Penktadienis, 29 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Dainininkė V. Genytė atskleidė, kaip rūpinasi savo sveikata

Ar jau skaitėte?

Žinoma dainininkė ir TV laidų vedėja Vaida Genytė tvirtina, jog su bėgančiais metais vis labiau ima rūpintis savo sveikata. Ir nors moteris spinduliuoja neblėstančia jaunyste, grožiu ir moteriškumu, Vaida sako paslapties didelės neturinti – svarbiausia mokėti įsiklausyti į organizmo poreikius.

Dainininkė ir TV laidų vedėja Vaida Genytė.

Virškinimo sistemos ligos yra vienos dažniausiai pasitaikančių žmogaus gyvenime. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, net kas dešimtas pacientas turi bėdų su virškinamuoju traktu. Vieną didžiausių įtakų žarnyno veiklai ir sveikatai lemia tai, kada, kaip ir kuo maitinamės.

Tam pritaria ir dainininkė, laidų vedėja Vaida Genytė, kuri šį sekmadienį TV8 televizijos laidoje „Sveikatos medis“ sutiko atskleisti savo tvirtos sveikatos receptą. Moteris pasakoja, jog ji jau ne vienerius metus įsiklauso į savo organizmą ir valgo tik tada, kai išalksta.


Sveikatos.info – daugiau apie sveiką gyvenseną ….


„Mano diena prasideda nuo vandens, o tada – kava su šokolado gabalėliu. Tokie yra mano pusryčiai, nes rytais ar dienos metu aš alkio nejaučiu ir net nebandau organizmo pertvarkyti. Alkį pradedu jausti tik antroje dienos pusėje, todėl vakarienė mano namuose būna didelė ir soti“, – mitybos ypatumais dalinsis V. Genytė.

Moteris neslepia, jog privalgius sunkaus maisto, suprastėja ne tik savijauta, bet ir miego kokybė. Koncertų ar filmavimų metu nėra lengva reguliariai sveikai maitintis, tačiau Vaida deda visas pastangas, jog rinktųsi tik jos organizmui tinkamą maistą.

„Jeigu vėlų vakarą užvalgau sunkiai virškinamo maisto, tai labai atsiliepia miego kokybei. Skrandis jaučiasi lyg būtų pilnas smėlio, todėl gerai išsimiegoti nepavyksta ir kaip įmanoma, stengiuosi šito jausmo išvengti“, – teigs V. Genytė.

Žmogaus virškinimo sistemos veikla priklauso nuo žarnyne esančios mikrobiotos. Tai žarnyno mikroorganizmų visuma, kurią sudaro apie 2 kg įvairiausių rūšių gerųjų bakterijų. Pasak gydytojų, žarnynas turi nuosavą nervų sistemą, kurioje neuronų daugiau nei smegenyse, todėl sustreikavus virškinimui, sustreikuoja ir bendra žmogaus savijauta.

Taip pat skaitykite:  Žinomos tinklaraštininkės domėjosi sveikos ir gražios odos receptais

„Ypač storoji žarna 80 proc. savo maisto medžiagų gauna iš žarnų turinio, todėl tas turinys turi būti pilnavertis. Jeigu žmogus negauna ertminių maisto medžiagų, atsiranda uždegimas. Net kuomet dėl kitų ligų žmogus yra maitinamas per veną, vis tiek stengiamės kiek galima daugiau maisto duoti per burną, kad žarnų epitelis gautų maisto iš vidaus“, – teigs VU Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, gydytojas gastroenterologas prof. Jonas Valantinas.

Esant bėdų dėl virškinimo, gydytojai rekomenduoja virškinimo fermentus, kuriuos žmogus įprastai turėtų gauti su žaliu, augalinės kilmės maistu. Augalinės kilmės virškinimo fermentai yra natūrali maisto skaidymą palaikanti priemonė. Tačiau ne visus produktus galima valgyti žalius arba dėl nepilnavertės mitybos, jų valgoma nepakankamai. Tačiau nepakankamą virškinimo fermentų kiekį galima kompensuoti tam skirtais maisto papildais, tokiais kaip „Lepicol“, kurių sudėtyje yra skaidulinių medžiagų, padedančių virškinimo veiklai. Jos ne tik pagreitina maisto judėjimą žarnynu, bet ir išvalo žarnyną nuo nereikalingų žalingų medžiagų.

Didelis kiekis skaidulinių medžiagų yra randamas kviečiuose, avižinėse kruopose, pupelėse, avietėse, datulėse, figose, džiovintose slyvose ar abrikosuose. Taip pat didelis skaidulų šaltinis yra balkšvųjų gysločių luobelėse, kurios žmogaus žarnyne formuoja gelio pavidalo masę ir efektyviai minkština žarnyno turinį, palengvindamos jo pasišalinimą.

„Kiekvienas turi stebėti savo svorį ir jeigu jis pradeda didėti, dažniausiai imama badauti. Tačiau mano pasiūlymas yra maisto porciją dalinti į dvi dalis ir antrą dalį atiduot savo priešui. Nėra kitokių dietų, nei pagal mėnulio fazes, nei pagal kraujo grupes. Dar blogiau, kuomet pradedama vartoti šlapimą varančius produktus, tai tik organizmo alinimas, o pagrindinis dalykas yra maisto kiekis: jeigu svoris ima didėti, maisto kiekį reikia mažinti“, – laidoje kalbės prof. Jonas Valantinas.

Taip pat skaitykite:  Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Prieš kelis metus atliktas tyrimas parodė, jog lietuviai vartoja per mažai ląstelienos: tik 18 g per parą, kai sveikam žmogaus organizmui reiktų 25-30 g. Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas yra ilgiau virškinamas, todėl ne taip greitai išalkstama.

„Buvo laikas, kai nelabai galvodavau ką valgau, tačiau dabar tikrai tas rūpestis labai aktyvus ir svarbus. Aš kartais sulaukiu klausimų, kaip man pavyksta išlaikyti gražią figūrą, tačiau kiekvienos moters gera savijauta priklauso ne nuo to, kas yra lėkštėje, o nuo to, kaip mes gyvenam. Man svarbu yra gerai išsimiegoti, turėti savyje daug pozityvo ir geros nuotaikos“, – žvalumo receptu dalinsis V. Genytė.

Skiepai nuo gripo gali palengvinti kovą su COVID-19 infekcija

Jei ankstesniais metais žmonės neskubėdavo skiepyti nuo gripo, tai šiemet pirmoji skiepų partija buvo išskiepyta greičiau nei per kelias savaites. Tą pastebi ir gydytojai, jog bijantys visą pasaulį sukausčiusio COVID-19 viruso žmonės labiau ėmė vertinti skiepų naudą. Tačiau  nepaisant šio viruso, atšalus orams neišvengiamai padaugėja gripo susirgimų, todėl senjorai bei rizikos grupės asmenys yra kviečiami pasiskiepyti nemokamai, jiems tereikia kreiptis į savo gydymo įstaigą.

„Skiepai nuo gripo turėtų būti kaip įprastinė kiekvieno rudens dalis, kadangi kasmet yra šiek tiek skirtinga gripo vakcina, todėl skiepijantis ilgą laiką mes galime sukaupti antikūnus, nuo įvairiausių gripo padermių. Šis ruduo – ypatingas, mat turime dvi oro lašelinių būdu plintančias infekcijas: gripą ir COVID-19. Abi šios ligos labai silpnina žmogaus imuninę sistemą, kvėpavimo takus, todėl jeigu mes pasiskiepijam nuo gripo, mes padedam savo imuninei sistemai kovoti ir su galima kita, koronavirusine infekcija“, – teigs biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis.

Taip pat skaitykite:  Psichologė: šventės – iššūkis psichologinei sveikatai

Lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo

Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama daugiau nei pusantro milijono naujų plaučio vėžio atvejų. Tai klastinga liga, nes ilgą laiką ji vystosi nepastebima, žmogus nejaučia jokių simptomų, o į pirmuosius juos yra dažnai numojama ranka.

„Pats žmogus turėtų atkreipti dėmesį į pačius pradinius simptomus: jeigu ilgiau nei 3 savaites užsitęsia kosulys, skrepliavimas, dusulys ar kraujas kosėjant, atsiranda nuovargis, svorio kritimas – reikia kreiptis į gydytoją. Rūkymas yra pats pagrindinis rizikos veiksnys susirgti plaučių vėžių, tačiau ne ką mažesnę įtaką gali daryti ir būvimas rūkančiųjų aplinkoj, oro užterštumas bei genetika“, – teigs LSMUL Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmologijos sektoriaus vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Marius Žemaitis.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – rankinių dizainerės padėka echoskopuotojai

Žinoma rankinių dizainerė, menų ir amatų centro įkūrėja Irena Serapinienė „Sveikatos medžio“ laidoje savo ir mamos vardu išsakys padėką vienai garsiausių Lietuvos echoskopotuojų, mokslų daktarei Vilmai Brimienei, kartu padėkodama ir kitiems sunkiai dirbantiems medikams.

„Norėčiau padėkoti visiems Lietuvos medikams, kurie ypač šiuo ypatingu laikotarpiu gerbėja daugybei žmonių sveikatą. Didelis „ačiū“ keliauja ir gydytojai V. Brimienei, kuri yra savo profesijos virtuozė, o jos asmenyje aš įžvelgiu visos Lietuvos gydytojus“, – gražius žodžius skirs I. Serapinienė.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com