Vaikystė ir paauglystė – svarbiausias tarpsnis žmogaus gyvenime, kuomet reiktų skirti didžiausią dėmesį taisyklingai laikysenai ir įpročių ugdymui. Didžiausia klaida, kai vaikai užsiima ne viena sporto šaka, aklai siekia rezultatų ir patiria sunkias traumas, kurių pasekmes jaučia visą likusį gyvenimą.
Dažniausios traumos
Anot sporto medicinos gydytojo, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuoto projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus dr. Gedimino Tankevičiaus, rizika susitraumuoti dažniausiai išauga, kai vaikai intensyviai juda tinkamai nepadarę apšilimo, nemokėdami taisyklingai atlikti pratimų.
„Rizika susižeisti ypatingai išauga intensyviai sportuojant, tuomet vaikai ir paaugliai dažnai patiria perkrovos traumas. Pasikartojant fiziniams krūviams iš pradžių gali būti patiriamos mikrotraumos, kol galiausiai ištinka perkrovos trauma. Dažniausiai vaikai susižaloja raiščius, sausgysles, sąnarius. Dažnai vaikai yra neatsargūs, jiems trūksta patirties, dėl to labai reikalinga kvalifikuoto personalo priežiūra“, – sako sporto medicinos gydytojas dr. G. Tankevičius.
Pasak jo, vaikai yra linkę susižaloti šokinėjant ant batuto, bėgiojant, šokinėjant, netgi netinkamai gaudant, metant ar spiriant kamuolį.
„Didžiausia klaida, kai vaikai beatodairiškai siekia sportinių rezultatų nesilaikydami poilsio režimo, kai kasdien sportuoja, o savaitgaliais dalyvauja varžybose. Gyvenant tokiu tempu kaupiasi ne tik nuovargis, bet atsiranda įvairūs skausmai, padidėja traumų tikimybė. Vadinu tai sporto perdozavimu. Sportuojant neturėtų būti vaikomasi sportinių rezultatų sveikatos sąskaita“, – sako dr. G. Tankevičius.
Svarbu balansas
Anot dr. G. Tankevičiaus, neretai patys tėvai, išvydę iškrypusį vaiko stuburą, puola vaikus vyti į įvairius sporto būrelius, taip bandydami vaikų sveikatos problemas, kurias sukėlė neribotas buvimas prie kompiuterio, kompensuoti sportu.
„Vaikystė ir paauglystė tam ir skirta, kad per ją žmogus harmoningai subręstų, pilnai susiformuotų jo kūnas, raumenys, griaučiai, todėl būtent šiuo gyvenimo periodu reiktų labiausiai susirūpinti vaikų ir paauglių laikysena, įpročiais, nes vėliau gali būti paprasčiausiai per vėlu“, – aiškina dr. G. Tankevičius.
Gydytojas pabrėžia, kad sportuojant nereiktų prisirišti prie vienos sporto šakos.
„Jeigu vaikas nesportuoja, yra fiziškai pasyvus, tai nereikia pulti ir aklai pasinerti į vieną sporto šaką. Taip pat fizinė veikla neturėtų būti siaura – vien tik krepšinis, bėgimas ar tenisas. Kadangi vaikams krūvis turi būti subalansuotas taip, kad būtų įtrauktos visos kūno dalys, tai labai tinka aerobiniai pratimai, nuosaikūs pratimai su jėgos pasipriešinimu, koordinacijai ir kitos judesių įvairove pasižyminčios sporto šakos. Jeigu vaikai ar paaugliai nori ugdyti savo ištvermę, tuomet tinka plaukimas, sportas dviračiais, krepšinis, orientacinis sportas“, – sako dr. G. Tankevičius.
Sportu užkrėtė tėtis
Dainininkas Vaidas Baumila kartu su gydytoju dr. G. Tankevičiumi vienoje iš projekto „Pažadas sveikatai“ paskaitoje dalijosi ir savo patirtimi, kuo susiję sporto salė ir scena.
„Mano tėtis kiekvieną rytą darydavo mankštą, pasakodavo nutikimus iš armijos ir visuomet pabrėždavo, kad sveika grūdintis, sportuoti ar daryti mankštą. Manau, kad tėtis man ir padarė didžiausią įtaką, kad pradėčiau sportuoti. Išbandžiau kone visas sporto šakas – ir futbolą, ir lengvąją atletiką, ir tenisą, kol apsistojau ties krepšiniu ir netgi baigiau sporto mokyklą. Vėliau susidomėjau sunkumų kilnojimu, o šiuo metu užsiimu vandens sportu. Per gyvenimą esu patyręs ne vieną traumą ir įgijau ne vieną pamoką, pavyzdžiui, kad nereikia persistengti arba neprotinga eiti žaisti krepšinį į lauko aikštelę, kai tik ką lijo, nes tuomet gali susilaužyti koją“, – patirtimi dalijasi dainininkas.
Paklaustas, kaip sportas pasitarnauja dainavimui, V. Baumila pabrėžia ištvermės ugdymą.
„Sportas scenoje man padeda neuždusti ir tiesiog nepavargti. Tiek scenoje, tiek sporto aikštelėje veikia tie patys principai – taisyklingas kvėpavimas, ištvermė bei grūdinimasis. Nuolat tai tobulinant sporto salėje, man geriau sekasi ne tik scenoje, bet ir kasdienybėje”, – pasakoja V. Baumila.
Pasak jo, kvėpuojant netaisyklingai, ne tik sunku būti ištvermingu sportuojant, bet tai gali būti ir svaria streso priežastimi.
„Žmonės dažnai įkvepia orą pakeldami pečius ar krūtinę – tai reiškia, kad kvėpuoja netaisyklingai. Jeigu pridėtumėte ranką prie savo pilvo ir bandytumėte išstumti orą pilvu, tai reiškia, kad pradedate kvėpuoti taisyklingai. Lengviausia pasitikrinti atsigulus ant grindų, nes tada atsipalaiduoja viršutinė dalis ir tu jos nebeįtempi. Kvėpuojant netaisyklingai, ne tik sunkiau sportuoti, bet ir visas gyvenimo stresas susikaupia kaklo, pečių ir krūtinės srityje“, – sako muzikantas.
Fizinei veiklai – bent valanda per dieną
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, vaikams ir paaugliams reiktų užsiimti fizine veikla bent valandą per dieną, o pusvalandis turėtų būti skirtas ypač aktyviai ir net intensyviai fizinei veiklai.
Visgi, pasak gydytojo, PSO duomenimis, mažieji lietuviai yra vieni fiziškai neaktyviausių vaikų Europoje, nes pavyzdį vaikai ima iš pasyvių tėvų.
„Saikingas sportas subalansuoja harmoningą kūno vystymąsi, auga vaiko pasitikėjimas savimi ir savivertė, ugdomi socialiniai įgūdžiai, kuriamas palankus psichologinis fonas, nes lankydamas sporto būrelius, vaikas ugdo savo bendravimo įgūdžius, atsakomybės jausmą, žaisdamas komandoje kažko kartu siekia, atsiranda komandinė dvasia, pasiaukojimas, vienas kito palaikymas“, – sporto naudas primena gydytojas.
Apie projektą
Projektas „Pažadas sveikatai“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
