Sekmadienis, 28 lapkričio, 2021
spot_img

Net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima išvengti

Ar jau skaitėte?

Dažnai jokių simptomų nesukeliančios širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos tik tada, kai įvyksta sunkios komplikacijos, o žmogus patenka į gydymo įstaigą. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas Gediminas Brazaitis sako, kad šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia spręsti visas širdies ir kraujagyslių ligų keliamas problemas, tačiau primena, kad didžiosios dalies šių diagnozių galima išvengti.



„Nors 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima išvengti kontroliuojant rizikos veiksnius, tai vis dar yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Dėl to kiekvienam žmogui reikia žinoti apie egzistuojančią galimybę susirgti dėl šeimos ligos istorijos, savo cholesterolio rodiklius, turimas gretutines ligas ir tai, kad rūkymas ženkliai prisideda prie aterosklerozės (lėtinės arterijų sienelės ligos) progresavimo“, – sako G. Brazaitis.

Pastebėjus tai, kad daugelis ar bent dalis rizikos veiksnių egzistuoja, reikia nedelsiant kreiptis į kardiologą ir nelaukti, kol pasireikš simptomai. Tik tokiu būdu bus užkertamas kelias rimtoms komplikacijoms, kurios negrįžtamai gali paveikti gyvenimo kokybę.

Profilaktinis apsilankymas pas kardiologą

„Kardiolitos klinikų“ gydytojas sako, kad profilaktiškai pas kardiologą lankytis reikėtų visų amžiaus grupių žmonėms, tačiau skirtingais intervalais.

„Apsilankymo terminai gali būti individualizuojami, priklausomai nuo konkrečios situacijos, bet įprastai rekomenduojame vadovautis standartinėmis rekomendacijomis. Jaunam, sportuojančiam žmogui (nuo 18-kos iki 35-erių metų) pas kardiologą apsilankyti reikėtų kas penkerius metus tam, kad būtų nustatytos paveldimos ar įgimtos širdies ydos, pertvarų defektai, širdies vožtuvų patologijos ar kitos stabiliai sveikatos būklei riziką keliančios problemos“, – sako G. Brazaitis.

Gydytojas priduria, kad 35-60 metų amžiaus žmonėms pas kardiologą reikėtų apsilankyti kas 1-2 metus, tai padėtų nustatyti galimai besivystančias širdies ir kraujagyslių ligas, kai žmogus dar nejaučia jokių simptomų. Vyresnio, senyvo amžiaus pacientai (nuo 60-ties metų), sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar tie, kurie dėl rizikos veiksnių turi itin didelę tikimybę susirgti, pas kardiologą turėtų apsilankyti bent kartą per metus, bet geriausia – kas pusmetį.

„Pas kardiologą reguliariai turėtų lankytis visi, sergantieji išemine širdies liga (liga, išsivysčiusia dėl širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo), širdies nepakankamumu, sinusinio mazgo silpnumo sindromu (aritmijomis), turintys širdies ydų bei kitų retų širdies ir kraujagyslių ligų. Nuoseklios profilaktinės patikros reikalingos pacientams, sergantiems šeimine hiperlipidemija (kompleksine liga, sukeliančia širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus), cukriniu diabetu, podagra, hipertenzija (padidėjusiu kraujo spaudimu). Nutukusiems, rūkantiems, gausiai vartojantiems alkoholį taip pat reikalingi reguliarūs vizitai pas kardiologą tam, kad būtų kontroliuojami rizikos veiksniai“, – aiškina gydytojas.

Kokias širdies problemas sprendžia intervencinė kardiologija?

„Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, kardiologas teigia, kad intervencinė kardiologija yra medicinos ateitis, ypač vertinama dėl savo galimybių: ji padeda ne tik ligų profilaktikoje, bet ir sprendžiant jau atsiradusias širdies problemas.

„Intervencinė kardiologija padeda žmonėms, kamuojamiems širdies ritmo sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, vainikinių arterijų stenozės, kuri sukelia nepakankamą kraujo tiekimą į širdies raumenį. Širdies ritmo sutrikimams gydyti atliekamos abliacinės – minimaliai invazinės – procedūros: radiodažnuminė abliacija atliekama koreguojant ekstrasistoles (priešlaikinius širdies susitraukimus), prieširdžių plazdėjimą, o krioabliacija – sprendžiant prieširdžių virpėjimo problemą“, – sako G. Brazaitis.

Gydytojas kardiologas sako, kad sprendžiant širdies laidumo sutrikimus (blokadas) ar gydant sinusinio mazgo silpnumo sindromą taip pat pasitelkiamas vienas intervencinės kardiologijos metodas – elektrinio širdies stimuliatoriaus implantacija. Žmonėms, sergantiems išemine širdies liga atliekama vainikinė arterijų angiografija, o nustačius ryškias, virš 50 proc. siekiančias stenozes (kraujagyslės spindžio susiaurėjimus) bei patvirtinus jų klinikinį reikšmingumą – atliekama balioninė angioplastika (kraujagyslės plėtimas) arba stentavimas (mažo, išsiplečiančio tinklinio vamzdelio įvedimas į susiaurėjusią arterijos vietą, padedantis išlaikyti ją atvirą).

„Gerokai pažengusioms daugybinėms kraujagyslių stenozėms gydyti atliekamos vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijos: jų metu suformuojamos jungtys tarp aortos ir paciento vainikinių kraujagyslių, pasitelkiant natūralias paciento venas iš kojų bei krūtinines arterijas“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.

Kasmet milijonai žmonių visoje planetoje yra skatinami pradėti rūpintis savo sveikata ir duoti pažadą sau – valgyti sveikiau, judėti daugiau, mesti rūkyti, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir reguliariai lankytis pas kardiologą. Tik šių veiksmų visuma leis mėgautis ilgu ir pilnaverčiu gyvenimu, kuriame neteks susidurti su ilgalaikėmis širdies ir kraujagyslių ligų pasekmėmis.

Sinusitas ir COVID-19: panašūs simptomai gali suklaidinti

Sloga, sinusitas bei COVID-19 infekcija – glaudžiai susiję susirgimai, kurie gali būti panašūs savo simptomais, dėl to dažnai būna sunku juos atskirti. Konsultuodami pacientus gydytojai nuolat pastebi, kad pacientus vargina sloga, karščiavimas, kosulys, tačiau...

Nuo gruodžio 1 d. keičiasi testavimas mobiliuose punktuose

Nuo gruodžio 1 d. keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir Galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai. Asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 d.,...

Organizmui trūksta jodo: apie pavojų sveikatai išduoda ne tik šąlančios kojos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net trečdalis žmonijos kenčia dėl jodo trūkumo. Jodo neturinčiose žemėse gyvenantiems lietuviams ypač trūksta šio mikroelemento. Tačiau dažnas neįsiklauso į organizmo siunčiamus signalus. Sveikatos specialistai siūlo išmokti atpažinti organizmo...

Nemokamai nuo gripo gali būti skiepijami visi gydymo įstaigų darbuotojai, ne tik medikai

Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia klausimų, kurie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo. Ligonių kasų specialistai paaiškina, kad nemokamai gripo vakcina gali būti skiepijamas ne tik medicinos personalas, bet ir...

Dėl sutrikusios hormonų veiklos kenčia ir vyrų, ir moterų vaisingumas

Manoma, kad kas penkta pora Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problema. Viena šios problemos priežasčių – sutrikusi endokrininių liaukų veikla, neigiamai veikianti reprodukcinę sistemą. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė-echoskopuotoja Aušra Seibutytė pasakoja, kad...

Imbiero stebuklai: saugo nuo peršalimo ir netgi padeda mesti svorį

Jau tapo įprasta, kad prasidėjus šaltajam sezonui dažno namuose gardžiai pakvimpa imbieru. Šis vienas sveikiausių ir skaniausių prieskoninių augalų pasaulyje naudojamas tiek maistui ruošti, tiek sveikatai stiprinti. Tradicinis medaus, citrinos ir imbiero mišinys, neretai...

Kaip vartoti antibiotikus

Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pažymi, kad antibiotikais gydomos tik bakterijų sukeltos...

Vaistų vartojimo įpročiai: tarp skaudžią kainą turinčios savigydos

Lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) informuoja – 2020 metais parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Kas tai – vis augantis sergamumas, gerėjantis ligų gydymas ar įprotis kaupti?...

Kaip atpažinti, ar kaukė medicininė?

Nuo pirmadienio leidžiant dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius, farmacininkai paaiškina, kaip atpažinti, ar kaukė medicininė. Intelektinis žaidimas internete Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad tik iš pačios kaukės išvaizdos, tikėtina, nepavyks nustatyti, ar kaukė medicininė. Pasikliauti...

Kelio įtvaras – neatsiejamas nuo traumų gydymo

Susidūrus su traumomis kaip sumušimai, patempimai, pooperaciniu laikotarpiu ar sergant tokiomis ligomis kaip artritas, artrozė, kelio gijimo procesą spartina specialus kelio įtvaras. Tuo pačiu jis saugo ir šildo sąnarį bei mažina raiščiams, sausgyslėms tenkantį...

Kada vaikams galima naudoti elektrinį dantų šepetėlį? Atsako burnos higienistė

Žmogaus šypsena ir dantų būklė atspindi asmens požiūrį į savo sveikatą ir kasdienes rutinas. Burnos higienistė pastebi, kad dantų valymas yra įprotis ir įgūdis, kurio vaikai labai greitai išmoksta iš tėvų. Todėl burnos priežiūra...

Kodėl metus rūkyti priaugama svorio ir kaip to išvengti?

Viena iš baimių, su kuria susiduria dažnas rūkalius, norėdamas mesti rūkyti, yra baimė priaugti svorio. Ji nėra nepagrįsta, nes buvę rūkaliai per metus vidutiniškai priauga apie 5 kilogramus. Rūkymas iš tiesų šiek tiek pagreitina...

Kaip sustiprinti imunitetą prasidedant šaltajam sezonui?

Vis žemesnė temperatūra lauke, rudens darganos ir čiaudintys praeiviai verčia susirūpinti organizmo imunitetu. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti, supermaistu vadinami produktai, gali padėti greitai ir efektyviai sustiprinti imunitetą. Ir...

Gydytojos įspėja sergančius astma: jei nors 1 iš šių 5 teiginių jums tinka, kreipkitės...

Nors astma yra lėtinė liga, tai visai nereiškia, kad gyvenimą ji turi apkartinti. Su astmos paūmėjimais ir nuolatiniu simptomų malšinimu susitaikę pacientai nebeįsivaizduoja kitokio gyvenimo, tačiau gydytojai vienareikšmiškai teigia – astma neturi gąsdinti ar...
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com