Ketvirtadienis, 2 gegužės, 2024
spot_img
spot_img

Medikai sveikina metų kardiologu išrinktą prof. A. Laucevičių

Ar jau skaitėte?

Lietuvos medikų ir pacientų bendruomenių gyvenimą, tarp nesibaigiančių pandemijos problemų, papildė gražus įvykis – žymiam profesoriui Aleksandrui Laucevičiui suteiktas garbingas metų kardiologo vardas. Jo kolegos ir garbūs šalies medikai siunčia didžiausias padėkas ir tvirtina, jog visai Lietuvai yra didžiulė garbė savo gretose turėti tokį darbui atsidavusį kardiologą.

Prof. Aleksandras Laucevičius.

Šį sekmadienį, TV8 televizijos laida „Sveikatos medis“ sunkius medicinos pasauliui 2020-uosius metus užbaigs gražia gaida. Šiemet metų kardiologo vardas buvo skirtas žymiam Lietuvos kardiologui, VU Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vadovui, VUL Santaros klinikų įgimtų širdies ydų kompetencijos centro vyr. specialistui širdies ir kraujagyslių medicinai hab. m. dr. profesoriui Aleksandrui Laucevičiui.

Visos šalies kardiologai vieningai tvirtina jaučiantys didelę pagarbą turėti šį nusipelniusį mediką savo kolegų gretose.

„Lietuvos kardiologų draugija jau daug metų renka metų kardiologą. Tuos žmonės jungia tam tikri bruožai: tai begalinis atsidavimas savo profesijai, talentas pasiekti didelių profesinių aukštumų ir dideli, reikšmingi darbo rezultatai. Šiemet man ypač malonu, kad šis titulas atitenka profesoriui A. Laucevičiui. Šį žmogų žino kiekvienas Lietuvos kardiologas, jis yra didis mentorius ir tikras pavyzdys tiek man, tiek visai kardiologų bendruomenei“, – laidoje teigs Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, VUL Santaros klinikų kardiologijos ir angiologijos centro gyd. kardiologė prof. Jelena Čelutkienė.

Vieni iš didžiausių profesoriaus A. Laucevičiaus pasiekimų yra didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų asmenų prevencinės programos įkūrimas, mat ne visos šalys turi tokį svarbų instrumentą, kurį finansuoja valstybė.

„Dar 2006-aisiai metais pradėta vykdyti didelės rizikos asmenų prevencijos programa jau duoda didelį ir neįkainojamą indelį Lietuvos gyventojų sveikatai. Būtent tada pradėta kalbėti apie statinus ir jų vartojimą naudą. Jeigu pacientui yra padidėjęs cholesterolio kiekis, tam suvaldyti turi būti vartojami statinai. Aš labai dėkoju likimui, jog jis leido man dirbti kartu su prof. A. Laucevičiumi. Tai yra žmogus, kuris kūrė ir kuria Lietuvą tais darbais, kurie padeda mūsų žmonių sveikatai“, – pasakos VUL Santaros klinikų kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas kardiologas med. m. dr. prof. Pranas Šerpytis.

Taip pat skaitykite:  Profesorius R. Kėvalas paneigia mitus apie skiepus ir meningokoką B

Profesorių Aleksandrą Laucevičių visada traukė inovacijos, todėl 2006 metais Lietuvoje iniciavo Europos struktūrinių fondų projektą rytų ir pietryčių Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirštamumo mažinimo programą.

„Man teko padaryti pačią pradžią. To projekto esmė buvo sukurti įstaigų ir šeimos gydytojų, rajono ligoninės gydytojų specialistų ir trečio lygio didelės ligoninės medikų kolektyvo tinklą arba, kaip dabar yra vadinami, klasterį. Tai buvo kertinis momentas sveikatos apsaugos reformoje, o 2016-aisias metais Pasaulio sveikatos organizacija šį projektą įvardijo kaip pavyzdį kitoms šalims“, – pasakos pats prof. A. Laucevičius.

Metų kardiologo garbingą įvertinimą gavusio mediko nuopelnus sunku ir išvardinti: prof. A. Laucevičius buvo vienas iš specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų Lietuvoje kūrimo iniciatorių, jis yra vienas iš Vilniaus Universiteto ligoninių ir rezidentūros programų kūrėjų, vadovavo penkių intervencinės kardiologijos ir intensyvios terapijos reanimacijos padalinių įkūrimui Lietuvoje.

„Profesoriaus kelias yra mums pavyzdys, kaip reikia dirbti, ko reikia siekti. Visas būrys mokinių, kuriuos jis išleido į gyvenimą, tikiu, jog yra dėkingi jam už suteiktas žinias ir galimybes. Prof. A. Laucevičius, sunkiai ir intensyviai dirbdamas, sukūrė modernią kardiologijos mokyklą, kuria galima didžiuotis“, – gražius žodžius profesoriui skirs VU Medicinos fakulteto dekanas, VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, gyd. genetikas hab. m. dr. prof. Algirdas Utkus.

Nenuspėjamus mieguistumo priepuolius sukelianti liga

Narkolepsija – tai lėtinis neurologinis sutrikimas, kai žmogaus smegenys nesugeba tinkamai reguliuoti miego ir būdravimo ciklų. Tokius ligonius naktį vargina sutrikęs miegas, o dieną – mieguistumas. Kartu gali užklupti ir staigus raumenų silpnumas. Kalbant apie ligos eigą, medikai išskiria du intervalus: vienas būdingas vaikams ir paaugliams, kitas – užklumpantis darbingo 35-40 metų amžiaus žmones. Mieguistumo atakų pacientai nelabai gali suvaldyti – jos gali užklupti viešoje vietoje, pokalbio metu. Žmogui nespėjus atsigulti, jis tiesiog krenta ant žemės ir jeigu nepatyrė rimtos traumos, po 10-20 minučių atsibunda jausdamasis gerai ir net nesuprasdamas, kas čia įvyko.

Taip pat skaitykite:  Liveta ir Petras Kazlauskai nuo virusų saugosi natūraliomis priemonėmis

„Tai yra tam tikrų su mieguistumo reguliavimu susijusių receptorių, esančių smegenų struktūrose, blogas veikimas. Yra pastebėta, jog vyksta šioks toks infekcinis autoimuninis mechanizmas, kad šia liga gali dažniau susirgti žmonės, kurie turėjo prieš tai infekcinių susirgimų, peršalimo ligų. Kita svarbi priežastis yra ir genetika. Džiugu kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje mes turime įrankių, galinčių padėti. Visuomet pradedam nuo nemedikamentinio gydymo ir pacientą raginame susidaryti grafiką: per dieną kelis kartus nueiti trumpo pogulio, nusistatyti reguliarų naktinio miego ritmą, taip pat atsižvelgti į mitybą – susidėlioti mažesnėmis porcijomis dažnesnius užkandžius, rinktis greituosius angliavandenius, grūdinius produktus, vartoti kavą, juodą ar žalią arbatą. Žinoma, yra ir specifiniai vaistai, kurie tampa pagalba tiek gydant patį mieguistumą, tiek raumenų silpnumą. Deja, bet gydymas yra visam gyvenimui, nutraukus vaistų vartojimą, būklė vėl pablogės“, – teigs gydytoja neurologė, miego sutrikimų specialistė Evelina Pajėdienė.

Onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams – maloni Kalėdų Seneliu tapusio iliuzionisto A. Stonio staigmena

Artėjant gražiausios metų šventėms, vienas garsiausių Lietuvos iliuzionistų, viešosios įstaigos „Įveik vėžį“ vadovas, iliuzionistas Arvydas Stonys įnešė kalėdinę dvasią į Vaikų Ligoninės VUL Santaros klinikų filialo Vaikų onkohematologijos skyrių. Persikūnijęs į Kalėdų Senelį jis čia esantiems onkologiniams ligoniukams atvežė daugybė džiaugsmo, šypsenų ir lauktuvių.

„Taip kartais nutinka, jog ateina ši liga niekieno nekviesta. Tačiau dabar yra XXI a. ir ši liga yra pagydoma, apgydoma, su ja galima gyventi ilgus metus, tiesiog pakeitus gyvenseną. Ir mažiausiai ko reikia onkologiniams pacientams – tai gailesčio. Mažoj galvelėj yra didžiulis chaosas suvokti, koks gyvenimas trapus, tačiau vyresni nei 7-erių metų vaikai, jie nemėgsta gailesčio. Dažnai sako: „nereik mūsų gailėtis, jūs geriau nusišypsokit, o neateikit mūsų paverkti ir pagailėti“, – atvirai laidoje pasakos Arvydas.

Taip pat skaitykite:  K. Krysko prisiminė baisius laikus, apie prarastą balsą: „Negalėjau ne tik, kad dainuoti, bet ir kalbėti“

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – pacientų padėka metų kardiologui

Jautriausioje laidos rubrikoje laukia gražiausi žodžiai medikams, sklindantys iš pacientų lūpų. Du laidos žiūrovai, išgyvenantys širdies ligas ir išmėginę gydymą tiek svetur, ir Lietuvoje, didžiausią savo padėką siunčia tam pačiam, jų širdžių darbą atstačiusiam gydytojui, metų kardiologo vardą pelniusiam prof. Aleksandrui Laucevičiui.

„Prieš dvylika metų Amerikoje patyriau infarktą, man ten padarė operaciją, tačiau grįžus į Lietuvą, tapau prižiūrimas būtent prof. Aleksandro Laucevičiaus. Jis visuomet mane konsultavo ir tik to dėka iki šiol esu gyvas“, – laidoje padėką skirs Seimo narys Kęstutis Glaveckas.

Aštuntąjį sezoną skaičiuojanti medicinos laida „Sveikatos medis“ ir toliau džiugins savo žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalins patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindins su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsakys į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!

Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė apsaugos nuo akių ligų

Kai oras šiltyn – ir mūsų patiekalai lengvyn. Tad gamindami pigesnius maltinukus iš cukinijų ir avinžirnių, ilgai neužgaišite, o rezultatu džiaugsis visi valgytojai. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad...

Ir nedidelis sužeidimas gali lemti stabligės išsivystymą – ką svarbu žinoti apie šią pavojingą...

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės...

Užsitęsė skrandžio skausmai? Šeimos gydytojas papasakojo, kodėl jų reikėtų neignoruoti

Ar žinote, koks yra vienas dažniausių negalavimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją? Tai – skrandžio jautrumas arba skausmas. Įvairiais simptomais pasireiškiančius skrandžio negalavimus sukelia įvairios priežastys, pavyzdžiui, netinkama mityba ar net nuolat...

Tyrimai parodė, kad tirtuose darželiuose taršos nebėra

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vakar, 2024 m. kovo 28 d., ir pakartotinai šiandien, kovo 29 d., atliko oro tyrimus 3 Vilniaus lopšeliuose-darželiuose, kurie reprezentuoja visos paveiktos teritorijos pastatus. Kovo 28 d. laboratoriniais tyrimais buvo nustatyta,...

Kovo 17-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo septynioliktoji, sekmadienis, (paskutinė 11-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 288 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas, Patris, Patrys, Vita; rytoj: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Einarta, Einartas, Einartė, Einas,...

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com