Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Tiesa ir mitai, lydintys kraujo donorystę

Ar jau skaitėte?

Kraujo donorystė – vienas kilniausių darbų, kuriuo užsiimti gali paprastas žmogus. Ne veltui ir pati žodžio reikšmė, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia dovaną. Deja, tapti neatlygintinais kraujo donorais dažną vis dar stabdo visuomenėje gajūs mitai. Tai kas, vis dėl to, yra tiesa, o kas – tik mitas, kylantis iš nežinojimo?

MITAS: kraujo donorais gali tapti tik mėsėdžiai

Dažnai girdime sakant, jog vegetarai ar veganai negali tapti kraujo donorais. Netiesa. Anot Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorų organizatorės Rimantės Vanagienės, kartais hemoglobino rodikliai vegetariškai ar veganiškai besimaitinančių žmonių kraujyje gali būti netgi geresni nei užkietėjusių mėsėdžių, o toks mitas sklinda tik dėl to, jog daug kas dar įpratę manyti, kad geležies daugiausiai gaunama iš mėsos.

„Svarbu, kad duodantis kraujo žmogus svertų nemažiau 50 kg, o hemoglobino kiekis kraujyje yra patikrinamas kiekvienam ketinančiam tapti donoru. Jei jis yra per žemas, kraujo duoti žmogus negali“, – pasakoja R. Vanagienė.

MITAS: persirgus hepatitu A kraujo donorystė negalima

Kitas populiarus mitas – žmonės, persirgę gelta, negali duoti kraujo. Pasak R. Vanagienės, gelta arba kitaip hepatitas A, ankščiau buvo itin dažnai pasitaikanti liga, o ja užsikrėsti pakakdavo nešvarių rankų kontakto.

„Labai daug žmonių yra persirgę gelta (hepatitu A), tačiau tai netrukdo tapti kraujo donoru“, – konstatuoja R. Vanagienė.

Kai, nesant išorinių klinikinių simptomų, ištyrus paimtą donoro kraują molekulinių tyrimų laboratorijoje, yra nustatomas teigiamas infekcinis hepatito A žymuo, kraujo donorystė yra laikinai atidedama pusmečiui.

„Tai gali būti ankstyva ligos stadija, todėl donoras siunčiamas konsultacijai pas šeimos gydytoją. Po 6 mėn. kraujo donorystė jam gali būti atstatoma. Donorystė negalima tik tuomet, kai asmuo sirgo ar serga hepatitu B ar C“, – paaiškina R. Vanagienė.

Taip pat skaitykite:  „Ūsų klubas“ dirbančius statybose skatina rūpintis sveikata

TIESA: tam tikros procedūros gali atitolinti kraujo donorystę

Jei pastaruoju metu kūną papuošėte tatuiruote, vėrėtės auskarus ar atlikote kitą procedūrą, kurios metu buvo sąlytis su krauju, kraujo donorystę reikia atidėti. Šis faktas yra teisingas, tačiau tai nereiškia, jog kelias donorystei užkertamas.

„Po tokių procedūrų turi praeiti mažiausiai šeši mėnesiai, tik tada žmogus gali duoti kraujo. Tas pats galioja ir po apsilankymo pas stomatologą – jei buvo tiesioginis sąlytis su krauju, pavyzdžiui dėtas implantas, rautas dantis ar net tvarkyti kanalai, – donorystę reikėtų atidėti bent pusmečiui,“ – sako NKC atstovė.

Kitas svarbus momentas – įsivertinti atliktų procedūrų, tokių kaip manikiūras ar pedikiūras, galimas pasekmes. „Dažnai tokių procedūrų metu taip pat galimas sąlytis su krauju ir tik to specialisto sąžinės reikalas, kaip jis prižiūri savo instrumentus, ar laiko juos steriliai ir nesudaro galimybės jokių užkrečiamų ligų plitimui. Kita vertus, reguliariai save lepinant tokiomis procedūromis, kaip tik rekomenduojama duoti kraujo – juk jis nuodugniai ištiriamas, o esant įtarimams dėl blogų tyrimų rezultatų, žmogus informuojamas asmeniškai“, – pataria R. Vanagienė.

Svarbiausia – atsižvelgti į organizmo siunčiamus ženklus

Tiesa, prieš duodant kraują derėtų įvertinti ir kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, moterys menstruacijų metų gali netekti daug kraujo, todėl specialistai ragina atsižvelgti į savo būseną ir organizmo ženklus. Anot R. Vanagienės, griežtų apribojimų nėra, tačiau moterims palankiausias laikas kraujo donorystei yra ciklo vidurys.

Besilaukiančios ar maitinančios mamos dovanoti kraujo taip pat negali. „Po gimdymo turi praeiti bent 6 mėnesiai. Nustojus kūdikėlį maitinti, taip pat derėtų neskubėti. O geriausiai patarti gali prižiūrintis gydytojas“, – aiškina R. Vanagienė.

Prieš ryžtantis tapti kraujo donoru, derėtų adekvačiai įvertinti ir bendrą savijautą – jei neseniai sirgote ar vartojote vaistus, kraujo donorystę derėtų atidėti.

Taip pat skaitykite:  Dėl erkinio encefalito trys asmenys paguldyti į ligoninę – įtariama užsikrėtė per ožkų pieną

NKC primena, kad kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų. Procedūra nėra skausminga, o būti donoru nėra pavojinga. Žmogus, duodantis kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai.

Kviečia dalintis gerumu

Artėjant didžiausioms metų šventėms, jau šį sekmadienį, gruodžio 9 d., NKC organizuoja išskirtinę kraujo donorystės akciją. Prekybos centre CUP (Upės g. 9, Vilniuje) įsikūrusiame NKC padalinyje tądien lankysis specialiai šiai progai iš Norvegijos atvykstantis Senelis Kalėda, kuris neatlygintinu kraujo donoru taps jau 39-ąjį kartą ir šią pilietinę pareigą atlikti kvies visus norinčius. Nusprendusiems duoti kraujo, su savimi reikia turėti asmens dokumentą, būti sočiai pavalgius, pailsėjus, išgėrus daugiau nei įprastai vandens.

Sveikatos.info

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com