Dar 9 proc. apklaustųjų nėra tikri, ar tyrėsi. O didžioji dauguma (81 proc.) niekuomet nėra pasitikrinę sveikatos dėl smegenų aneurizmos.

„Akivaizdu, kad net tie žmonės, kurie žino apie šią ligą ir kokia ji yra pavojinga, neateina pasitikrinti. Svarbu žinoti, kad aneurizma neišnyksta savaime, jos negydo jokie vaistai. Vienintelis kelias užkirsti kelią plyšimui yra „išjungti“ aneurizmą iš kraujotakos. Yra du būdai, kaip tai padaryti: atvira operacija, kurią atlieka gydytojas neurochirurgas, kai ant aneurizmos uždedamas titano „klipsas“, specialus spaustukas, apsaugantis ją nuo plyšimo, ir minimaliai invazinis gydymo metodas per kirkšnies arteriją – smegenų aneurizmos embolizacija, kurią atlieka gydytojas intervencinis radiologas. Žinoma, pirmiausia reikia žinoti turint aneurizmą, nes nediagnozuota liga negali būti gydoma“, – sako gydytojas intervencinis radiologas A. Širvinskas.

Būdas atrasti aneurizmą – magnetinis rezonansas

RVUL gydytojo teigimu, atsitiktinai aneurizma nėra randama, reikia tikslingai dėl jos pasitikrinti sveikatą magnetinio rezonanso būdu. Tačiau, kaip rodo apklausa, apie ligos diagnostiką žino tik kas trečias (35 proc.). Kiek daugiau (37 proc.) mano, jog aneurizma aptinkama kompiuterinės tomografijos būdu. „Tai nėra visai tiesa – paprastoje kompiuterinėje tomografijoje aneurizmos nesimato. Tam reikia specialiai suleisti kontrasto, kad išryškėtų galvos smegenų kraujagyslės. Šis specifinis tyrimas vadinamas kompiuterinės tomografijos angiografija“, – komentuoja A. Širvinskas. Likusieji, apie ketvirtadalis, apie smegenų aneurizmos diagnostikos būdus nežino apskritai.

Taip pat skaitykite:  Apklausa rodo: jaunesni šalies gyventojai noriai mokėtų už greitesnes medicinos paslaugas

Bene pagrindinis smegenų aneurizmos rizikos faktorius – genetinis polinkis. „Didesnę tikimybę smegenyse turėti aneurizmą turi tie, tarp kurių pirmos eilės šeimos narių pasitaikė tokių atvejų. Rizika turėti aneurizmą dvigubėja, jeigu ją turėjusių šeimos narių yra du ir daugiau“, – vardija gydytojas. Kiti rizikos veiksniai – aukštas spaudimas ir rūkymas. Vis tik intervencinis radiologas primena, kad dalis turinčiųjų smegenų aneurizmą ne būtinai patenka į rizikos grupę ir nejaučia jokių ligos požymių. Dauguma aneurizmų atsiranda žmonėms nuo 35 metų amžiaus, dažniau – moterims. Plyšta aneurizmos dažniausiai sulaukus 40–60 metų.

Rezultatai ir praktika prasilenkia

Gydytojo Audriaus Širvinsko vertinimu, nustebinęs apklausos rezultatas – beveik trečdalis iš žinančiųjų, kas yra smegenų aneurizma, teigia, jog žino ir abu jos gydymo būdus. Tiek chirurginį gydymo metodą, kurį atlieka neurochirurgas atverdamas skalpą ir specialiais titano spaustukais suspaudžiantis aneurizmą, tiek aneurizmos endovaskulinę embolizaciją neatveriant galvos, kai intervencinis radiologas per kirkšnį kraujagysle „nukeliauja“ iki aneurizmos smegenyse, įveda embolizacinės spirales ir „uždaro“ aneurizmą. Pastaruoju metodu smegenų aneurizmas ir gydo RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas su kolegomis, tačiau iš praktikos jaučia, jog šio būdo žinomumas yra gerokai mažesnis nei atviros chirurgijos, taigi nepakankamas.

„Abi šios vasaros istorijos, kurių viena baigėsi mirtimi, kita – laimei, išgyvenusia moterimi, parodė, kad apie aneurizmos endovaskulinę embolizaciją intervencinės radiologijos būdu vis tik žino per mažai žmonių, net ir tų, kurie išgirsta teigiamą diagnozę po magnetinio rezonanso tyrimo. Sakyčiau, jog praktika ir statistika čia kiek prasilenkia. Jau tampa tendencija, jog mane dažnai pasiekia pacientai, kurie po diagnozės buvo girdėję tik apie aneurizmos gydymą tradicinės atviros chirurgijos būdu, o sužinoti apie embolizaciją per kirkšnį užtruko net kelerius metus. Atverti galvą dažnas išsigąsta, tam nesiryžta, tad tiesiog gyvena su aneurizma ir tikisi, kad ji neplyš“, – dalinasi A. Širvinskas.

Taip pat skaitykite:  Žiema – virusinių žarnyno infekcijų sezonas

Daugiausia Vilniaus regione aneurizmos endovaskulinių embolizacijų – per 250 – atlikęs gydytojas tiki, kad žinodami apie šį gydymo būdą neabejotinai ryžtųsi gydytis, tad, tikėtina, ir išgyventų, daugiau žmonių. Tai visiškai kompensuojama minimaliai invazinė procedūra, maksimaliai tausojanti paciento organizmą ir padedanti išvengti sudėtingos galvos operacijos.

Audrius Širvinskas
Gyd. intervencinis radiologas
Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com