Penktadienis, 19 balandžio, 2024
spot_img
spot_img

Veido ir kūno priežiūra vasarą: ekspertė dalijasi pagrindinėmis taisyklėmis

Ar jau skaitėte?

Specialistai visada pabrėžia, jog veido ir kūno oda reikia rūpintis nuolat, nepaisant sezono. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė, kosmetologė Ramunė Uosienė atkreipia dėmesį, kad visgi, karštomis ir saulėtomis vasaros dienomis, odos priežiūra – dar svarbesnė. Ji reikalauja ne tik daugiau žingsnių, bet ir kruopštumo.


Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >>


Ko odai reikia vasarą?

Kosmetologė pabrėžia, jog vienas iš pagrindinių tiek veido, tiek kūno priežiūros vasarą atributų yra SPF priemonės. Jas reikia naudoti ne tik ilsintis prie vandens telkinių ar lepinantis saulės voniomis, bet visada, kai išeiname iš namų. Anot R. Uosienės, pasirinkta SPF priemonė turėtų apsaugoti nuo žalingų UVA bei UVB spindulių ir veidui turėtų būti parinkta pagal odos tipą bei ne mažesnė nei 50, o 30 – kūnui.

„Naudojant SPF priemonę, reikėtų atkreipti dėmesį ir į jos kiekį. Pusės arbatinio šaukštelio SPF kremo užteks veidui ir kaklui, o viso arbatinio šaukštelio – kiekvienai galūnei. Svarbu nepamiršti SPF priemone padengti lūpų, ausų, pirštų. Kadangi dauguma SPF priemonių yra atsparios vandeniui, bet ne trynimams rankšluosčiu, reaplikuojant reikėtų švelniai tapšnojant nusausinti veidą ir kūną, tada dar kartą naudoti SPF priemonę“, – patarimais dalijasi ekspertė.

Ji paaiškina, kad vasarą svarbi ir veido priežiūros rutina – pastaroji turėtų būti sudaryta iš lengvesnės sudėties bei tekstūros priemonių. Tarkime, sunkų prausiklį galima iškeisti į valomąsias putas ar micelinį vandenį, kurie taip pat ir drėkintų odą. Šalia prausiklio būtina naudoti ir drėkinamąjį kremą, tačiau taip pat lengvos tekstūros, su drėkinamaisiais komponentais, tokiais kaip hialiurono rūgštis, alavijas. Anot R. Uosienės, jei vasarą naudojami sunkūs maitinamieji kremai, veikiami karščio ir ore tvyrančios drėgmės, jie gali užkimšti poras ir netgi sukelti aknę.

Taip pat skaitykite:  Eterinių aliejų galia: ne tik stiprina imunitetą, bet ir apsaugo namus nuo virusų

„Esant tvankiam ir karštam orui, oda natūraliai labiau riebaluojasi, tačiau net ir tada ją drėkinti yra privalu. Drėkinamasis kremas apsaugo odą nuo įvairių teršalų, ore tvyrančių chemikalų, padeda išvengti įvairių odos suerzinimų, alerginių reakcijų bei tempimo jausmo. Drėkinamąjį kremą reikėtų tepti nusiprausus ir nusausinus veidą, prieš SPF priemonę. Tiesa, kalbant apie veido sausinimą, geriausia tai daryti vienkartine popierine servetėle arba vienkartinio naudojimo rankšluosčiu. Jeigu naudosime tą patį rankšluostį keletą dienų ar net savaičių, jame susikaups daug bakterijų, galinčių padaryti neigiamą įtaką mūsų veido odos būklei“, – priduria kosmetologė.

Papildoma priežiūra – žalos nedaro

R. Uosienė pažymi, jog šalia drėkinamojo kremo reikėtų naudoti ir kokybišką vitamino C serumą, jei oda nėra labai jautri. Pastarasis padeda išvengti pigmentinių dėmių, mažina raukšleles, skatina kolageno gamybą. Tokį serumą patartina naudoti po prausiklio, prieš drėkinamąjį kremą – užteks vos kelių lašelių. Itin svarbu žinoti, kad naudojant vitamino C serumą, SPF priemonių aplikavimas, ypač vasarą, yra tiesiog būtinas.

„Dar vienas pravartus veido priežiūros rutinos elementas vasarą – veido bei kūno dulksnos. Jos drėkina, atgaivina, o kai kurios – netgi vėsina odą. Visgi, jei dienos metu ant veido purškiama dulksna, patartina lengvai ją nusausinti sausu rankšluosčiu ar servetėle. Ne mažiau svarbus odos priežiūros elementas – švelnus odos šveitimas. Kas keletą dienų lengvais sukamaisiais judesiais masažuojant odą su šveitikliu, padės atsikratyti negyvos odos ląstelių, atvers užsikimšusias poras ir pašalins susikaupusius odos nešvarumus.

Normalios ir riebesnės odos priežiūrai, šveitiklių sudėtyje reikėtų žvalgytis AHA rūgščių, tačiau kada naudojamos rūgštinės priemonės, taip pat svarbu vėliau naudoti SPF, nes oda įsijautrina. Jautriai odai tinka enziminiai šveitikliai, kurie netraumuoja odos paviršiaus“, – aiškina specialistė ir priduria, jog šveitiklį naudoti reikėtų ir kūnui, tačiau jis gali būti grubesnis, cukraus pagrindu.

Taip pat skaitykite:  Odos priežiūra keičiantis metų laikams: kada ir kokias priemones naudoti?

Visgi, svarbu įsidėmėti, kad jei veidas ar kūnas yra nudegęs saulėje, paraudęs, perštintis ar kitaip pažeistas – šveitimo reikėtų vengti, mat tai dar labiau suerzintų odą. Tokiu atveju ir dušo želę ar muilą reikėtų iškeisti į dušo aliejų, kuris drėkins odą kartu ją prausdamas. Pažeistos odos taip pat negalima trinti rankšluosčiu, o kūno kremą reikėtų tepti vos nusimaudžius, kol oda dar šiek tiek drėgna – taip bus labiau įsisavinama drėgmė ir oda mažiau sausės.

Jūra, druska ir nudegimai

Nors bronzinio atspalvio, žvilgantis įdegis daug kam yra siekiamybė, tačiau nudegti ir vėliau kentėti ne tik perštėjimą, bet ir odos pleiskanojimą ar lupimąsi – nėra malonu niekam. Kosmetologė įvardija, kad siekiant to išvengti, vien SPF ir drėkinamųjų priemonių neužteks.

„Net ir naudojant SPF, tiesioginiais saulės spinduliais reikėtų mėgautis saikingai, dažniau atrasti poilsio vietą šešėlyje. Nudegus saulėje pažeidžiamas odos sluoksnis, jis tampa raudonas, skausmingas, nudegimo vietos patinsta ar net pasidengia pūslelėmis. Ypač svarbu nuo saulės spindulių saugoti veido odą, mat būtent saulės spinduliai skatina odos senėjimą, naujų raukšlelių susidarymą. Jeigu visgi nudegėte saulėje, svarbu suteikti sau tinkamą pagalbą – atvėsinti odą duše ar patapšnoti vėsiais rankšluosčiais, gerti daug vandens bei nepamiršti priemonių su pantenoliu, kurios sumažins odos tinimą bei skausmą, paskatins gijimą“, – pažymi R. Uosienė.

Ji priduria, kad reikia atkreipti dėmesį ir į vandens telkinius, kuriuose maudomasi bei odos priežiūrą po maudynių, mat čia irgi galioja taisyklės, padėsiančios kuo mažiau pažeisti odą ir ją turėti kuo sveikesnę. Negana to, vandens lašeliai veikia it padidinamasis stiklas, tad oda tampa dar labiau imli saulės spinduliams.

Taip pat skaitykite:  Kad švenčių nesugadintų netikėtai išdygęs spuogas – vaistininkės patarimai

„Atrodo, kad jūros vanduo gaivina, lepina mūsų odą, tačiau iš tiesų, jame esančios druskos nusėda ant viršutinio odos sluoksnio ir jį erzina, o ežero vanduo taip pat nėra visiškai švarus. Jei šalia maudynių vietos nėra viešųjų dušų, kuriuose būtų galima nuplauti druskas bei kitus nešvarumus, patartina nusimaudyti vos grįžus į namus – bent jau po tekančiu vandeniu. Taip oda bus apsaugota nuo papildomų dirgiklių, tolygiau įdegs, geriau pasidengs SPF priemonėmis“, – sako ekspertė.

Užsitęsė skrandžio skausmai? Šeimos gydytojas papasakojo, kodėl jų reikėtų neignoruoti

Ar žinote, koks yra vienas dažniausių negalavimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją? Tai – skrandžio jautrumas arba skausmas. Įvairiais simptomais pasireiškiančius skrandžio negalavimus sukelia įvairios priežastys, pavyzdžiui, netinkama mityba ar net nuolat...

Tyrimai parodė, kad tirtuose darželiuose taršos nebėra

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vakar, 2024 m. kovo 28 d., ir pakartotinai šiandien, kovo 29 d., atliko oro tyrimus 3 Vilniaus lopšeliuose-darželiuose, kurie reprezentuoja visos paveiktos teritorijos pastatus. Kovo 28 d. laboratoriniais tyrimais buvo nustatyta,...

Kovo 17-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo septynioliktoji, sekmadienis, (paskutinė 11-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 288 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas, Patris, Patrys, Vita; rytoj: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Einarta, Einartas, Einartė, Einas,...

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com