Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024
spot_img
spot_img

Moksliniai tyrimai atskleidė, kaip subtiliai paskatinti gyventojus vartoti sveikiau

Ar jau skaitėte?

Pasaulyje skatinant vartotojus keisti jų elgseną ir priimti sveikatai palankesnius sprendimus, valdžios institucijos tradiciškai naudojosi įvairiomis apribojančiomis priemonėmis – reguliavimu, draudimais ar apmokestinimu. Daugelis šių tradicinių metodų nepasiteisina. Lietuvos mokslo taryba finansuoja projektą, kurio metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai ir partneriai tiria, kaip paskatinti žmones gyventi sveikiau. Tyrimus atlikę mokslininkai paskelbė išvadas, kaip dabartinius veiksmus galima būti patobulinti naudojantis alternatyvomis – subtiliais paskatinimais, nukreipiančiais žmonių elgesį tam tikromis kryptimis neapribojant jų pasirinkimo laisvės.



Subtilaus skatinimo pavyzdžiais galėtų būti sveiko maisto laikymas šalia kasų prekybos centruose ar lėkštės dydžio sumažinimas ar pan. Mokslinio projekto vadovė prof. dr. Justina Gineikienė pasakoja, kad subtilūs paskatinimai sulaukia vis daugiau dėmesio iš tyrėjų, taip pat praktikų bei viešosios politikos formuotojų, kurie vis dažniau stengiasi juos pritaikyti įvairiose srityse – sveikatos, aplinkosaugos, socialinės, finansinės gerovės ir t. t. „Tiesa, mokslinių tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad kartais subtilūs paskatinimai yra neveiksmingi, o kartais – netgi sukelia priešingą efektą. Pavyzdžiui, vietoj to, kad laikytųsi kelio ženklų, žmonės padidina greitį arba pamatę su sveikata susijusius pranešimus, vartotojai leidžia sau pasimėgauti sveikatai nepalankiais produktais“, – atkreipia dėmesį prof. dr. J. Gineikienė. Pasak jos, dėl šių paskatinimų taikymo vyksta intensyvios mokslinės ir viešosios diskusijos. Jų pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip galima būtų padidinti subtilių paskatinimų intervencijų veiksmingumą.

„Mūsų projekto tyrimų rezultatai pirmiausia įrodo, kad subtilūs paskatinimai gali būti efektyviai taikomi keliais lygmenimis – asmens, tarpasmeniniu ir tarpgrupiniu. Tai yra naujas teorinis požiūris, praplečiantis galimybes naudoti šiuos paskatinimus“, – tikina prof. dr. J. Gineikienė.

Kalbant apie galimybes subtiliai skatinti gyventojus vartoti sveikiau asmeniniame lygmenyje, tyrimo rezultatai rodo, jog stresas, pavyzdžiui, dėl nerimą keliančios informacijos, gali slopinti apetitą ir sumažinti suvartojimą, net esant didelei porcijai prieš akis. Taip pat išvengti persivalgymo ar tiesiog sumažinti suvalgomą kiekį galima skiriant dėmesį, kaip pateikiamas maistas – kaip visuma ar mažesnių dalių rinkinys. Jei norime sumažinti suvartojimą, tarkime, picos ar pyrago, tada atskirus pyrago ar picos gabalėlius reikėtų išdėstyti taip, kad nebematytume jų kaip vientisos formos. Geriau juos pateikti mišriu, atsitiktiniu išdėstymu ar mažesniais atskirais gabalėliais.

Taip pat skaitykite:  Psichologė: šventės – iššūkis psichologinei sveikatai

Nagrinėjant tarpasmeninį lygmenį, tyrėjai nustatė, kad protėvių patirtis, susijusi su išteklių trūkumu ir sunkiomis gyvenimo sąlygomis, padidina ateinančių kartų savikontrolę. Kitaip tariant, tėvai, turintys aukštą savikontrolę, pabrėžia ir ugdo su savikontrole susijusias vertybes savo vaikams, ypač kai tokios vertybės gali būti svarbus faktorius jų išgyvenimui trūkstant išteklių. Kita tyrimo dalis atskleidė, kad gamtos estetikos sukeltos emocijos gali paskatinti žmones maitintis sveikiau, tačiau tiems, kurie impulsyvūs, – gali duoti neigiamą efektą ir vesti prie nesveikesnių pasirinkimų.

Kita įdomi tyrimo išvada – kad subtilūs paskatinimai veikia ne tik asmenis kaip individus, bet ir kaip įvairių grupių narius (pavyzdžiui, įmonės kolektyvo, klubo ar tautos). Pavyzdžiui, jeigu grupėje vienas asmuo perdėtai rūpinasi savo sveikata, kiti grupės nariai bus gerokai mažiau linkę sekti jo pavyzdžiu. Ir atvirkščiai, jeigu mes matome, kad grupė, kuriai priklausome, pagal sveikos mitybos įpročius „velkasi uodegoje“, tai mus skatina koreguoti situaciją ir maitintis sveikiau. Tuo tarpu toks noras nekyla, jeigu matome, kad prastais rezultatais pasižymi grupė, kuriai nepriklausome.

„Šios įžvalgos aktualios ne tik tolimesniems moksliniams tyrinėjimams, bet ir praktikams, kuriems tenka priimti sprendimus ir imtis veiksmų, valdant nutukimo pandemiją. Tyrimų rezultatai suteikia galimybę giliau suprasti, kokie psichologiniai motyvai skatina mus priimti vienokius ar kitokius vartojimo sprendimus, taip pat kokios galimos subtilių paskatinimų intervencijos“, – teigia prof. dr. J. Gineikienė.

Projekto tyrimo grupę, kuriai vadovauja prof. dr. J. Gineikienė, sudaro prof. dr. Bob M. Fennis (Groningeno universitetas, Nyderlandai), prof. dr. Siegfried Dewitte (KU Leveno universitetas, Belgija), asist. prof. dr. Rūta Ruževičiūtė (Tenesio universitetas, JAV), bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo darbuotojai dr. Yannick Joye, dokt. Dovilė Barauskaitė, dokt. Elzė Uždavinytė ir dokt. Živilė Kaminskienė.

Taip pat skaitykite:  Šeimos gydytoja: technologijos sveikatai stebėti po truputį išstumia savigydą

Giedrė Voroneckė
Komunikacijos vadovė
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos

Nuo mobilių programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevenciją, iki nešiojamų išmaniųjų įrenginių, skirtų sveikatos rodiklių stebėsenai – skaitmeninės sveikatingumo technologijos per pastaruosius kelerius metus įgijo itin didelį populiarumą. „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius...

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“...

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams....

Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas organizmui?

Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo...

Kas slypi už greito papildomų kilogramų atsikratymo: kai kuriems gali būti pavojinga

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai...

Sjogreno ligos sindromas – tarp išsausėjusios burnos ir akių signalų

Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims...

Pacientai pas gydytoją privačiose klinikose patenka greičiau nei valstybinėse

Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo metu valstybinėse – tenka laukti 2–3 ar net daugiau mėnesių, rodo Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Eilės...

Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

Vasario 13-oji: vardadieniai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena. Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius; rytoj: Gustautas,...

Apie ką gali signalizuoti padidėję limfmazgiai ir kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas...

Negydomos pėdos pirštų deformacijos ilgainiui progresuoja – kada rinktis operaciją?

Išsikišęs didžiojo pėdos piršto „kauliukas“ daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinių problemų, bet ilgainiui ir stiprius skausmus vaikščiojant. Ši pėdos didžiojo piršto deformacija, dar vadinama Hallux Valgus, atsiranda, kai didysis pirštas ima krypti išorėn...

Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų: ir taip didžiausi atlyginimai rinkoje auga toliau 

Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne tik pagal vaistinių kiekį, bet ir atlyginimų dydį. Naujausi „Sodra“ duomenys rodo, kad pernai vaistinės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU),...

Net ir nekaltas peršalimas gali komplikuotis į plaučių uždegimą – kaip jį atpažinti laiku?

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com